Die Magisterarbeit besteht aus zwei Hauptteilen: I- theoretischer Teil; II- praktischer Teil. Das Thema der Arbeit ist mit der Erweiterung und Erneuerung des Wortschatzes der deutschen Sprache verbunden. Die Magisterarbeit ist dem Bereich Wortbildung gewidmet. Der Untersuchungsgegenstand der Arbeit sind Bindestrichkomposita in der Mediensprache. Die wichtigsten Ziele und Aufgaben der Arbeit sind: 1. Die wichtigsten Wortbildungsarten der deutschen Sprache kurz zu beschreiben. 2. Die theoretischen Kenntnisse auf dem Gebiet der Bindestrichkomposita in der deutschen Sprache vorzustellen. 3. Die Bindestrichfunktion zu behandeln. 4. Die gesammelten Belege in Gruppen zu klassifizieren und zu analysieren. In dem theoretischen Teil berufe ich mich meistens auf solche Autoren wie J. Erben, E. Donalies, M. Lohde u.a. In dem empirischen Teil berufe ich mich auf solche Quellen: die Zeitung "Die Zeit", die Zeitschrift "Der Spiegel" und Internet. / Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Darbo tema susijusi su naujų žodžių atsiradimu vokiečių kalboje. Tyrinėjimo objektas- sudurtiniai žodžiai jungiami brūkšneliais vokiečių informacijos priemonių kalboje. Pagrindiniai darbo tikslai ir uždaviniai yra tokie: 1. Trumpai aprašyti svarbiausias žodžių darybos rūšis vokiečių kalboje. 2. Pateikti teorinių žinių apie sudurtinius žodžius, kurie jungiami brūkšneliais vokiečių kalboje, panagrinėti brūkšnelio funkciją. 3. Suklasifikuoti ir išanalizuoti surinktus pavyzdžius. Praktinėje darbo dalyje naudojami šaltiniai: laikraštis "Die Zeit", žurnalas"Der Spiegel" ir internetas. / The paper consists of two main parts: theoretical and practical. The topic of the thesis concerns the appearance of new words in German. The purpose of the reaserch is hyphenated nominal compounds in the language of German media. The main objectives of the paper include: 1. A short description of the main word formation methods in German. 2. Theoretical overview of hyphenated German compuonds and the function of a hyphen. 3. Classification and analysis of examples collected. Sources used in the practical part of the paper are newspaper "Die Zeit", magazine "Der Spiegel", the Internet.

Internet English used for online communication influences spoken and written language forms. However, little analysis on the question of electronic English can be found – it is studied in a superficial way in literary sources present. The purpose of this study was to explore the language of English chat room messages as a variety of Electronic English. The objectives of the research included the analysis of chat room English in comparison to speech and writing as well as the study of graphological, morphological, and syntactic features of the language of online communication. Qualitative content analysis, comparative analysis, and descriptive method were chosen for the study. To support the scientific data discussed 1100 of chat room sentences were surveyed and 153 presented as practical examples. The research demonstrated that English used for online communication is a separate mode of language possessing features different from the ones of spoken and written forms of language. / Elektroninė anglų kalba įtakoja sakytinę bei rašytinę kalbos formas. Tačiau informacijos susijusios su internetinės anglų kalbos analize galima rasti vos keliuose šaltiniuose. Šio darbo tikslas yra analizuoti pokalbių svetainėse naudojamą anglų kalbą kaip elektroninės anglų kalbos rūšį. Remiantis darbo tikslu, iškelti uždaviniai analizuoti pokalbių svetainių anglų kalbą lyginant ją su sakytine bei rašytine anglų kalba, tirti grafologinius, morfologinius bei sintaksinius ypatumus pokalbių svetainių anglų kalboje. Atliekant tyrimą naudojama turinio analizė, literatūros analizė bei aprašomasis metodas. Analizuojama 1100 praktinių pavyzdžių, 153 pateikiami kaip empirinis darbo pagrindas. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninė anglų kalba negali būti laikoma nei sakytine, nei rašytine ir turi būti pripažinta kaip atskiras anglų kalbos porūšis, turintis specifinių bruožų.

Šiame bakalauro darbe nagrinėjami terminai, išrinkti iš „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ (Dagienė, Grigas, Jevsikova, 2008). Kompiuterijos terminai analizuojami pagal dėmenų skaičių, struktūrą, kilmę, darybą. Vienažodžiai terminai suskirstyti pagal kirčiuotes ir išanalizuotas jų kirčiavimas, taip pat jų kilmė ir daryba. Sudėtiniai terminai suskirstyti pagal žodžių skaičių ir išnagrinėti pagal žodžių ryšio reiškimo būdą ir prijungiamojo žodžio ryšio reiškimo būdus, taip pat aptarti jų kirčiavimo ypatumai. Iš viso išanalizuoti 3394 terminai, iš kurių 74,6 proc. yra sudėtiniai, 25,4 proc. yra vienažodžiai kompiuterijos terminai. Tarp vienažodžių terminų daugiausia yra pirmosios (43,6 proc.) ir antrosios (41,2 proc.) kirčiuotės terminų. Kilmės atžvilgiu vienažodžiai terminai suskirstyti į lietuviškus (62,6 proc.), tarptautinius ir hibridinius (37,4 proc.). Didžiąją dalį (94,2 proc.) lietuviškų vienažodžių terminų sudaro dariniai (dažniausiai priesagų vediniai). 93,2 proc. visų sudėtinių terminų sudaro dvižodžiai terminai. 97,9 proc. dvižodžių terminų yra su prepoziciškai prijungtais dėmenimis. Sudėtiniai terminai yra įvairios sandaros, jų kirčiavimas atitinka bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normas. / The bachelor thesis analyzes the terms which were selected from “Encyclopaedic Dictionary of Informatics“ (“Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“) (Dagienė, Grigas, Jevsikova, 2008). Terms of computer are analyzed according to the number, structure, origin and formation of components. One-word terms are divided according to the accentuation classes. Their accentuation, origin and formation have been analyzed. Compound terms are divided according to the number of words and analyzed according to the way the connection of words is expressed as well as to the ways the connection of the subordinate word is expressed. Moreover, peculiarities of their accentuation have been discussed. On the whole, 3394 terms have been analyzed. 74,6% of them are compound terms of computer, while 25,4% are one-word terms. Most latter terms are of the first (43,6%) and the second (41,2%) accentuation classes. In respect of the origin, one-word terms are divided into Lithuanian (62,6%), international and hybrid (37,4%) ones. The vast majority of Lithuanian one-word terms (94,2%) consist of formations (mostly suffix derivatives). 93,2% of all compound terms consist of two-word terms. 97,9% of two-word terms have prepositional components. Compound terms are varied in structure. Their accentuation corresponds to the accentuation norms of the common Lithuanian language.

Gegenstand der vorliegenden Arbeit ist die Präfigierung der Verben im Deutschen und Litauischen. Das Hauptgewicht dieser Arbeit liegt auf dem deutschen Präfix er- und seinen semantischen und syntaktischen Funktionen, die es zusammen mit einem Basisverb ausdrücken kann. Dann werden die Entsprechungen des Präfixes er- in der litauischen Sprache festgestellt und die Funktionen des Präfixes er- mit den Funktionen der entsprechenden litauischen Präfixen verglichen. / Priešdėlinių er- veiksmažodžių semantinės ir sintaksinės funkcijos vokiečių kalboje ir jų atitikmenys lietuvių kalboje. / Semantical and syntactical functions of the verbs with the prefix "er" in German and Lithuanian languages.

This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word formation categories. / Šiame darbe siekiama išsamiai išnagrinėti latvių kalbos veikėjų pavadinimų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijas. Surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) stengiamasi aiškiai suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį minėtųjų darybos kategorijų darybos latvių kalboje aprašą.

Darbo objektas - dvi pagrindinės veiksmažodinių latvių kalbos daiktavardžių darybos kategorijos - veikėjų pavadinimai (nomina agentis) ir veiksmo pavadinimai (nomina actionis. Disertacijoje siekiama išsamiai išnagrinėti minėtąsias darybos kategorijas - surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį dabartinės latvių kalbos veikėjų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijų aprašą. / This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word-formation categories.