Magistrantūros studijų pateikiami drėgmės deficito poveikio žaliosios šerytės morfofiziologiniams parametrams tyrimų rezultatai. Darbo objektas – žalioji šerytė (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Darbo metodai: žaliosios šerytės augalai auginti programuojamoje auginimo kameroje esant 20/18 °C (diena/naktis) temperatūrai, 16/8 val. (diena/naktis) fotoperiodui, 50 µmol m-2 s-1 apšviestumui. IV organogenezės tarpsnyje augalai auginti esant drėgmės deficitui substrate. Vertintas fotosintetinių pigmentų kiekiai, augalo žalia masė, sausos medžiagos kiekis bei santykinis vandens kiekis lapuose. Darbo rezultatai. Esant nedideliam drėgmės trūkumui substrate, chlorofilo a sintezė žaliosios šerytės augaluose vyko intensyviau, lyginant su kontrole, tuo tarpu pirmą drėgmės deficito savaitę neturėjo esminės įtakos chlorofilo b ir karotenoidų kiekiams. Modeliuojant drėgmės deficitą substrate ilgiau nei savaitę chlorofilų a ir b bei karotenoidų kiekiai statistiškai patikimai mažėjo. Chlorofilų a ir b santykis statistiškai patikimai padidėjo jau po trijų drėgmės deficito dienų. Chlorofilų ir karotenoidų santykis žaliosios šerytės augaluose pradėjo mažėti po 5 sausros dienų. Ilginant sausros trukmę, santykinis vandens kiekis žaliosios šerytės augaluose, augintuose drėgmės deficito sąlygomis, nuosekliai mažėjo ir buvo esmingai mažesnis, lyginant su kontroliniais augalais. Drėgmės deficitas substrate esmingai mažino žaliosios masės kaupimąsi žaliosios šerytės augaluose. Pirmą sausros savaitę... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to investigate the effect of moisture deficit on morphophysiological parameters of green millet plants. Object of the work – green millet (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Methods of the work: green millet plants were growing in growth chamber under 20/18 °C (day/night) temperature, 16/8 h (day/night) photoperiod, 50 µmol m-2 s-1 light intensity. Moisture deficit treatment was applied when plants were in organogenesis stage four. Amount of photosynthetic pigments, fresh mass of plants, dry weight and relative water content in plant leaves were investigated. The results of work. Relatively slight moisture deficit resulted in more intensive chlorophyll a synthesis in green millet plant in comparison with control, while first week of moisture deficit didn’t have any effect on chlorophyll b and carotenoids contents. For more than a week-long drought significantly inhibited the chlorophyll a and b contents as well as carotenoids content in green millet plants. The ratio of chlorophyll a and b significantly increased after three days of moisture deficit. The ratio of chlorophylls and carotenoids decreased after five drought days. Elongation of drought stress resulted in decreasing of relative water content in plant leaves. The fresh mass of plants significantly decreased under moisture deficit treatment. First week of drought stress resulted in increasing of dry weight, while under treatment of 9-18 days of drought treated plants accumulate... [to full text]

Bakalauro darbe atlikti projektai: „Žaliosios klasės interjero projektas“, ir „Mažosios architektūros projektas“. Bendras projekto plotas 990,4 m ² iš jų : - 40 m ² sudaro „Žalioji klasė“, 950,4 m ² „Žaliojo“ stogo zonos. Atliekat projektą išsikelti tikslai: 1. Patalpos zonavimas; 2. Stilistiką ir estetika; 3. Medžiagiškumas; 4. Funkcionalumas; 5. Apšvietimas. Manau, kad man pavyko įgyvendinti išsikeltus tikslus, nes darbe: 1. Išspręsti baldinės įrangos, lubų, grindų bei apšvietimo sprendimai; 2. Padaryti baldinės įrangos brėžiniai, konstrukciniai pjūviai; 3. Parodytos sienų išklotinės; 4. Patalpų zonavimas; 5. Projektų stilistika ir estetika; 6. Medžiagiškumas; 7. Funkcionalumas; 8. Pateiktos aiškos projekto vizualizacijos; 9. Pateikti penki plančetai su papildoma lydimąją grafika; 10. Bei sukurtas vizualizacinis filmukas. Kadangi Lietuvoje tokio tipo mokyklos interjero ir mažosios architektūros elementų dar nėra, todėl manau, kad šie projektai turi pranašumų prieš įprastus mokyklų interjero, bei mažosios architektūros sprendimus. / The interior project for the “Green class” and the minuscule architecture project. Total are: 990,4 m²: 40 m² per the Green class; 950,4 m² per the “Green roof” zone. The objectives of the project 1. Area / room zoning. 2. Stylistics and esthetics. 3. Texture. 4. Functionality 5. Light I believe I have coped with the aforesaid objectives as there are discussed in the paper: 1. Variants for furniture and recolve, ceilings, floros and lighting solutions. 2. The schemes for furniture equipment and construction cuts. 3. Wall development. 4. Area/ room zoning. 5. The stylistics and the esthetics of the project. 6. Texture. 7. Functionality. 8. Clear visualizations of the project are provident. 9. Also provident are five. 10. A visualizations material was created. As in the Lithuanian there are no samples of such of school interior as well minuscule architecture, I believe they have superiority against the common ordinary school interior and minuscule architecture solutions.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami pasėlio sudygimo, tankumo, piktžolėtumo tyrimo duomenys skirtingo intensyvumo žemės dirbimo, padengimo šiaudais ir žaliąja trąša laukeliuose. Stacionarus dviejų veiksnių eksperimentas vykdomas nuo 1999 metų. Tyrimai buvo vykdomi nuo 2011 - 2012 m. Eksperimentas buvo vykdomas pagal tokią schemą: A veiksnys: Šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š), šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miežių daigų skaičiui trečią dieną nuo dygimo pradžios esminės įtakos turėjo žemės dirbimo intensyvumas. Fone, kur šiaudai buvo susmulkinti ir paskleisti (+Š) esmingai didesnis daigų skaičius, palyginti su giliu arimu (GA), nustatytas laukeliuose, kurie buvo sekliai purenti kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) ir laukeliuose su žaliąja trąša (ŽTRK). Fone be šiaudų (-Š), palyginus su giliu arimu (GA), esmingai daugiau miežių daigų sudygo sekliai artuose (SA), sekliai purentuose kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) ir neįdirbtos ražienos (ND) laukeliuose. Dešimtąją dieną nuo dygimo pradžios, tiek fone su susmulkintais ir paskleistais šiaudais, tiek fone be šiaudų esmingai mažiau miežių daigų rasta laukeliuose, kurie buvo sekliai purenti rotoriniu kultivatoriumi (RK). Fone su šiaudais taip pat esminiai skirtumai nustatyti laukeliuose kur sėta į neįdirbtą ražieną (ND). Produktyvių stiebų skaičiui neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis presents data of a study of crop germination, density, weed and earthworm population in fields varying in intensity of tillage, straw and green fertilizer coverage. Stationary two-factor experiment is being carried out since 1999. Studies were carried out from 2011 – 2012 . The experiment was carried out according to the following scheme: factor A: Straw incorporation: straw removal (-Š), straw shredded and spread out (+ Š). Factor B: tillage systems. The research found that the number of barley sprouts on the third day from the beginning of germination is essentially influenced by tillage intensity. In area, where the straw were chopped and spread (+Š) substantially increased the number of sprouts in comparison with deep plowing (GA), has been determined in the fields that have been consistently levelled using harrow tines and flatcutting disc implements (KL). Area without straw (-Š) in comparison with deep ploughing (GA), substantially more barley seeds germinated in shallow ploughed (SA), shallow tine cultivator tines and flatcutting disc implements (KL) and the uncultivated stubble (ND) fields. Tenth day after the beginning of germination area with chopped or spread straw and area without straw in the background substantially less barley plants found in fields that have been consistently leveled harrow (RK). In the area with straw as well as in the area where sown in no-till stubble (ND) substantial differences were dicovered. Number of productive stems... [to full text]

Magistro darbe tiriama kai kurių medelyno ekologizavimo priemonių įtaka paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) sodmenų augimui, vystimuisi, išlikimui, išeigai, dirvožemiui. Darbo objektas – vienerių metų paprastosios eglės sėjinukai ir 2+1 sodinukai bei sideralinis pūdymas. Darbo tikslas – ekologizuoti miško medelyną, pakeičiant mineralines trąšas organinėmis. Darbo metodai – literatūros loginė analizė, apskaitos aikštelių metodas; matematinės statistikos metodai. Darbo rezultatai. Paprastosios eglės sodmenų (pirmamečių sėjinukų ir 2+1 sodinukų) biometrinių požymių matavimai rodo, kad tręšimas kompostu, pagamintu iš mėšlo ir durpės, naudojant 50 ir 100 t ha-1 komposto normas yra netikslingas, nes sodmenims neužtikrinamas pakankamas mitybos lygis. Eglės sodmenis tikslinga tręšti 150 t ha-1 ir didesne komposto norma. Ši tręšimo norma sąlygoja panašius, kaip ir tręšiant mineralinėmis trąšomis, daugelio sodmenų antžeminės ir požeminės dalies biometrinius matavimus (augalų aukštį, šaknies kaklelio skersmenį, šoninių pumpurų skaičių, spyglių ilgį, pagrindinės šaknies ilgį, pirmos eilės šoninių šaknų skaičių). Dažniausiai biometriniai eglių sodmenų parametrai yra mažesni, nei mineralinėmis trąšomis tręštų sodmenų, tačiau skirtumai nėra esminiai. Eglės sodinukų, tręštų 150 t ha-1 komposto norma metinis aukščio prieaugis buvo 10 proc. patikimai mažesnis, nei tręštų mineralinėmis trąšomis sodinukų. Geriausiai eglės sėjinukai ir sodinukai augo dirvožemį patręšus 150 t ha-1... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis examined some of the nurseries’ ecology tools impact on simple spruce (Picea abies (L.) H. Karst.) planting stock cultivation, growth, survival, stocks yield, soil. Object of the work – first year seedlings and first year sapling of simple spruce and sideralic lea. The aim of work – to assess ecological organic fertilizer (green manure and compost) usage impact on simple spruce planting stock growth. Methods of the work – logical analysis of the literature, method of accounting sites, methods of mathematical statistics. The results of the work. Simple spruce planting stocks’ (first year seedlings and first year sapling) biometric features measurements demonstrate that fertilization with compost, made from dung and peat, with 50 and 100 t ha-1 compost rate is pointless, as sufficient nutritional level is not ensured for spruce planting stocks. Spruce planting stocks are appropriate to fertilize with 150 t ha-1 and a higher compost rate. This results in similar fertilization rate, as the fertilization with mineral fertilizers, the biometric measurements of many saplings in surface and underground part (plant height, root neck diameter, lateral bud number, spine length, main root length, the number of lateral root in first order). Frequently the biometric parameters of spruce planting stocks are lower than fertilized with mineral fertilizers, but the differences are not essential. The annual growth of spruce saplings, fertilized with 150 t ha-1 compost rate was... [to full text]

Darbo objektas – „žalioji“ investavimo sistema. Darbo tikslas – ištirti „žaliosios“ investavimo sistemos įgyvendinimo galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, atskleisti „žaliosios“ investavimo sistemos sampratą; išnagrinėti užsienio šalių patirtį kuriant ŽIS; remiantis Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis, sudaryti ŽIS įgyvendinimo Lietuvoje galimybių tyrimo modelį; atlikti ŽIS įgyvendinimo galimybių Lietuvoje empirinio tyrimo modelio įvertinimą bei nustatyti pagrindines ŽIS įgyvendinimo Lietuvoje galimybes ir kliūtis. „Žalioji“ investavimo sistema yra naujas finansinis mechanizmas, kurio dėka pajamos, gautos iš nustatytosios normos vienetų pardavimo, yra toliau investuojamos į šiltnamio dujų mažinimą. Atlikus ekspertų apklausą, nustatyta, kad Lietuvoje tikslingiausia skirti 80 proc. „sunkaus“ ir 20 proc. „lengvo žalinimo“ projektams. Lietuvoje yra daug neišnaudotų energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių išteklių kūrimo galimybių, o stiprioji ŽIS pusė yra jau veikianti Lietuvoje teisinė bazė ir institucinė sistema. Tyrimas parodė, kad per mažai žmogiškųjų išteklių panaudojama ŽIS kūrimui, tobulinimui ir valdymui ir LAAIF yra silpnas žmogiškųjų gebėjimų ir kompetencijos. Nustatyta, kad Lietuva sugebės laiku parduoti tik dalį, o ne visą NNV perteklių. Kadangi Lietuva turi galimybių įgyvendinti ŽIS, ji gali sėkmingai dalyvauti tarptautiniame klimato kaitos kapitalistiniame žaidime pasinaudodama šiuo naujuoju finansiniu... [toliau žr. visą tekstą] / An object of the work – “green” investment scheme. The aim of the work - to research the potentialities of implementation of “green” investment scheme in Lithuania. Tasks of the work: on the basis of scientific literature analysis to specify the concept of the “green” investment scheme; to consider the foreign experience in developing GIS; based on data, supplied by the Ministry of the Environment, to create the model of opportunities for implementation GIS in Lithuania; to execute the assessment of empirical study model of GIS Implementation opportunities in Lithuania and to identify the key opportunities and barriers of GIS implementation in Lithuania. “Green” investment scheme is a new financial mechanism, by which the income from sale of the assigned amount units is being further invested in a greenhouse gas reduction. Executing experts survey, identified that dedicating 80 percent for “hard” and 20 percent for “soft greening” projects is the most appropriate variant in Lithuania. In Lithuania is a lot of unused energy efficiency and renewable resource development opportunities and a strong GIS side is already operating legal framework and institutional framework of Lithuania. The study showed that too little human resources is being used for GIS design, development and management and LEIF is weak of human capacity and competence. It was found that Lithuania will be able to sell only a part, but not all AAU surplus. Since Lithuania has the opportunities to implement GIS... [to full text]

Magistrantūros studijų darbe pateikiami egzogeninio prolino poveikio žaliosios šerytės augimui ir vystymuisi tyrimų rezultatai. Darbo objektas – žalioji šerytė (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Darbo metodai: IV organogenezės tarpsnyje žaliosios šerytės augalai nupurkšti prolino tirpalais ir auginti programuojamoje auginimo kameroje esant 20/18 °C (diena/naktis) temperatūrai, 16/8 val. (diena/naktis) fotoperiodui, 50 µmol m-2 s-1 apšviestumui. Fotosintezės pigmentai, augalo žalia masė ir sausos medžiagos kiekis nustatyti praėjus 1, 5, 10 ir 15 dienų po purškimo. Esant 35-40% substrato drėgniui augalai nupurkšti 10 mM L-prolino tirpalu ir toliau auginti programuojamoje auginimo kameroje sausros sąlygomis. Fotosintezės pigmentai, augalo žalia masė ir sausos medžiagos kiekis nustatyti po 3 ir 6 sausros dienų. Darbo rezultatai. Žaliosios šerytės augalai sukaupė statistiškai patikimai didesnį chlorofilo a ir karotenoidų kiekį visų tirtų L-prolino koncentracijų poveikyje. Augalus paauginus 10 ir 15 dienų po purškimo nustatytas neigiamas egzogeninio L-prolino poveikis chlorofilo b kiekiui žaliosios šerytės augaluose. Neigiamas egzogeninio L-prolino poveikis žaliai masei nustatytas praėjus 5 ir 10 dienų po purškimo, o paauginus augalus 15 dienų neigiamas L-prolino poveikis augalo žaliai masei beveik eliminavosi. Visos tirtos L-prolino koncentracijos praėjus 15 dienų po purškimo didino sausos medžiagos kiekį žaliosios šerytės augaluose ir spartino generatyvinių organų susidarymą... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to investigate the effect of exogenous proline on growth and development of green millet plants. Object of the work – green millet (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Methods of the work: green millet plants were to spray with proline and growing in growth chamber under 20/18 °C (day/night) temperature, 16/8 h (day/night) photoperiod, 50 µmol m-2 s-1 light intensity. Amount of photosynthetic pigments, fresh mass of plants, dry weight was evaluated after 1, 5, 10 and 15 days after treatment. When substrate humidity was 35-40%, plants were to spray with 10 mM proline and growing in growth chamber under moisture deficit. The results of work. Green millet plants accumulated significantly higher chlorophyll a and carotenoids contents under influence of all proline concentration tested. Negative effect of exogenous L-proline on amounts of chlorophyll b in green millet plants has been obtained after 10 and 15 growing days. Negative effect of exogenous L-proline on fresh mass of green millet plants has been obtained after 5 and 10 growing days, however this effect was almost eliminated after 15 growing days. All tested L-proline concentrations increased dry weight after 15 growing days and accelerated formation of generative organs. After 3 and 6 drought stress treatment, exogenous proline didn’t have any effect on chlorophyll b content, but resulted in increasing of chlorophyll a content. Exogenous proline didn’t have significant effect on dry weight... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos optimalaus artėjimo procedūros ir ICAO bei EUROCONTROL pateiktos šių procedūrų rekomendacijos. Išanalizuoti pagrindiniai šių procedūrų kūrimo principai, kuriais remiantis jos yra taikomos praktikoje. Darbe apžvelgiami oro uostai naudojantys šias procedūras. Aptariama jų praktinė nauda aplinkai, oro paslaugų teikėjams ir oro vežėjams. Analizuojami pagrindiniai skirtumai tarp Vilnuje naudotų ir dabar esamų artėjimo tūpti ir tūpimo procedūrų. / In this thesis are considered continuous descent approach and landing procedures, ICAO and EUROCONTROL recommendations. There are discussed the design principles under which they are implemented in practice. Airports that use these procedures are overviewed. The practical benefits for the environment, air service providers and carriers are discussed. Furthermore, the main differences between the nowaday and the previous type of approach are analysed.

Atsinaujinantys energijos ištekliai tampa vis svarbesne energetikos plėtros gaire Europoje ir pasaulyje. Kadangi atsinaujinantys energijos ištekliai yra neriboti, alternatyviai pakeičiantys kurui reikalingas žemės iškasenas, todėl jų panaudojimas iš esmės atitinka darnaus vystymosi koncepciją. Aprūpinimas saugia, nebrangia, aplinkai nekenksminga ir neišsenkančia energija yra darnios energetikos pagrindas. Taigi, atsinaujinantys, arba darnūs, energijos ištekliai yra reikšminga darnios plėtros dalis. Darbo objektas – „žalioji“ elektra. Darbo tikslas - išanalizuoti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą ir perspektyvas Lietuvoje, bei įvertinti įmonių pasiryžimą už „žaliąją“ elektrą mokėti brangiau. Pagrindiniai darbo uždaviniai atskleisti darnaus vystymosi koncepciją, išnagrinėti darnų energetikos vystymąsi, išanalizuoti rinkos trūkumų plėtros sąsajas ekonominėse teorijose, įvertinti energijos rinkų liberalizavimo naudą, apibrėžti atsinaujinančių išteklių rūšis, ištirti elektros energijos gautos iš atsinaujinančių energijos rūšių vartojimo tendencijas, įvardinti kliūtis trukdančias atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didėjimą, apžvelgti valstybės paramą skatinančią šių išteklių vartojimą, atlikti Kauno gamybinių įmonių tyrimą, įvertinant jų pasiryžimą už „žaliąją“ elektrą mokėti brangiau. Darbe iškeltos šios hipotezės: H1 - AEI negali konkuruoti elektros energijos rinkoje, dėl nesugebėjimo valdyti išorinių kaštų; H2 - Dėl nepakankamų AEI skatinimo priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / Renewable energy resources are becoming an increasingly important energy development milestone in Europe and the world. Because renewable energy resources are unlimited, alternatively, replacing the fuel required for the mineral resource land, and therefore their use is broadly consistent with the concept of sustainable development. Provision of a safe, inexpensive, environmentally friendly and the unrelenting energy of a sustainable energy base. Thus, the renewable or sustainable energy resources is a significant part of sustainable development. Subject matter of the thesis – "green" electricity. Aim of the thesis – to examine the use of renewable energy resources and the prospects of Lithuania, and to assess readiness for the "green" electricity to pay a higher price. The main tasks of the work to reveal the concept of sustainable development, to consider sustainable energy development, to analyze weaknesses in the development of market linkages to economic theory, to evaluate the benefits of the liberalization of energy markets, to define the types of renewable resources, to investigate the electricity produced from renewable energy consumption trends, identify the obstacles hindering the use of renewable energy resources increase in the stock of public support to promote the use of these resources, to make Kaunas a study of industrial enterprises, to assess their readiness for the "green" electricity to pay a higher price. The paper raised the following hypotheses: H1 -... [to full text]