Bakalauro darbe nagrinėjami augmentinės ir alternatyiosios komunikacijos taikymo ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų ypatumai. Siekta nustatyti, kaip komunikuoja autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, kokias augmentinės ir alternatyvios komunikacijos priemones naudoja. Tyrime dalyvavo 11 pedagogų (logopedai, auklėtojai), dirbantys ikimokyklinėse įstaigose ir ugdantys autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Pusiau struktūruoto interviu metodu atliktas tyrimas, kuriuo buvo norima nustatyti augmentinės ir alternatyvios komunikacijos taikymo ypatymus, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų nesupranta komunikavimo paskirties, nenaudoja kalbos bendravimui. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai geba bendrauti verbaliai arba neverbaliai. Dažniau pasireiškia neverbalus bendravimas naudojant simbolius, gestus, mimiką. Šių vaikų komunikacinių ir bendravimo gebėjimų ugdymui naudojama augmentinė ir alternatyvioji komunikacija. Pedagogai, mokydami vaikus augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos dažniausiai naudoja vaizdines priemones. Pedagogai, dirbantys su autistiškais vaikais, jų komunikaciniams gebėjimams ugdyti derina tarpusavyje šias augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos priemones: gestai; simboliai; gestai – simboliai; simboliai – daiktai; simboliai – kalba; gestas – kalba. Pedagogams didžiausių sunkumų taikant... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor’s work analyses augmentative and alternative communication use for pre-school age children with autism spectrum disorders. The goal is to determine how children that have autism spectrum disorders communicate, which augmentative and alternative communication means they use. The study was participated by 11 pedagogues (speech therapists, preceptors) which work in pre-school institutions and are working with children that have autism spectrum disorders. A study was done in a semi structured interview method to determine augmentative and alternative communication application peculiarities in developing pre-school age children that have autism spectrum disorders. The study showed that children with autism spectrum disorders do not understand communication purpose and they do not use speech to communicate. Children with autism spectrum disorder are able to interact verbally and nonverbally. More often reported use of nonverbal interaction which is being used through symbols, gestures, mimics. To develop those children ability to communicate and interact, augmentative and alternative communication is being used. Pedagogues that work with autistic children to develop a child’s communication abilities combine the use of these augmentative and alternative communication tools: gesture; symbols; gesture – symbols; symbols – objects; symbols – speech; gesture – speech. The biggest difficulty for pedagogues to apply augmentative and alternative communication is the negative... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendravimo ir kalbos ypatumai, pedagoginė patirtis ugdant lavinamųjų klasių mokinių bendravimą ir kalbą bei taikant augmentinę bei alternatyviąją komunikaciją. Suformuluota hipotezė, kad dauguma didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių turi nors minimalius bendravimo ir kalbos gebėjimus. Hipotezė pasitvirtino. Tyrime dalyvavo po 20 vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto mokinių (bendravimui ir kalbai įvertinti) bei 26 juos ugdantys pedagogai (mokytojai, auklėtojai, logopedai). Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kuriuo siekta nustatyti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių kalbos ir bendravimo lygmenį bei apibendrinti pedagoginę šių mokinių bendravimo ir kalbos ugdymo patirtį. Paaiškėjo, jog daugumos didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių kalbos ir komunikacijos sistema turi žymių trūkumų, o jos ugdymui pedagogai derina įvairius ugdymo metodus ir priemones. Dominuojantys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendravimo gebėjimai yra žemo lygio, tačiau dauguma šių mokinių turi bent menką poreikį bendrauti. Dauguma vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto mokinių kalba neaiškiai ir sunkiai suprantamai bei patiria didelių sunkumų norėdami išreikšti save per kalbą. Dalis vaikų kalba nebendrauja, kai kurie nereaguoja į beveik jokius... [toliau žr. visą tekstą] / The Bachelor’s work analyzes the peculiarities of communication and language of the students having big and very great special educational needs, pedagogic experience in educating the communication and language of the students of the educable classes and in applying augmentative and alternative communication. The hypothesis was formulated that most students having big and very great special educational needs have at least minimal communicative and linguistic skills. The hypothesis was proved. 20 students of moderately and considerably disordered intellect participated in the study (for assessment of communication and language) as well as 26 pedagogues educating them (teachers, educators, speech therapists). The study was accomplished via the questionnaire method which aimed to determine the level of language and communication of the students having big and very great special educational needs, and to summarize the pedagogical experience in educating the communication and language of these students. It emerged that the system of the language and communication of most students having big and very great special educational needs has significant drawbacks, and for its development, pedagogues combine various educational methods and means. Predominant communicative skills of the students having big and very great special educational needs are of low level, but most of these students have at least slight need of communication. Most students of moderately and significantly... [to full text]