Darbą sudaro trys dalys: atliekų tvarkymo sistemos teoriniai aspektai, analitinė dalis, kurioje analizuojami atliekų kiekio pokyčiai Lietuvoje bei Kauno regione ir atliekamas specifinio atliekų srauto valdybos efektyvumo tyrimas. Trečia dalis – praktinis problemos sprendimo pasiūlymas. Darbas baigiamas išvadomis. Tyrimo pagrindą sudarė duomenys, gauti iš pirminių informacijos šaltinių (respondentų) – tai vienas iš pačių patikimiausių būdų gauti duomenis, reikalingus tyrimo tikslui pasiekti. Tyrimo duomenys gauti panaudojus apklausos metodą - asmeninį interviu. Atliekų tvarkymas Lietuvoje yra tarp prioritetinių aplinkos apsaugos krypčių. Šiuo metu ypač didelis dėmesys yra skiriamas komunalinių atliekų surinkimui, antriniam žaliavų perdirbimui, sąvartynų tvarkymui bei pavojingų atliekų tvarkymo sistemos kūrimui. Darbe analizuojama aktuali atliekų tvarkymo sistemos problema. Lietuvoje šiuo metu susidaro apie 1 mln. tonų atliekų. Susidarančių komunalinių atliekų kiekis turėtų būti dar mažesnis ir siekti apie 750 tūkst. t. Laikoma, kad didžiuosiuose miestuose susidaro apie 300 kg, mažesniuose miestuose (rajonų centruose) - apie 220 kg, o gyvenvietėse ir kaimo vietovėse - apie 70 kg komunalinių atliekų vienam gyventojui. Didžioji dalis nepavojingų atliekų deponuojama sąvartynuose (44%), kiek mažiau (36%) nepavojingų atliekų yra saugoma – jas daugiausia sudaro nuotekų valymo ir kitoks dumblas bei mineralinės atliekos. Maždaug 7% nepavojingų atliekų eksportuojama arba tvarkoma kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Without new initiatives, waste volumes are projected to continue to rise in the foreseeable future. Waste also often represents a loss of valuable resources, many of which are scarce and could be recovered and recycled. As society gets wealthier and ever more productive, the demand for products increases. The Municipal Waste Management Strategy for Kaunas Region will follow the objectives and targets of the National Waste Management Strategy Plan. Therefore, the general objective of the regional waste management is to provide acceptable, environmentally sound and cost-effective waste management services in accordance with the requirements in the national legislation, standards and strategies, which are based on the EU waste management legislation. Furthermore, it is the objective of the regional waste management system to improve the efficiency of waste management system and to provide waste management services to all inhabitants against an affordable fee. Kaunas Regional Waste Management Company (Kaunas Region Waste Management Centre - KRWMC) was established as a closed stock company jointly owned by the Municipalities of the Kaunas Waste Management Region in 2005. KRWMC shall undertake the functions delegated by the municipalities of the region. Growing number of vehicles the amount of used tyres are growing too. 12 000 – 14 000 tones waste tyres are generated each year in Lithuania, about 3 000 tones are collected, it is about 21% of generated amount. Year by year the used... [to full text]

SANTRAUKA ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS KŪRIMAS LIETUVOJE 2001metais patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nurodyti pagrindiniai komunalinių atliekų tvarkymo principai regioniniu lygmeniu. Plane nurodyti griežti aplinkosauginiai rekalavimai atliekų surinkimui, perdirbimui ir šalinimui. Kuriama atliekų tvarkymo sistema turi būti gerai organizuota, kad būtų ekonomiškai rentabili ir paslaugos būtų vienodai gerai visame regione. Sistemos efektyvumui padidinti rajonų savivaldybėms patariama jungtis į vieningas sistemas. Tai reiškia, jog kelios savivaldos institucijos pasidalija atsakomybę už atliekų tvarkymą tam tikrame regione, kurio teritoriją jos užima. Todėl rengti ir vykdyti regioninius, kaip ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus, yra vietos savivaldos institucijų svarbus uždavinys. Strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta įkrengi 11 regioninių buitinių atliekų sąvartynų. Pirmiausia turi būti įkurti naujieji sąvartynai, uždaromi seni ir didžiausią žalą aplinkai keliantys sąvartynai, sukuriama atliekų surinkimo ir perdirbomo sistema bei, galiausiai uždaromi ie rekultivuojami visi sąvartynai. Šiuo metu Lietuvoje už komunalinių atliekų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės. Iki pastarojo meto savivaldybės rūpinosi atliekų tvarkymu savo teritorijose, remdamosi tik savo jėgomis. Todėl susiklostė tokia padėtis, kad kiekvienoje savivaldybėje egzistuoja po 1-2 didesnius sąvartynus prie rajonų centrų ir keliolika ar net keliasdešimt smulkių sąvartynėlių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMARRY REGIONAL WASTE MANAGEMENT IN LITHUANIA The Lithuanian National Strategic Waste Management Plan prepared in the end of the year 2001, among other important issues emphasises the principles of establishment of the municipal and regional waste management systems. Moreover, it is stated in the Plan that implementation of strict environmental requirements for waste collection, recovery and disposal is possible only if those systems are big enough, provide services to a sufficient amount of economical entities and manage a substantial amount of waste. In order to increase efficiency of the overall system, municipalities are recommended to co-operate in establishing regional waste management systems. The establishment of a network of rationally arranged installations for waste disposal is perceived as one of the principal measures for creating a modern waste management system. The State supports establishment and development of such regional arrangements, through support of both national and international funds. The Strategic Municipal Landfill Network Plan conceptualizes construction of 11 regional landfills for municipal waste and estimates the costs of the closure of existing landfills and construction of the new ones. The establishment of the regional waste management systems includes the following steps:  Construction of a new landfill;  Closure of the biggest and most environmentally threatening landfill;  Establishment of an integrated waste... [to full text]

Atliekų tvarkymas yra prioritetinė sritis Lietuvos aplinkos apsaugoje. Labai svarbu yra mažinti atliekų kiekį ir didinti perdirbimo apimtis. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių buitinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę - antrinės žaliavos (popierius, kartonas, stiklas, plastmasė, medienos atliekos, tekstilės, odos bei gumos liekanos, tetrapakai bei kt.). Vis dar į sąvartynus patenka didelis kiekis atliekų, kurios po rūšiavimo gali būti naudojamos kaip antrinės žaliavos. Panevėžio regione konteinerinėmis atliekų surinkimo sistemomis aprūpinti 76 % gyventojų. Panevėžio regione pavojingų atliekų surenkama 1,6 % visos Lietuvos pavojingų atliekų, o nepavojingų atliekų surenkama 22,65 % visos Lietuvos nepavojingų atliekų. Lietuvoje surenkamų nepavojingų atliekų kiekis auga, o Panevėžio regione surenkamų nepavojingų atliekų kiekis svyruoja, tačiau nematyti didėjimo tendencijos. Panevėžio regione surenkamų komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui yra didesnis nei Lietuvoje surenkamų komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui (Panevėžio regione - 416,852 kg/gyv., Lietuvoje - 393,333 kg/ gyv.). Panevėžio regione surenkamų gamybos atliekų kiekis sudaro 4,93 % surenkamų Lietuvos gamybos atliekų ir auga santykinai greičiau nei Lietuvos. Lietuvoje ir Panevėžio regione plačiausiai paplitę pavojingų atliekų tvarkymo būdai yra saugojimas ir perdirbimas (saugojimas: Lietuvoje – 49 %, Panevėžio regione – 47 %; perdirbimas: Lietuvoje – 40 %, Panevėžio regione - 44%)... [toliau žr. visą tekstą] / Waste management is priority ground in Lithuania environment protection. It is very important to reduce quantity of waste and to raise extent of remarking. Kitchen waste is almost the half of waste produced in house holds. Secondary raw (paper, cardboard, glass, plastics, wood waste, textile, leather and etc.) also is a big part of municipal waste. A huge amount of waste still gets in to landfills, which could be recycled after sorting. 76 percent dwellers of Panevėžys region have possibility to dispose their waste to dumpsters, which are looked after keeper of municipal waste management. 1,6 percent of Lithuania hazardous waste is gathered in Panevėžys region and 22,65 percent non-hazardous waste is picked up. The quantity of non-hazardous waste is arising in Lithuania. There is no arising trend of non-hazardous waste in Panevėžys region. The quantity of gathered municipal waste for one person in Panevėžys region (416,852 kg/capita) is bigger than in Lithuania (393,333 kg/capita). 4,93 percent of Lithuania trade waste is gathered in Panevėžys region. And the quantity of trade waste in Panevėžys region grows quicker in relation than in Lithuania. Storage and remarking are the most often used ways for management of hazardous waste in Panevėžys region and the whole Lithuania. The most spread waste management way is disposal (48 percent) and in the second place is storage (28 percent) in the Republic of Lithuania. Ass-backwards it is Panevėžys region: storage (70 percent) is in... [to full text]

Magistro darbo “Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo problemos Lietuvoje: sąvartynų steigimo atvejis” pagrindinis tikslas yra nustatyti Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo efektyvumą sąlygojančias problemas Lietuvoje. Darbe apsibrėžiamas tyrimo objektas – Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo, yra apibrėžiama pagrindinė magistro darbo hipotezė – neefektyvų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, sąvartynų steigimo atveju, sąlygoja: teisinio reglamentavimo ir tikslų įgyvendinamumo, valdymo struktūrų funkcijų pasiskirstymo, administracinių gebėjimų stokos, interesų grupių įtakos, socialinių ir ekonominių sąlygų kaitos problemos. Pagrindinė iškelta tyrimo problema - Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje sąvartynų steigimo atveju nėra efektyvus. Darbe naudojami tyrimo metodai: analitinis tyrimo metodas, interviu. Teorinės analizės pagrindu pasirenkamas politikos įgyvendinimo modelis “iš viršaus į apačią”, pritaikant Paul A. Sabatier sėkmingo įgyvendinimo sąlygas. Darbe iškeliami šie pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti ES atliekų tvarkymo politikos principus, teisės aktų sistemą bei pagrindinius reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo srityje; išanalizuoti atliekų tvarkymo politikos reglamentavimą bei esamą atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje, modernių regioninių sąvartynų projektų vykdymo būklę... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the Master‘s thesis “EU Treatement of Waste Politics Implementation Problems in Lithuania: the Case of Dump Foundation” is to estimate the problems which determine the efficiency of the European Union (EU) waste treatment policy implementation in Lithuania. The object of the thesis is the European Union waste treatment policy implementation in Lithuania. In order to reach the aim of the thesis, the main hypothesis is defined as follows: in the case of establishment of landfills, the inefficient implementation of the EU waste treatment policy in Lithuania is determined by the following problems: viability of legal regulation and objectives, functional distribution of management structures, lack of administrative skills, influence of interest groups and fluctuating social and economic conditions. The following central problem has been raised in the thesis: the implementation of the European Union waste treatment policy in Lithuania in the case of establishment of landfills has been inefficient. The following research methods have been used: analytical research method, interview. The policy implementation model “top-down”, has been chosen on the basis of theoretical analysis, applying the conditions of successful policy implementation by Paul A. Sabatier. In order to elaborate the aim of the thesis the following tasks have been set up: to analyse the principles, regulation system and the main requirements in the area of public waste treatment of the EU waste... [to full text]

Darbo tikslas išanalizuoti atliekų rūšiavimo bei tvarkymo situaciją Lietuvoje, atlikti gyventojų nuomonės vertinimą, nustatyti jos kitimo tendencijas 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu. Tyrimas atliktas remiantis moksline literatūra, sukauptais statistikos duomenimis ir vykdytos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis. Pastaruoju metu augant vartojimui, pakuočių kiekiui, pirkimo-pardavimo kultūrai krypstant prie smulkių daiktų vienkartinio įpakavimo, po ekonominės krizės vėl atsigaunant statyboms, gamybai neišvengiamai susiduriama su dideliu susidarančių atliekų kiekiu šalyje. Visuose sektoriuose Lietuvoje kasmet susidaro apie 4,5 mln. t. atliekų: iš jų gyventojų komunalinių atliekų šiek tiek daugiau nei 1 mln. t., gamybos, pramonės, žemės ūkio, transporto ir kitų ūkinių veiklų apie 3 milijonai tonų. Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų atliekų sektoriuje skaičius didėja 2002 m. jų buvo šiek tiek virš tūkstančio, o 2009 m. viršijo du tūkstančius, Vienam gyventojui tenkančių mišrių komunalinių atliekų kiekiai taip pat pasižymi didėjimo tendencija, apie 300 kg 2004 metais ir 330 kg 2012 metais (per aštuonis metus išaugo trisdešimčia kilogramų). Atsižvelgiant į emigraciją ir dar statistiškai neįtrauktą realų gyventojų kiekio sumažėjimą, mišrių komunalinių atliekų kiekis susidarantis vienam gyventojui per metus gali būti žymiai didesnis. Atlikus išsamią literatūros ir surinktų anketinių duomenų analizę nustatytos pagrindinės priežastys kodėl Lietuvos visuomenėje komunalinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work purpose is to analyse the situation of waste sorting and management in Lithuania and accomplish the assessment of residents’ opinion, identify trends in 2010 – 2012 years period. The research has been conducted on the ground of scientific literature, collected statistical data and the data of accomplished residents’ interrogation. Nowadays when consumption and the number of packing is increasing, purchase and sale culture is turning to the usage of disposable packing of small items, when after the economic crisis construction and manufacture are reviving again, we inevitably face a huge amount of waste appearing in the country. Every year in all sectors of Lithuania about 4, 5 million tons of waste are accumulated: where domestic household waste work out slightly more than 1 million tons, whereas manufacturing, industrial, agricultural, transport and other waste work out about 3 million tons. The number of breaches of environment protection in waste management sector is increasing. In 2002 there were slightly more than a thousand of such breaches, whereas in 2009 the number exceeded two thousands. The number of domestic household domestic household domestic household domestic household waste which falls on one resident has increasing tendency and figures up to 300 kg per person in 2004 and 330 kg per person in 2012. Within eight years the amount increased by thirty kilos. Considering the emigration and real statistically undocumented decrease of the number of residents... [to full text]

Atliekų valdymo problema šiandien aktuali daugeliui ES valstybių, įgyvendinančių ES atliekų valdymo politiką. LR dar tik žengia pirmuosius žingsnius, pertvarkydama atliekų valdymo sistemą. Atliekų tvarkymas įstatymuose apibrėžiamas priemonė, bet ne kaip nuoseklus valdymo procesas. Tai sukelia nesusipratimų valdžios struktūrose. Didžiausia atsakomybė tenka savivaldybėms, jos įgyvendina atliekų tvarkymą tiesiogiai, o valdymo klausimus turinčios spręsti valdžios institucijos, dubliuodamos viena kitos veiklą, nepriima radikalių sprendimų, kurie šiandien jau būtini. Tvirtas požiūris į šią problemą ir raginimas kurti atliekų deginimą buvo išsakytas ir pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės 2009 m. rugsėjo 2d, Kaune vykusiame susitikime su Kauno miesto savivaldybės vadovais, raginusios greitu metu imtis veiklos, kadangi žinoma, jog LR yra remiama ES, yra ir įsipareigojusi ES. Išanalizuotos direktyvos, įstatymai, planai, ataskaitos įgalina teigti, kad būtinas valdančių struktūrų greitas sprendimų priėmimas ir tikslų įgyvendinimas, apibrėžiant įstatymuose tiksliau institucijų pareigas ir užduotis, imantis sukauptų atliekų gyvavimo ciklo pratęsimo, įvertinant LR valstybės piliečių sąmoningumą atliekų tvarkyme (diegiamos naujovės įsitvirtina negreitai, o atliekos kaupiasi sparčiai). / Waste management problem in today's relevant for many EU countries to comply with EU waste management policy. Republic of Lithuania yet just takes its first steps in restructuring of the waste management system. Waste management legislation is defined as a tool rather than as a management process. This leads to misunderstandings inside power structures. The main responsibility lies with the municipalities, they implement waste management directly, and the authorities having to address governance issues, duplicating each other's activities does not accept radical solutions, which today are essential. Robust approach to this problem and call for the incineration of waste has been expressed by president Dalia Grybauskaite on 2009 September 2nd at a meeting with Kaunas municipality heads, she called in short time to take action, since it is known that RL is supported by the EU, is committed to the EU. Analyzed directives, laws, plans, reports allows to assert that the rapid decision-making and implementation of the objectives is necessary for managing structures, defining duties and tasks of the authorities more precisely, through the extension of the life cycle of the waste generated, taking the RL state citizens' awareness of waste management (innovation far from gaining ground, and waste builds up quickly).

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos atliekų susidarymo, surinkimo ir tvarkymo problemos ir tikslai. Pasinaudojant teoriniais teiginiais ir prielaidomis išanalizuota atliekų situacija Lietuvoje ir užsienio šalių patirtis šioje srityje. Išnagrinėti pagrindiniai principai. Šiame darbe apžvelgta atliekų susidarymo, surinkimo ir tvarkymo situacija, kuri yra viena svarbiausių aplinkosaugos problemų, atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypač aktuali mūsų šimtmetyje. Atliekų tvarkymas reikalauja daug lėšų, tačiau žiūrint į tolimesnę ateitį pigiau tvarkyti atliekas šiandien, negu ateityje likviduoti taršos padarinius. Išanalizavus teorinius ir praktinius aspektus apie atliekų surinkimo kokybę Vilniaus mieste pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir siūlymai. / This final master work is on the subject of waste product, it formation, collection and management. According to theoretic theses there was made particular analysis of waste situation in Lithuania including foreign countries experience on this goal. As waste is one of the most important this century problem of environment control problems in this work are pending the main principles of waste treatment, like waste collection, waste disposal, management situation. Waste management needs big issues, now after all detailed analysis I can affirm that it is better and cheaper treat waste now nor liquidate big pollution after- effect in the near future.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama atliekų panaudojimo teisinio reguliavimo problema ir jos aspektai, jame taikant dokumentų analizės, istorinį bei lyginamąjį metodus išsiaiškinta ES atliekų tvarkymo teisinių ir strateginių priemonių įtaka Lietuvos vykdomai atliekų panaudojimo politikai, atskleista ,,atliekų panaudojimo“ samprata, atskleistos kylančios problemos Lietuvoje, įgyvendinant atliekų tvarkymo ir panaudojimo teisinį reguliavimą, taip pat atskleistas atliekų tvarkymo ir panaudojimo modelis Danijoje. Magistro baigiamajame darbe, įvertinus Europos Sąjungos ir Lietuvos teises aktus, teismų praktiką, padarytos tokios išvados: Lietuvoje esantis atliekų panaudojimo teisinis reguliavimas tik iš dalies atitinka Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, probleminių aspektų yra pakankamai daug, ir juos reikia spręsti, Danijos pavyzdys atliekų tvarkymo ir panaudojimo teisinio reguliavimo prasme yra sektinas. / This Master‘s thesis focuses on problemical aspects in waste reuse legal regulation. Invoking analysis of documents, historical and comparative methods the impact of EU waste management implements in law and strategic implements towards waste management in Lithuania was found out, therefore the conception of ,,waste reuse“ was disclosed, furthermore were shown waste reuse legal regulation problems in Lithuania and was revealed Danish model on waste legal regulation. Conclusions were made: the waste legal regulation model corresponds to EU model only partly, there are too many problemical aspects in this area, which need to be resolved, Danish example is the one to strive to.

Magistro darbe atlikta Europos Sąjungos ir Lietuvos juridinių aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, analizė. Išanalizuoti regioninių atliekų tvarkymo sistemų įgyvendinimo privalumai ir trūkumai, identifikuotos problemos. Ištirta Šiaulių miesto gyventojų nuomonė apie veikiančią sistemą, apibendrinti gauti rezultatai. Iš dalies pasitvirtino suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė. Šiaulių regioninė atliekų tvarkymo sistema nėra rezultatyvi finansiniu požiūriu, nors jos įgyvendinimas vykdomas sklandžiai. Gyventojai teigiamai vertina jiems teikiamas paslaugas, tačiau neturi motyvacijos rūšiuoti ir yra nepatenkinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimu. / This master‘s work is the analysis of European Union and Lithuanian legal acts on waste management reglamentation. Advantages and disadvantages of regional waste management system implementation have been analysed and problems have been identified. The opinion of Siauliai population about existing system has been analysed and the results have been summarised. The scientific research hypothesis was partially correct. Siauliai regional waste management system is not financially efficient despite it is running smoothly. Residents are positive about services provided; however they have no motivation to sort the waste and are unhappy about the principle ‘whoever is polluting is paying’.

Šeduvos miesto atliekų surinkimo sistemos tobulinimas. Darbo tikslas – remiantis eksperimento duomenimis, patobulinti atliekų tvarkymo sistemą Šeduvos mieste,. Siekiant išsiaiškinti esamus atliekų tvarkymo sistemos trūkumus buvo išnagrinėti atliekų tvarkymo normatyviniai dokumentai. Susidarančių atliekų rūšims ir jų kiekiams nustatyti buvo atliktas tyrimas keturiuose individualiuose namuose. Iš gautų tyrimo rezultatų buvo nustatyta susidarančių atliekų sudėtis ir kiekiai. Pagal eksperimento duomenis buvo teoriškai apskaičiuotas atliekų kiekis tenkantis vienam asmeniui. Pagal tyrimo rezultatus buvo pateikti pasiūlymai kaip pagerinti Šeduvos atliekų surinkimo sistemą. Darbe pateikta schema, kurioje pažymėtos papildomų konteinerių pastatymo vietos, parengta gyventojų šviečiamoji programa. / The aim of the paper – to give reccomendations on how to improve wast collection in Šeduva city, based on the conducted research. In order to find out disatvantages of the wast collectiona management, wast management documents were analysed. The research in four households was conducted, in order to find out the types and quantities of waste generated. Data of the research helped to identify the amount of the wast and the ingredients of the wast. According to the survey results, the suggestions on how to improve wast collection system in Šeduva city, were given. The research paper contains scheme, which indicates locations of extra containers and an educational program for the residents of the city.