Magistro darbo objektas – šiuolaikinės grožinės literatūros stambiosios prozos kūrėjai, kurių kūrybinis įdirbis – solidus romanų skaičius. Pasirinkti šiuo metu vieni populiariausių autorių: Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Juozas Erlickas, Sigitas Parulskis, Edvinas Kalėda ir Edmundas Kalėda. Keliama hipotezė, kad kol kas bene vienintelis tikrasis, todėl ir stipriausias „prekės ženklas” Lietuvos leidyboje yra rašytoja Jurga Ivanauskaitė, todėl darbe jos „prekės ženklui” bus skiriama daugiausia dėmesio. Kiti pasirinkti autoriai yra žinomi, skaitomi, pastebimi kritikų ar pelningi, tačiau juos pavadinti „prekės ženklais” galbūt būtų per drąsu. Žinoma, jie turi visas galimybes tokiais tapti. Darbo tikslas – patvirtinti iškeltą hipotezę arba ją paneigti (įrodyti, kad Lietuvos leidyboje jau susiformavo ar buvo suformuota daugiau autorių „prekės ženklų”). Darbo uždaviniai: apibrėžti prekės identifikavimo priemones, plačiau analizuojant prekės ženklo sąvoką, išanalizuoti, kokia prekės ženklo svarba knygų rinkoje, sudaryti potencialią schemą, pagal kurią galėtų būti kuriamas autoriaus „prekės ženklas” knygų rinkoje, ir pagal ją išanalizuoti, kurie autoriai Lietuvoje jau įsitvirtinę kaip „prekės ženklai” (kokius priėjimo prie vartotojo kanalus jie naudoja, o kurių neišnaudoja). Darbo metodas: statistinių duomenų (kokie kūriniai kokiu tiražu išleisti, perleisti, versti į kitas kalbas) ir mokslinės literatūros analizė. Šis darbas naujas ir aktualus tuo, kad Lietuvoje autorius kaip... [toliau žr. visą tekstą] / As all commodities, books have their identification codes. Users identify books according to author, name, publishing house, typography, etc. These things in the book market are conceptualized as trademarks. This research concerns certain author, whose name can work as a strong motive in choosing a book to buy, as a trademark. In this work the term trademark is being understood as full range of associations that appear in the buyers mind when he/she sees or encounters an item, service or certain name, i. E. author’s name. When this element of a book overshadows the design of the book, the typography, publishing house or even the price of the book, i.e. determines the decision of the reader, it should be admitted that the author has already became a “trade mark”. The object of the research is supposed to help to answer the above mentioned questions. So the object of the recent work is the authors of the modern fiction whose creative output is the steady number of novels. The chosen authors are divided into two groups. The authors that will be considered to be trade marks are the following: Jurga Ivanauskaitė, Renata Šerelytė, Sigitas Parulskis, Juozas Erlickas (belonging to the first group) bei Edmundas Malūkas ir Edvinas Kalėda (belonging to the second group). The research formulates the hypothesis that for the meantime the only one real and thus the strongest “trademark” in the Lithuanian publishing market is the author Jurga Ivanauskaitė, therefore the analysis of her name... [to full text]

Magistro darbo objektas – mokslinių žurnalų leidybos procesas ir rinkodaros priemonės, taikomos mokslinių žurnalų leidyboje. Darbo tikslas – išanalizuoti mokslinių žurnalų leidyboje taikomas rinkodaros komunikacijos priemones ir įvertinti jų taikymą Lietuvos mokslinių žurnalų leidyboje, atsižvelgiant į leidybos proceso dalyvių poreikius. Darbo uždaviniai: išanalizuoti mokslinio žurnalo funkcijas ir struktūrinius pokyčius; išanalizuoti mokslinių žurnalų leidybos procesą ir jo dalyvių norus, poreikius, interesus; įvertinti mokslinių žurnalų leidyboje vykstančius pokyčius; nustatyti Lietuvos mokslinių žurnalų leidybos bruožus; išanalizuoti rinkodaros sandaros pokyčius ir įvertinti tų pokyčių reikšmę mokslinių žurnalų leidybai; išskirti ir įvertinti rinkodaros ypatumus mokslinių žurnalų leidyboje; įvertinti rinkodaros komunikacijos priemonių pritaikymą mokslinių žurnalų leidyboje; ištirti rinkodaros priemonių taikymą Lietuvos mokslinių žurnalų interneto svetainėse. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant palyginimo, kiekybinės ir kokybinės duomenų analizės tyrimo metodus, prieita prie išvados, kad mokslinių žurnalų leidėjai savo veikloje turi taikyti rinkodaros komunikacijos priemones, norėdami išlaikyti ir didinti mokslinio žurnalo kokybę, prisidėti prie spartesnio mokslinės komunikacijos vyksmo ir plačiai paskleisti savo mokslinį žurnalą. Analizuojant literatūrą ir mokslinių žurnalų leidėjų iš kitų šalių patirtį, pastebėta, kad rinkodaros komunikacijos priemonė:... [toliau žr. visą tekstą] / In response to chancing process of publishing scholarly journals this paper focuses on practice of the marketing communication in publishing. The publishing process of scholarly journals and the marketing communication tools used in practice of academic publishers are the object of this research. Accordingly, the aim of this work is to analyse the marketing communication tools used in publishing of scholarly journals and to assess their usefulness communicating with customers. To achieve this aim the following tasks were set: to analyse the typological changes of scholarly journal; to review the interests of participants in publishing scholarly journal; to assess the changes in scholarly publishing industry; to determinate the aspect of Lithuanian scholarly journals publishing; to analyse the changing marketing process and its tools; to find out the Lithuanian academic publishers used marketing communication tools in their scholarly journals websites. This research paper used such methods as comparison quantitative and qualitative data analysis. The results of analysis revealed that scholarly journals websites are commonly used to achieve publisher’s aims in communication and that Lithuanian publishers of scholarly journals don’t use all the possibilities of electronic publishing and communication tools through websites for assessing wider audiences.

Magistro darbo objektas – knygų leidyba Lietuvoje nacių okupacijos metais. Pastebėtina, kad analizuojama teritorija neapima Klaipėdos, tačiau apima Vilniaus kraštą. Darbo tikslas – išanalizuoti knygų leidybą Lietuvoje nacių okupacijos metais. Darbo uždaviniai: išnagrinėti įvairiuose šaltiniuose aprašomas leidybos verslo sąlygas Lietuvoje, nacių okupacinės valdžios išleistus parėdymus, įsakymus bei nurodymus, susijusius su leidybos verslo organizavimu; išsiaiškinti lietuvių leidėjų pasipriešinimo veiksmus leidybos suvaržymams; nustatyti pagrindinius knygų leidybos ir gamybos centrus nacių okupuotoje Lietuvoje; įvertinti autorių sudėtų ir apmokėjimą už autorinį darbą; atskleisti knygų poreikį Lietuvoje ir jį lėmusias priežastis; ištirti išleistas knygas apimties, tipologinės, teminės ir kalbinės sudėties aspektais. Apibendrinus visą surinktą informaciją, taikant istorinį interpretacinį bei de visu metodus, remiantis statistinės duomenų analizės rezultatais galima teigti, kad knygų leidyba nacių okupuotoje Lietuvoje buvo varžoma nacių valdžios. Ji kontroliavo visą knygos išleidimo procesą – nuo knygos turinio tikrinimo ir redagavimo iki išspausdinto leidinio platinimo būdų. Naciai palankiai vertino antisovetinę ir provokišką literatūrą, kurios spausdinimui buvo gana paprasta gauti ir leidimus, ir popieriaus, ir kitas reikalingas medžiagas. Iš kitos pusės, į nacių cenzūros komitetą nusiųstas lietuviškos grožinės literatūros rankraštis galėjo metų metais gulėti lentynose, o... [toliau žr. visą tekstą] / The book publishing was strongly restricted in Lithuania during the Nazi occupation. The occupants had rights to control the whole process of book publishing, i.e the verification of a book‘s contents, editing, to assign paper for printing and even the placing of the books among Lithuanian bookstores. The Nazi published the whole bunch of rules and orders to make it easier for them to control the publishing of books in the ocupated country. They conjoined the printing houses in Lithuania, during summer times the most productive were closed, they controled the number of bookstores in cities and many more. Despite of the Nazi‘s struggle to fully enslave lithuanians and their culture, to make Lithuania a place for german people, lithuanians managed to survive. Lithuanian books had a significant role in it. Thanks to Lithuanian publishers, who often risked their lives to make a book available for the readers, many different publications were printed in Lithuania during the occupation.