Pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip dinamiška save apibrėžianti sistema, besiformuojanti santykiuose, kurios pagrindas yra emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma – atsiskyrimo ir individuacijos procesas, patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant suprasti, kaip sunkumai artimuose santykiuose susiję su tapatumo išgyvenimu paauglystėje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant biografinio pasakojimo interpretacinį metodą. Metodika. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė ir trauminių įvykių anketa. Rezultatai. Tyrimo rezultatų turinio interpretacinė analizė atskleidė tris tapatumo išgyvenimo tipus: tapatumo išgyvenimas pagrįstas vidiniu konfliktu: konfrontacija su siekiant įrodyt savo vertę; tapatumo išgyvenimas pagrįstas idealizacija ir nuvertinimu: fantazijos ir svajonės – kaip būdas atlaikyti realybę ir tapatumo išgyvenimas pagrįstas fragmentacija: izoliuotas subjektyvumas. Šiame darbe keliamos hipotezės, kad skirtingi biografinio pasakojimo tipai atskleidžia skirtingą tapatumo formavimosi paauglystėje dinamiką. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba tapatumo išgyvenimo ir trauminio patyrimo įveikos procese. / Nowadays identity is defined as rooted in emotion, emerging in relationship and developing as dynamic, self-organizing system. And identity formation is a intrapsychic changes during adolescence: separation individuation process, experience integration and establishment of ego continuity. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand it’s development in relational context. Qualitative research: biographical narrative interpretative analysis, was made to understand identity formation in adolescence who live in foster care. Method: six, 15-16 years old teenagers (3 girls, 3 boys) participated in research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data, additional methods: document analysis and traumatic events questionnaire. Results: data analysis revealed three types of identity experience: identity experience based on inner conflict: fight as way to survive; identity experience based on idealization and devaluation: fantasy– the way which helps to deal with reality and identity experience based on fragmentation: isolated subjectivity. It is hypothesized that different types of told life stories are connected with different dynamic of identity experience in adolescence. It is confirmed importance of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience.

Pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip dinamiška save apibrėžianti sistema, besiformuojanti santykiuose, kurios pagrindas yra emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma – atsiskyrimo ir individuacijos procesas, patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant suprasti, kaip sunkumai artimuose santykiuose susiję su tapatumo išgyvenimu paauglystėje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant biografinio pasakojimo interpretacinį metodą. Metodika. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė ir trauminių įvykių anketa. Rezultatai. Tyrimo rezultatų turinio interpretacinė analizė atskleidė tris tapatumo išgyvenimo tipus: tapatumo išgyvenimas pagrįstas vidiniu konfliktu: konfrontacija su siekiant įrodyt savo vertę; tapatumo išgyvenimas pagrįstas idealizacija ir nuvertinimu: fantazijos ir svajonės – kaip būdas atlaikyti realybę ir tapatumo išgyvenimas pagrįstas fragmentacija: izoliuotas subjektyvumas. Šiame darbe keliamos hipotezės, kad skirtingi biografinio pasakojimo tipai atskleidžia skirtingą tapatumo formavimosi paauglystėje dinamiką. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba tapatumo išgyvenimo ir trauminio patyrimo įveikos procese. / Nowadays identity is defined as rooted in emotion, emerging in relationship and developing as dynamic, self-organizing system. And identity formation is a intrapsychic changes during adolescence: separation individuation process, experience integration and establishment of ego continuity. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand it’s development in relational context. Qualitative research: biographical narrative interpretative analysis, was made to understand identity formation in adolescence who live in foster care. Method: six, 15-16 years old teenagers (3 girls, 3 boys) participated in research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data, additional methods: document analysis and traumatic events questionnaire. Results: data analysis revealed three types of identity experience: identity experience based on inner conflict: fight as way to survive; identity experience based on idealization and devaluation: fantasy– the way which helps to deal with reality and identity experience based on fragmentation: isolated subjectivity. It is hypothesized that different types of told life stories are connected with different dynamic of identity experience in adolescence. It is confirmed importance of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience.

Tyrimo aktualumas. Apie 80 procentų pacientų su stuburo smegenų pažeidimais yra vyrai, paaugliai ir jauni suaugusieji. Dauguma jų yra aktyvūs, socialūs asmenys, kurių reabilitacijos tikslas po nugaros smegenų pažeidimo – grįžti į normalų gyvenimą pas šeimą, draugus, bendraamžius. Mokslininkai teigia, kad tradicinis vyriškas vaidmuo visuomenėje – tokie bruožai kaip stiprumas, emocijų kontrolė, savarankiškumas, jėga ir dominavimas trukdo vyrams ieškoti pagalbos. Be to, tradicinės vyriškumo savybės, įskaitant nepriklausomumą, sėkmę darbe, yra susijusios su bendru savęs vertinimu, todėl pakitimai gali turėti žymų poveikį. Teorinėje dalyje pristatoma identiteto samprata, tapatumą aiškinančios teorijos, kentėjimo trajektorijos samprata. Skiriamas vaidmuo nehegemoninio vyriškumo aptarimui, vyriškumo ir negalios sankirtų perspektyvai. Remiantis autorių įžvalgomis bandoma apibūdinti skirtingas vyriškumo formas. Analizuojama vyrų, patyrusių stuburo traumą, biografinė perspektyva, kaip įvykis, pertvarkantis ir perstruktūruojantis visą jų gyvenimą, keičiantis vyrų identitetą. Analizuojamas socialinis darbas, komandinis darbas reabilitacijos įstaigose. Darbe apžvelgiami fiziologiniai procesai, kurie aiškina fiziologines stuburo smegenų pažeidimo pasekmes, be kurių negalima paaiškinti psichosocialinių aspektų. Baigiamasis darbas nagrinėja vyrų, patyrusių stuburo traumą, patirtis, jų biografinę situaciją. Tyrimo tikslas – atskleisti vyrų, patyrusių stuburo traumą, biografinio ,,darbo“... [toliau žr. visą tekstą] / Topicalityoftheresearch. Approximately 80 percentofpatientswhohavesufferedspinalcordinjuries are men, teenagersoryoungadults. Majorityofthem are active, socialpersonswhoserehabilitationaimafterthespinalcordinjuryis to return to normallifeintheirfamilies, withtheirfriends, andcontemporaries. Scientistsstatethatthetraditionalman's role inthesociety - suchfeaturesasdiligence, controlofemotions, independence, poweranddomination - preventsthemfromsearchingforhelp. Moreover, thetraditionalmasculinitycharacteristics, includingindependence, success at work, isrelated to thegeneralself-evaluation,thus, changesmayhavesignificanteffect. Thetheoreticpartpresentstheconceptofidentity, theoriesexplainingpersonalidentity, theconceptofsufferingtrajectory. Attentionispaid to non-hegemonicdiscussionofmasculinity, theperspectiveofmasculinityanddisabilitycrossing. Onthebasisoftheauthors' insightsattempts are made to describeseparateformsofmasculinity. Thebiographicalperspectiveofmenwhohavesuffered spine trauma isanalyzedasaneventrearrangingandrestructuringtheirentirelife, changemen’sidentity. Socialworkandteamworkinrehabilitationinstitutions are analyzed. Theworksurveysthephysiologicalprocessesexplainingtheconsequencesofspinalcordinjurywithoutwhichthepsychologicalaspectscannot be explained. Thefinalworkanalyzestheexperienceofmenwhohavesuffered spine trauma, theirbiographicalsituation. Objectoftheresearch – to revealthebiographicalworkexperienceofmenwhohavesuffered spine trauma byapplying art... [to full text]