Artical 2 of civil procedure code establishes the main aims of civil litigation:defence of violated subject rights and licit interests, proper applying of law when hearing civil cases and passing judicial decisios,swift restoration of legal peace,interpretation and development of law. The essential goal of master's final thesis is to investigate how the above mentioned aims of procedure are implemented in the judicial practice. The author claims that procedural aim of proper appliance of law in the practice of Lithuanian courts is interpreted as the duty of court to identify material truth.The author as well analyses the influence of the recent reform of civil procedure unto the rapidity of litigation and states that there still exist some negative practice in pastponing the hearing of the case when there are no serious reasons for such procedural decision instesd of passing a default judgement or appying procedural penalties. It is generalished that the new Code of Civil procedure established better premises to materialise the essential aims of the procedure.

Priverstinis turto realizavimas vykdymo procese yra viena iš priemonių greitai ir efektyviai įvykdyti išieškojimą, o priverstinai turtą realizuoja antstolis, surašydamas priverstinio turto realizavimo aktus, kurie turi būti patvirtinti teismo. Tačiau priverstinis turto realizavimas turi būti atliktas pagal griežtai nustatytas taisykles, kad nebūtų pažeistos vykdymo proceso dalyvių ir trečiųjų asmenų teisės. Dėl šios priežasties šiame magistro baigiamajame darbe stengiamasi nustatyti, kurie turto realizavimo taisyklių pažeidimai gali būti pripažinti esminiais ir tapti pagrindu teismui netvirtinti turto realizavimo akto, o patvirtintą – pripažinti negaliojančiu. Vykdymo proceso esmė yra surasti skolininko turtą, jį areštuoti, realizuoti ir, gavus pinigus, atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Skolininko turtą dažniausiai realizuoja antstolis parduodamas jį iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui arba perduodamas turtą išieškotojui. Realizuodamas turtą antstolis surašo priverstinio turto realizavimo aktą, kuris patvirtintas teismo tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Tačiau priverstinai realizuojant turtą vykdymo procese nėra skolininko valios savo daiktą perleisti, o pardavimo procesą organizuoja ne turto savininkas, o antstolis. Todėl neretai kyla klausimas dėl priverstinio turto realizavimo akto negaliojimo. Iki šiol Lietuvoje nėra atliktas priverstinio turto realizavimo aktų negaliojimo vykdymo procese išsamus teorinis tyrimas. Todėl šiame darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Property realization in enforcement proceeding is one of the fastest and most effective means to implement recovery, and debtor’s property is realized by bailiff, who writes the property realization act, which must be validated by court. But debtor’s property realization in enforcement proceeding must not violate determined rules and proceeding parties or third parties rights. That is the reason why, in this work the author tries to determine what violation of property realization rules may be considered as basis of property realization in enforcement proceeding acts annulment. The purpose of enforcement proceeding is to find debtor‘s property, to arrest it, to realize it and to give an account to debtor‘s creditors. Usually debtor’s property is realized by bailiff in three ways: at public auction, by releasing debtor’s property to creditor, or by selling property to debtor’s proposed buyer. While realizing debtor’s property, bailiff must write the property realization act. If the act is validated by court, it becomes the document approving buyer’s right to property. But in compulsory debtor’s property realization debtor’s wish to sell his property do not exist, and the sale process is organized not by owner of the property, but by bailiff. Usually that is the purpose why, the question of property realization in enforcement proceeding acts annulment is raised. In Lithuania theoretical research of property realization in enforcement proceeding act annulment has not been given... [to full text]

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]