Spelling suggestions: "subject:"civilinis"" "subject:"civilinius""
11 |
Turto realizavimo vykdymo procese problemos / Some issues concerning the realization of property during an enforcement procedureAbucevič, Zofija 09 March 2006 (has links)
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu siekiama įvykdyti teismo sprendimą, o isieskotojas ir skolininkas realiai patiria teisinį ir materialinį teismo sprendimo poveikį. Vykdant teismo sprendimus, svarbu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieskotojo, skolininko bei trečiuju asmenų teisės ir teisėti interesai. 2003 m. sausio 1d. įsigaliojo naujieji vykdymo procesą reglamentuojantys įstatymai. Šiandien jau galime daryti pirmas išvadas, dėl naujos antstolių darbu reglamentuojančios tvarkos. Darbe aptariami turto realizavimo būdai ir aktualiausios jų taikymo problemos. Populiariausiu turto realizavimo vykdymo procese būdu yra turto pardavimas iš varžytiniu. Kiti būdai, kaip parodė autorės atliktas tyrimas yra praktiskai nenaudojami. / The implementation of court judgements is the final stage of civil procedure during which a court judgment comes into force. Further a plaintiff as well as a debtor faces juridical and real actions concerning the property. The implementation of court judgements requires following the order accurately. Lawful concerns and rights of a plaintiff, a debtor and a third person mustn’t be violated. New laws that regulate the enforcement of judgments came into force in 1 January 2003. The first inferences maybe drown today concerning the new order that regulates bailiff actions. The main issue discussed in this research is the ways of the realization of property and the problems arising in the process of realization. It is considered that the most popular means of realization of property is bidding in an auction. The other means, as it was demonstrated in this research, are not used in the real life.
|
12 |
Įrodinejimo pareiga ir dalykas civiliniame pocese / The burden of proof and the matter of proof in civil procedureRulevičiūtė, Indrė 01 January 2007 (has links)
SUMMARY
Subsantial questions of legal regulation of burden of proof and the matter of proof in civil procedure are being discussed in this master‘s writing. The work deals both with disclosing the legal regulation of burden of proof and the matter of proof in actual civil procedure, and analyzing the main theoretical and practical aspects of these questions in more details. The structure of this work enables to reveal the essence of this theme. The work consists of two parts. Whereas from the begining of the civil procedure, first of all, it is important to define which facts are disputed in the particular civil case, therefore the first part of this work deals with revealing the legal regulation of matter of proof. The legitimate and right court judgement can be taken only if all factual circumstances of a case are established. In every civil case the court must be „on the balance of probabilities“ that the alleged facts exist. The first part of this work deals with the conceptions of matter of proof in civil procedure. Also analyze the theoretical and practical significance of establishing the factual circumstances in particular civil case. The further chapters of the first part reveals the essence of each group of the facts, which can be asserting in civil cases. As we already know the facts in dispute on an issue raised between the parties, the second important practical step - to allocate the burden of proof. The second part of this work reveals the conceptions of... [to full text]
|
13 |
Antstolis kaip civilinio proceso teisės subjektas / Bailiff as a subject of law of civil procedureMartinkutė, Laima 01 January 2007 (has links)
Execution process is a significant part of civil process that helps to assure the legal peace between the parties of civil conflict as well as the stability of legal relations in the society. In this master thesis the rights and duties of a bailiff are analysed at the same time as comparing the legal regulation of this sphere in Lithuania and other countries. Possibilities to improve the regulation affecting procedural activities of a bailiff in Lithuania are considered on the basis of analysis.
This work is started by analysing the relation between the process of execution and the civil one. It is done by reviewing the analysis of stages and principles of the civil process made by scientists as well as investigating whether the legal regulation of the execution process are found in the Codes of Civil Procedure or in the separate legal acts. The conclusion is done that the execution process is part of a civil one. The trends of harmonisation of the execution process in the world and separately in the European Union are also considered.
The analysis of the rights and duties of a bailiff, his activities in the separate stages of the execution process takes the main part of this work. The procedural rights and duties of a bailiff while enforcing the monetary and non- monetary claims are discussed separately.
The analysis of activities of a bailiff while enforcing monetary claims begins with the review of the stage of initiating a case of compulsory execution. This is done... [to full text]
|
14 |
Vaiko teisės į tėvų teikiamą išlaikymą garantojos ir gynimas / Guarantee and protection of child’s right to parental maintenanceKryžiūtė, Indrė 09 March 2006 (has links)
Child’s right to maintenance is his/her natural constitutional personal property right. Constitutional consolidation of the parental rights and duties to maintain children show their importance in the social structure of a state as well as in the regulated social relations in the field of family law. Provision of the child’s right to maintenance creates conditions for implementation of other child’s rights: right to accommodation, education, suitable living conditions etc., because the direct aim of maintenance is maximum satisfaction of the child’s needs and interests. In this paper I try to disclose contents of the child’s right to parental maintenance urgent principles of its consolidation in the positive legislature and defence in the civil process as well as regulation peculiarities. The paper is not sought to be an in-deep scientific study, but it should be a valuable and informative measure in identification of the existing gaps in the regulation of the child’s right to parental maintenance and in the search for more efficient ways of solution.
|
15 |
Teismo vaidmens pokyčiai XXI amžiuje / Changes of the role of court in the XXI centuryMotiejūnienė, Vaida 24 February 2010 (has links)
XX amžiuje Lietuvos įstatymų leidėjas nesukūrė savo nacionalinio civilinio proceso kodekso, o 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, įtvirtindamas socialinio civilinio proceso modelį bei įnešdamas naujoves, pokyčius Lietuvos visuomenei. Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema „Teismo vaidmens pokyčiai XXI amžiuje“ yra aktuali tiek teorine, tiek praktine prasme, nes šios temos kompleksinio ištyrimo ir išnagrinėjimo nėra nei Lietuvos, nei užsienio specialistų darbuose. Šio darbo objektas yra teismo vaidmuo nacionaliniame civiliniame procese ir jo pokyčiai. Darbo tyrimo dalykas yra teisės aktai, reglamentuojantys teismo vaidmenį civiliniame procese, sąlygojantys teismo vaidmens pokyčius naujajame XXI amžiuje bei nustatantys civiliniame procese dalyvaujančių asmenų ir teismo teises ir pareigas.
Magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti teismo vaidmens nacionaliniame civiliniame procese pokyčius XXI amžiuje. Pirmoje dalyje teoriniu aspektu atskleidžiama teismo vaidmens samprata. Antroje dalyje identifikuojami civilinio proceso rungimosi ir tardomojo modelių skirtumai, apibrėžiama socialinio civilinio proceso modelio esmė, lyginamas teismo vaidmuo Lietuvos civiliniame procese prieš ir po naujojo civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, atskleidžiant senojo kodekso trūkumus ir naujojo privalumus bei apibrėžiant naujojo civilinio proceso kodekso tikslą ir principus, nustatant rungimosi ir dispozityvumo principų įtaką teismo... [toliau žr. visą tekstą] / There was no national Code of Civil procedure in the 20th century in Lithuania but on 1 January 2003 the new Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania came into force. It established the model of social civil procedure and brought innovations and changes for the society of Lithuania. The chosen subject of the master’s thesis Changes of the role of court in the 21st century is actual both in theoretic and practical sense as there is no complex analysis or research of this theme in the works of specialists not only from Lithuania but also from the foreign countries. The object of this work is the court’s role in the national civil procedure and changes of this role. The legal acts which regulate the role of the court in the civil procedure, which cause the changes of the court’s role in the new 21st century and establish the rights and duties of the persons who participate in the civil procedure, is the subject of research.
The aim of the final paper is to analyze the changes of the court’s role in the national civil procedure in the 21st century. The conception of the Court’s role from the theoretic point of view is revealed in the first part of the work. In the second part of the paper the differences between the investigating and competing models are identified, the essence of the model of civil procedure is described, the Court’s role in the Lithuanian civil procedure before and after the new Code of Civil procedure came into force is compared while revealing the... [to full text]
|
16 |
Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai civiliniame procese / Peculiarities of labour cases in the civil procedureGasiliauskaitė, Jolanta 25 November 2010 (has links)
Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]
|
17 |
Ar teisėtas išankstinis bendraturčių atsisakymas pasinaudoti pirmenybės teise pirkti? / Whether precedent co-owner‘s refusal of exercise pre-emption right to acquire the shares offered for sale is lawful?Ivoškaitė, Indrė 07 August 2008 (has links)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis garantuoja bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalis ta kaina, ir tomis sąlygomis, kuriomis tos turto dalys yra parduodamos. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę pirkti, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio teisinių, ekonominių interesų apsaugą. Tačiau praktikoje neretai kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių išankstinis atsisakymas nuo pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės dalis įforminamas kaip vienašalis pareiškimas (sandoris) apie išankstinį tokios teisės atsisakymą. Tokiu būdu bendraturčiai susitaria, jog vienam ar keliems bendraturčiams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka pateikus kitam bendraturčiui pranešimą apie ketinimą parduoti dalis, esančias bendrąja nuosavybe, nepateiks pageidavimo pirkti bendrosios nuosavybės dalis, tai yra nepateiks jokio atsakymo arba reikalui esant aktualia data pasirašys ir pateiks bendraturčiams atsisakymą pirkti parduodamas nuosavybės dalis. Kyla klausimas, ar toks išankstinis atsisakymas nuo pirmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / The pre-emption right of other co-owner’s to acquire the shares of the common property being sold, which is indicated in Article 4.79 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, is one of the problems for seller of the shares of the common property, as well as to the buyer. In practice, the sellers of the shares often conclude the written agreements or formalizes one-side statements, under which other co-owners refuse from this pre-emption right in advance. However, the Civil Code of the Republic of Lithuania indicates an invalidity of the transactions, which impose restrictions on the civil capacity of the person. Regrettably, there are no cases at Lithuanian Supreme Court, subject to this matter.
Thus, the research conducted for the present work constitutes a comprehensive analysis of civil juridical capacity (suability) comprising: formulation of the definition, delineation of the content and limits of the civil capacity, noting civil juridical capacity with relation to subjective right and, naturally, regulation of co-owner’s pre-emption right. The scientific topicality of the work derives from the very nature of the research object: the thesis is the result of a complex assessment of all facets of the regulation of co-owner’s pre-emption right. The hypothesis is formulated that the precedent refusal from the co-owner’s pre-emption right to acquire the shares of common property being sold is a transaction, which impose restrictions on the civil capacity, and therefore... [to full text]
|
18 |
Civilinis atsakovas baudžiamajame procese / The civil respondent in penal proceedingsIvanovas, Aleksandras 09 July 2011 (has links)
Darbe nagrinėjamas baudžiamojo proceso dalyvis, kuris pagal įstatymus materialiai atsako už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą. Pateikiama jo samprata ir įtraukimo į bylą pagrindai bei sąlygos. Jam taikoma atsakomybės rūšis. Analizuojamos jo teisės, jų turinys, apimtys bei realizavimo galimybės baudžiamojo proceso stadijose. Tokių teisių užtikrinimo mechanizmas. Įvardijami galimi asmenys, kurie gali būti baudžiamajame procese civilinės atsakomybės subjektais ir privalo atlyginti kito asmens nusikalstama veika padarytą žalą. Darbe pateikiamas kitų šalių teisės normų reglamentavimas, sprendžiant su civiliniu atsakovu susijusius klausimus. Tai pat teisinės literatūros autorių skirtingos nuomonės dėl civilinio atsakovo sampratos, jo teisių turinio, esamos problemos ir jų sprendimo būdai. Aptariama baudžiamojo proceso naujovė – civilinio atsakovo dalyvavimas kasacinės instancijos teisme. Darbas užbaigiamas išvadomis, kuriuose trumpai reziumuojamos, atskleidžiamos civilinio atsakovo dalyvavimo procese teigiamosios pusės ir baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimo variantai. / This thesis court – examination participant of civil claim, which on law financial responsible suspected accused damage incurred by the criminal act. This thesis describes his damage, the bases and conditions of involving in business. To it a kind of responsibility applied. Its rights their maintenance volume and opportunities of realization are analyzed at a stage in Penal proceedings. The mechanism of maintenance of such rights. Possible persons who can be involved in criminal trial as subjects of a civil liability are specified and are obliged to compensate harm of other persons caused by criminal act In work the regulation of rules of law of the different countries is given, solving questions connected with questions of the civil respondent. Also separate opinions of different authors on concepts of the civil respondent, their legal maintenance, having problems and ways of their decision. Novelty of criminal trial – participation of the civil respondent in court of cassation instance is discussed. The thesis is completed with conclusion that shortly resumes it. Also the positive sides as well as problems of the civil claim initiated in the criminal procedure are revealed.
|
19 |
Privatus konkurencijos teisės įgyvendinimas / Private enforcement of competition lawPociutė, Inga 24 February 2010 (has links)
Konkurencijos teisė yra jauna teisės šaka, kuri pradėjo formuotis tik XIX – XX a. Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė teisės normomis reglamentuotą mechanizmą ir padėjo tvirtus, teismine praktika grįstus, pamatus privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto efektyviam funkcionavimui. Tuo tarpu Europos Bendrija ir Lietuva šio instituto svarbą suprato visai neseniai, dėl to iš konkurencijos teisės pažeidimų kylančios bylos teisminėje praktikoje vis dar retas reiškinys nūdienai.
Šiame darbe analizuojami privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo, pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos, patirtos pažeidus sąžiningos konkurencijos taisykles, reglamentavimo ypatumai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir lyginami su Europos Bendrijoje ir Lietuvoje šio instituto reglamentavimu, siekiant nustatyti neišspręstas problemas ar spragas, trukdančias efektyviai jį įgyvendinti. Įvertinus privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto skirtumus ir/ar panašumus skirtingų kontingentų teisinėse sistemose, buvo bandoma aptarti įvairius būdus ir instrumentus, kuriais remianti galėtų būti suformuotos gairės ir atrasta panacėja nuo šio instituto nefunkcionavimo Europos kontinente. Lyginamuoju aspektu darbe buvo nagrinėjamos konkrečios ir esminės problemos dėl įrodinėjimo naštos, bylinėjimosi išlaidų, patirtos žalos apskaičiavimo, kolektyvinio gynybos būdo, antkainio perkėlimo argumento, institucijų kompetencijos ir vaidmens nustatymo šioje srityje ir kt., pateikiami šio instituto... [toliau žr. visą tekstą] / Competition law is a young branch of the law system which developed only in the XIX–XX century. Despite this fact, United States of America has already established a mechanism governed by the rules and put the foundations for effective functioning of the private enforcement institute, based on huge judicial practice. Meanwhile, the European Community and Lithuania have understood the importance of this institute recently – therefore the private litigation cases regarding the breach of the competition law are still rare.
In this paper the analysis is represented on regulation’s features of private enforcement institute of the United States which are being compared with the regulation applied for the mentioned institute in the European Community and Lithuania, in order to identify unresolved problems or gaps that hinder the effective implementation of it. After the assessment of differences and/or similarities between the private enforcement institute regulations applied in different legal system contingents, there have been attempt to discover various methods and instruments, which could be called as guidelines or panacea against the effectless implementation of this institute in the European continent. With the help of comparative method the fundamental problems concerning the burden of proof, costs, damage calculation, class action (collective defense), passing-on defense, the role of institutions in this process, the relationship between the public and the... [to full text]
|
20 |
Viešojo intereso samprata civilinio proceso teisėje / The concept of public interest in civil procedure law / Die Auffassung des öffentlichen Interesses im ZivilprozessrechtBlaževič, Diana 05 July 2011 (has links)
Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti viešojo intereso sampratą Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip pat įvardijami esminiai probleminiai aspektai, susiję su viešojo intereso sąvokos apibrėžimu. Darbo pradžioje nustatomas viešojo intereso gynimo pagrįstumas civiliniame procese. Kitoje darbo dalyje pateikiama intereso prigimties mokslinių teorijų apžvalga, interesų klasifikacija ir interesų rūšys. Skirstant interesus pagal subjektus išskiriami viešieji interesai. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje atskleidžiama viešojo intereso samprata užsienio ir Lietuvos teisės doktrinoje, išskiriami du pagrindinai viešojo intereso elementai, t. y. viešojo intereso subjektai ir objektas. Siekiant atskleisti viešojo intereso prasmę, atskiriamas viešasis interesas nuo privataus intereso, taip pat remiantis užsienio bei Lietuvos mokslininkų darbais pateikiamos skirtingos viešojo intereso koncepcijos, atliekama jų analizė bei teisinis vertinimas. Paskutinėje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys viešojo intereso apsaugą, nustatoma, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžta viešojo intereso samprata. Analizuojami Lietuvos Respublikos viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, aptariami jų trūkumai. Nustatoma, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte iš dalies yra apibrėžtas viešasis interesas bei nustatyti tam... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit ist man danach bestrebt, die Auffassung des öffentlichen Interesses im Rechtssystem Litauens zu erschließen. Außerdem werden die wichtigsten problematischen Aspekte angeführt, die mit der Definition des Begriffs des öffentlichen Interesses verbunden sind. Am Anfang der Arbeit wird die Begründetheit der Verteidigung des öffentlichen Interesses im Zivilprozess festgestellt. Im nächsten Teil der Arbeit wird eine Übersicht der wissenschaftlichen Theorien über das Wesen des Interesses, Klassifizierung und Arten der Interessen vorgelegt. Bei der Verteilung der Interessen nach Subjekten werden die öffentlichen Interessen hervorgehoben. Im dritten Teil der Magisterarbeit wird die Auffassung des öffentlichen Interesses in der ausländischen und litauischen Rechtslehre dargelegt und zwei Hauptelemente des öffentlichen Interesses, und zwar, Subjekte und Gegenstand des öffentlichen Interesses, werden hervorgehoben. Um die Bedeutung des öffentlichen Interesses zu erschließen, wird das öffentliche Interesse vom privaten Interesse getrennt, außerdem werden anhand von ausländischen und litauischen wissenschaftlichen Arbeiten unterschiedliche Konzeptionen des öffentlichen Interesses angeführt, ihre Analyse und juristische Bewertung durchgeführt. Im letzten Teil der Magisterarbeit werden die Rechtsakte analysiert, die den Schutz des öffentlichen Interesses regeln, sowie festgestellt, dass die Auffassung des öffentlichen Interesses in keinem Rechtsakt definiert ist... [der volle Text, siehe weiter]
|
Page generated in 0.0334 seconds