Konstitucinis Teismas yra vienintelis subjektas, turintis įgaliojimus aiškinti aukščiausios galios teisės aktą, Konstituciją. Spręsdamas ar įstatymai bei kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą valstybėje. Konstituciniam teismui konstatavus, jog teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, šis teisės aktas netenka galios ir yra eliminuojamas iš teisinės sistemos. Taigi, dėl poreikio analizuoti civilinio proceso klausimus Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje abejonių nekyla. 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo eilė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimų. Nemažą dalį jų lėmė Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos pozicijos, kurios ir yra analizuojamos darbe. Darbe atskleidžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaka aktualiam civilinio proceso reguliavimui bei konkrečių civilinio proceso institutų raidai. Taip patanalizuojamas Teismo doktrinos įgyvendinimas aktualiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. darbe nevengiama pateikti darbo autoriaus pastebėjimų, kritikos bei pasiūlymų įstatymų leidėjui. / The Constitutional Court is the only subject empowered to interpret the act of the supreme power - the Constitution. Deciding whether the laws and other legal acts comply with the Constitution, the Constitutional Court guarantees the supremacy of the Constitution in the legal system and constitutional legitimacy of the state. Then the Constitutional Court rules out that the legal act is unconstitutional, this act is eliminated from the legal system. Thus, the need to analyze the issues of civil procedure in the jurisprudence of Constitutional Court is beyond any doubt. In 2011 October 1 a number of changes of the Code of Civil Procedure came in to force. A significant part of the changes was determined by the positions established by the Constitutional Court, which are analysed in the paper. The influence of the jurisprudence of the Constitutional Court to valid Civil Procedure and the development of regulation of specific institutes is highlighted in the paper. The author does not avoid to give observations, criticism and suggestions for the legislator.

Magistro darbo tema yra „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų įtaka civilinio proceso normų vystymuisi“. Darbe analizuojama, kokią teigiamą ar neigiamą įtaką civilinio proceso normoms daro informacinių bei elektroninių ryšių technologijos bei kaip konkrečiai nurodytos technologijos įtakoja civilinio proceso normų vystymąsi. Toliau darbe detaliau nagrinėjami civilinio proceso institutai, kurie labiausiai yra paveikti informacinių bei elektroninių ryšių technologijų, taip pat nagrinėjama, kaip minėti institutai pasikeitė įdiegus pažangiąsias technologijas. Galiausiai magistro darbe lyginami Lietuvos bei užsienio valstybių — Vokietijos, Austrijos bei kitų užsienio valstybių civilinio proceso įstatymai, siekiant nustatyti, kurios iš nurodytų šalių civilinio proceso normos yra labiausiai paveiktos informacinių bei elektroninių ryšių technologijų. Darbe naudojami sisteminis, lingvistinis, lyginamasis tyrimo metodai. Lyginamasis bei loginis tyrimo metodai taip pat padeda tinkamai įgyvendinti numatytus darbo tikslus, t.y. nustatyti informacinių bei elektroninių ryšių technologijų įtakos Lietuvos civilinio proceso normoms privalumus ir trūkumus, tobulinimo perspektyvas bei pateikti atitinkamas informacinių bei elektroninių ryšių technologijų panaudojimo tobulinimo rekomendacijas atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį. / The topic of the Thesis is " Impact of Information and Communication Technologies on the Rules of Civil Procedure Development." The paper looks at how positive or negative impact on the rules of civil procedure makes IT and communication technologies, and as specified in the technologies on the development of rules of civil procedure. The following paper examines in more detail the process of civil institutions, which are most affected by information and communication technologies, as well as examine how these institutions have changed the introduction of advanced technologies. Finally, the thesis compares the Lithuanian and foreign countries - Germany, Austria and other foreign civil procedure law, in order to determine which of the countries referred to rules of civil procedure is the most affected by the electronic information and communication technologies. In the paper work are used a systematic, linguistic, comparative methods. Comparison and logical methods also help in the paper work to implement the objectives, of the electronic information and communication technologies on the Lithuanian civil procedure rules of the advantages and disadvantages, and prospects for development of appropriate information and communication technologies to improve the use of recommendations taking into account foreign experience.

Šio darbo objektas – 2011-06-21 priimtų Civilinio proceso kodekso pakeitimų, reglamentuojančių ginčų sprendimą pirmosios instancijos teismuose tikslų, aiškinimo ir probleminių aspektų analizė. Analizuojami pakeitimai, įsigalioję nuo 2011-10-01, o nuo 2013-01-01 įsigaliosiantys nagrinėjami tik fragmentiškai, tais atvejais, kai jie itin glaudžiai susiję su jau galiojančiomis nuostatomis. Reformuotų normų yra itin daug ir jos reglamentuoja skirtingus civilinio proceso klausimus. Pakeitimų būtinumas dažniausiai grindžiamas išryškėjusiomis Lietuvos civilinio proceso problemomis. 2011 m. CPK pakeitimais nekeičiami esminiai Lietuvos CPK principai, ieškoma „aukso vidurį“ tarp pripažįstamų principų taip, kad jie kuo geriau tenkintų visuomenės, jos grupių ir konkrečių asmenų poreikius ir interesus, ir bet kurio iš pakeitimų teigiamas efektas būtų ilgalaikis. Siekiama supaprastinti, pagreitinti, racionalizuoti ir modernizuoti teismo procesą, sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir valstybės lėšų naudojimą, bei skatinti taikų ginčų sprendimą. Labai svarbu, kad teisėjai, advokatai ir šalys teisingai suvoktų pakeitimų tikrąją prasmę. Nagrinėjant šio darbo objektą, kompleksiškai naudojami lingvistinis, lyginamasis, sisteminis, gana aktyviai naudojamas istorinis, teleologinis, įstatymų leidėjo ketinimo ir bendrųjų teisės principų metodai. Kadangi CPK yra sisteminis teisės aktas, jo normos pirmiausia aiškintinos remiantis sisteminiu aiškinimo metodu, siejant jas su Konstitucija, kitais teisės... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the analysis of purposes, content and the problematic aspects of the amendments June 21, 2012 adapted to the Code of Civil Procedure governing the settlement of disputes by courts of the first instance. In this work shall be amendments analysed, that came into force on October 1, 2012 those amendments, that shall come into force on January 1, 2013 shall only be described fragmentarily, in such cases where they are very closely related to the existing provisions. There are a lot of reformed legal rules that regulate different issues of the civil procedure. The necessity of the amendments is based on known problems of the civil procedure in Lithuania. The amendments of the year 2011 do not alter the essential principles of Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania, but search for "middle ground" between the recognized principles in such a way that they could best meet the interest and the needs of the public, of the groups and of specific individuals as well as any of the positive effect of amendments shall last for the long term. The aim is to simplify, speed up, rationalize and modernize the judicial process, reduce costs and use of public funds as well as to promote alternative settlement of disputes. It is essential that judges, lawyers and the parties correctly understand the amendments in their true sense. The object of this master thesis is analysed on basis of a complex of methods such as linguistic, comparative, systematic... [to full text]

Magistro darbo tema – „Informacinių technologijų naudojimas šiuolaikiniame civiliniame procese“. Darbe analizuojama, kokiais būdais informacinės technologijos gali būti panaudojamos civiliniame procese, kokią tai turėtų įtaką kai kuriems civilinio proceso principams – proceso operatyvumui, ekonomiškumui, greitumui, efektyvumui ir kitiems. Daugiausia dėmesio magistro darbe skiriama atskiriems informacinių technologijų panaudojimo civiliniame procese klausimams: procesinių dokumentų rengimui ir įteikimui, informacinių technologijų naudojimui įrodinėjimo procese, vaizdo ir telekonferencijų naudojimui, teismo proceso fiksavimui moderniomis priemonėmis, bylos medžiagos kaupimui elektronine forma bei teismų darbo kompiuterizavimui. Atskirai aptariama, kokią įtaką informacinės technologijos, naudojamos civiliniame procese, turi asmens duomenų ir teisės į privatumą apsaugai. Darbe naudojami loginis, sisteminis, aprašomasis, analitinis metodai, remiamasi dabar galiojančių teisės aktų analize bei teisės aktų projektais. Ypač daug dėmesio skiriama užsienio valstybių praktikai analizuojamų klausimų aspektu, aptariant kai kurių autorių mokslinius straipsnius. / The thesis of the master degree paper work is “Use of information technology in nowadays civil procedure“. Work analyses the possibilities of usage of information technology in civil procedure, and how it would impact some principles of civil procedure – efficiency of the process, cost-effectiveness, time-efficiency, effectiveness and other. Paper work mostly concentrates on separate issues of usage of information technology in civil procedure: preparation and service of procedural documents, usage of electronic evidence in the court process, usage of video and teleconferencing, using modern technologies to capture the process of the case, collecting all related documents of the case in electronic form, and computerizing management of courts. Separately the work discusses the impact of information technology usage in the civil procedure to the protection of personal data and right to privacy. Logical, systematical, descriptive, and analytical methods are used in the paper work, besides the work is based on the analysis of the current law and the projects of laws. Very big attention is for analysis of practice of foreign countries in the view of the considered issues, also taking into consideration the articles of some scientists.

Kiekviena Europos valstybė turi savo deliktų teisės sistemą, tačiau pagrindinėmis derėtų laikyti – Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir skandinavų deliktų teisės tradicijas, kurios ir yra aptariamos šiame darbe. Be jų taip pat yra nagrinėjama Lietuvos deliktų teisės sistema, kuri iš esmės yra pasekusi Prancūzijos (generalinio delikto) teise. Pastaruoju metu, įsivyravus įvairių teisės sričių harmonizavimo tendencijoms, deliktų teisė taip pat neliko nuošaly. Atskiri klausimai jau yra harmonizuoti tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos aktais. Esamas harmonizavimas yra fragmentiškas, todėl, nemažos dalies teisės mokslininkų nuomone, nepakankamas. Šiame darbe analizuojamos tolesnio harmonizavimo prielaidos, argumentai, tiek pagrindžiantys, tiek paneigiantys tokio deliktų teisės derinimo būtinumą, pateikiami atskirų pozicijų įvertinimai. Nepaisant prieštaravimų dėl suderintos deliktų teisės poreikio, akademiniame lygmenyje buvo ir tebėra vykdomi keli stambūs deliktų teisės harmonizavimo projektai – rengiamas Europos civilinio kodekso projektas, visuomenei pristatyti Europos deliktų teisės principai, teisės mokslininkai dirba vykdydami Trento Common Core Project tikslus ir uždavinius. Didžiausias dėmesys darbe skiriamas pirmiesiems dviems, kadangi jų dalyviai paruošė svarbius, praktiškai visus deliktų teisei reikšmingus aspektus aptariančius dokumentus, kurie ateityje galėtų tapti harmonizuotos Europos deliktų teisės pagrindu. Tiek Europos deliktų teisės principų, tiek Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Every European country has its own system of tort law, but it should be considered that the main systems are French, German, English and Scandinavian, which are discussed in this paper. Lithuanian tort law system, which is mainly based on French approach, is also researched. In these days different fields of law are being harmonized, and tort law was not left aside. Separate questions already are harmonized in treaties and acts of European Union. Present harmonization is fragmentary, therefore insufficient in most scholars’ view. In this paper, presuppositions of further harmonization and arguments for and against necessity of harmonisation of tort law are analysed and evaluations of different attitudes are given. Despite disagreements for demand of harmonized tort law, some significant projects of harmonisation of tort law have been implemented at scholarly level: a project of European Civil Code is almost finished, Principles of European Tort Law have been introduced, scholars also work on Trento Common Core Project. In this paper, the main attention is paid for the first two projects because the participants of these projects have prepared important documents, which include all the essential aspects of tort law, thus these documents could become a basis for harmonized European tort law. The legal rules of Principles of European Tort Law and European Civil Code are being compared with the legal systems of aforesaid states – England, Germany, France and, of course, Lithuania... [to full text]

2006 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, kuriuo sukurta Europos teismo įsakymo išdavimo procedūra. Tai visiškai naujas teisinis institutas Europos Sąjungoje, padėsiantis išspręsti iki šiol galiojusias problemas, trukdančias veiksmingai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą ir išvengti tokių kliūčių, kaip kitos valstybės teisės sistemos nežinojimas, kas sąlygoja dideles dokumentų vertimo, teisinei pagalbai skiriamas išlaidas, šalių vykimo į užsienio valstybę išlaidas. Europos teismo įsakymo išdavimo procedūros tikslai - supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir sudaryti sąlygas Europos mokėjimo įsakymų laisvam judėjimui valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų. Šiame darbe siekiama nagrinėjant teismo įsakymo išdavimo procedūrą aptarti teisines problemas, galinčias kilti reglamento taikymo metu. Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiama Europos teismo įsakymo samprata, atsiradimo prielaidos bei procedūros reikalingumas Bendrijos lygiu. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjamos su instituto taikymo sritimi susijusios problemos, jurisdikcijos problemos, prašymo išduoti Europos teismo įsakymą padavimas, teismo taikytinos prašymo pagrįstumo vertinimo ribos, Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Am 12. Dezember 2006 hatte die Verordnung (EG) Nr. 1896/2006 des Europäischen Parlaments und des Rates zur Einführung eines Europäischen Mahnverfahrens angenommen werden. Das gebildede Rechtsinstrument ist ganz neu, der derzeitige Problemen vermeiden wird, die ein Zugang zu einer effizienten Rechtsprechung bei grenzüberschreitenden Rechtssachen erschweren, und Hindernisse zu vermeiden, solche wie lange Dauer, Unkenntnis der Rechtsordnung anderer Mitgliedstaaten, Kosten für Rechtsbehelf, Auslagen für Übersetzungen. Die Ziele des Europäischen Mahnverfahrens sind - Vereinfachung und Beschleunigung der grenzüberschreitenden Verfahren im Zusammenhang mit unbestrittenen Geldforderungen und Verringerung der Verfahrenskosten Dutch Einführung eines Europäischen Mahnverfahrens und Ermöglichung des freien Verkehrs Europäischer Zahlungsbefehle in den Mitgliedstaaten durch Festlegung von Mindestvorschriften, bei deren Einhaltung die Zwischenverfahren im Vollstreckungsmitgliedstaat, die bisher für die Anerkennung und Vollstreckung erforderlich waren, entfallen. Das Ziel der Arbeit ist bei analysieren des Mahnverfahrens die mögliche Probleme im zukunftigen Funktionieren des Rechtsinstruments zu besprechen. Im ersten Teil soll eine Definition des Mahnverfahrens, eine Hintergrund des Europäischen Mahnverfahrens und die Notwendigkeit des Mahnverfahrens im Gemeinschaft gegeben werden. In dem zweiten Teil der Arbeit sind die Probleme in Anwendungsbereich der Verordnung, gerichtliche... [to full text]

This Master‘s paper is about problems, which arise out of jurisdiction regulation of cases with international element in national and international level. In the first part of this paper author gives a definition of international jurisdiction and discusses its significance to the recognition and enforcement of judgments. Later after having analyzed national laws of different states (Germany, France, U.K., Lithuania, etc.) and EU documents - Brussels convention (1968) and Regulation No. 44/2001, as well as some cases of Lithuanian Supreme Court, European Justice Court and USA courts and having done a sociological research of Lithuanian judges‘ opinion, detailed analysis of such problems as parallel litigation, exorbitant jurisdiction and forum shopping is given. Then author discusses how these problems can be solved and gives a way to solve each problem – respectively, lis alibi pendens, unification and forum non conveniens doctrine. Each way is seen through analysis of its advantages and disadvantages and how it can be applicable to Lithuanian civil procedure law. Research showed that national efforts to solve jurisdiction problems in the international civil procedure are not sufficient and (or) not effective. Thus first of all states must cooperate with each other and coordinate their positions.

Šiame darbe nagrinėjamas civilinio proceso ir taikinamojo tarpininkavimo procedūros civiliniuose ginčuose santykis Lietuvoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į civilinio proceso ir taikinamojo tarpininkavimo tarpusavio santykio modelius tokius kaip: teisminio taikinamojo tarpininkavimo modelis, neteisminio taikinamojo tarpininkavimo modelis, nukreipiamojo taikinamojo tarpininkavimo modelis. Taip pat darbe lyginami civilinio proceso bei taikinamojo tarpininkavimo procedūros civiliniuose ginčuose pagrindiniai principai, ieškoma jų panašumų skirtumų, tiriama kaip principai lemia nagrinėjamų ginčų sprendimo procesų veikimą. Darbe taip pat siekiama nustatyti ar tam tikros ginčo savybės turi įtakos tam, kuris ginčo sprendimo būdas gali būti labiau tinkamas jo išsprendimui. / This thesis is analyzing relation between civil process and mediation in Lithuania. The main focus is on models of relation between civil process and mediation such as: in court mediation, out of court mediation, diverted mediation. The thesis also puts main principles of civil process and mediation in comparison, analyses similarities, differences and how the principles influence the way process works. Also this thesis researches if some particular forms of conflicts can be more suitable to specific dispute resolution methods.

Šiame darbe yra analizuojami bendrieji civilinio proceso teisės vienodinimo ir derinimo civilinėse ir komercinėse bylose teorinai ir praktiniai klausimai: tai civilinio proceso teisės samprata, istorija ir pagrindiniai šių dienų civilinio proceso teisės raidos bruožai. Taip pat pirmojoje darbo dalyje analizuojamos civilinio proceso teisės vienodinimo kliūtys bei pagrindinės civilinio proceso teisės vienodinimo priežastys arba tikslai, svarstoma kiek jos yra pagrįstos. Antroji darbo dalis yra skirta dviejų pagrindinių civilinio proceso teisės vienodinimo organizacijų pasiektiems laimėjimams išanalizuoti - tai tarptautinės privatinės teisės instituto Hagos konferencijos priimtų konvencijų ir ALI/UNIDROIT tarptautinio civilinio proceso teisės principų ir taisyklių projektui išanalizuoti bei įvertinti. Civilinio proceso teisės pasiekimai yra vertinami remiantis keliais pagrindiniais aspektais – tai jų turinio, apimties bei masto požiūriu, taip pat įvertinama jų netiesioginė įtaka civilinio proceso teisės vienodinimui. Darbe naudojami istorinis, lyginamasis-sisteminis, lingvistinis-lyginamasis ir kiti metodai. / This work is the analysis of such general issues of civil procedure law unification and approximation of civil and commercial matters, as civil procedure law concept, history, and most important features of unification and harmonisation of civil procedure law nowadays. In the first part of the work the main obstacles of unifying the civil procedural law unification are analysed as well as causes or objectives of unification of civil procedure. The second part is aimed at the analysis and evaluation of the accomplishments achieved by two major organizations of unification and harmonisation of civil procedure - the conventions of Hague Conference on Private International Law conventions and the ALI/UNIDROIT principles and rules of transnational civil procedure. The achievements of civil procedural law are evaluated based on achievements in several aspects - the content, scope and extent, as well as the indirect influence of the civil procedural law. The paper uses historical, comparative-systematic, comparative- linguistic and other methods.

Šiame diplominiame darbe nagrinėjamas civilinių teisių gynybos institutas – savigyna. Lietuvoje ji buvo žinoma nuo seniausių laikų. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, savigyna buvo uždrausta. Kadangi šiuolaikinėje Lietuvos civilinėje teisėje šis institutas atsirado kartu su naujuoju Civiliniu kodeksu, Lietuvos teisės teoretikų jis dar beveik neanalizuotas. Teismų praktika taikant savigyną reglamentuojančias teisės normas irgi labai nedidelė. Visa tai nulėmė autoriaus pasirinkimą plačiau paanalizuoti savigyną Lietuvos civilinėje teisėje. Darbe magistrantas atskleidžia savigynos teisinę prigimtį, t. y. nurodo jos vietą civilinių teisių gynybos sistemoje. Autorius prieina išvadą, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse savigyna įtvirtinta kaip viena iš neteisminių civilinių teisių gynybos formų. Magistrantas analizuoja savigynos sąvokos ir turinio probleminius aspektus. Atsižvelgdamas į tai, kaip savigyna Lietuvoje buvo suprantama Statutų galiojimo ir vėlesniais laikais, ir remdamasis savigynos samprata kitų valstybių civiliniuose įstatymuose, jis konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse savigynos samprata yra nepagrįstai susiaurinta. Remiantis atliktu tyrimu, siūloma keisti kai kurias savigyną reglamentuojančias teisės normas. Darbe pateikiama savigynos būdų samprata. Plačiau analizuojamas vienas iš jų – daikto sulaikymas. Magistro darbo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant daikto sulaikymo teisę reglamentuojančias normas praktiškai gali kilti tam... [to full text] / Presented work analyses the institute of the defence of civil rights – self-defence. It has been known in Lithuania for a very long time. Self-defence was forbidden when Lithuania was occupied by the Soviet Union. As this institute only appeared in the modern civil law in Lithuania together with the new Civil Code, it has not yet been analyzed by Lithuanian law theoreticians in more detail. Practice of courts applying legal norms which regulate self-defence is also limited. All the above mentioned reasons have influenced the author’s decision to analyze civil-defense in the Lithuanian civil law in greater detail.