Tema: E-turizmo panaudojimas turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti. / The usage of e-tourism to improve the competitiveness of the tourism sector. / Lukoševičiūtė D. / Mokslinis vadovas: prof. dr. Navickas V. Lietuvos kūno kultūros akademija, Sporto edukologijos fakultetas, Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedra. – Kaunas, 2011. – 52 p. Tyrimo objektas – E-turizmas turizmo sektoriuje. Tyrimo tikslas – Ištirti e-turizmo panaudojimą turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikai. 2. Išnagrinėti turizmo sektoriaus konkurencingumą lemiančius veiksnius. 3. Atskleisti e-turizmo pritaikymo įmonėje veiksnius. 4. Apžvelgti e-turizmo panaudojimo būdus turizmo įmonių konkurencingumui didinti. 5. Atlikti e-turizmo panaudojimo turizmo įmonių konkurencingumui ekspertinį vertinimą. Tyrimo metodai: Mokslinės – teorinės literatūros analizė ir ekspertinis vertinimas. Svarbiausios išvados Turizmo sektorius yra svarbus šalies ekonomikai ir turi daug reikšmės tiek regioniniu tiek nacionaliniu lygmeniu, todėl svarbu didinti šio sektoriaus konkurencingumą. Tinkamai pritaikytas e-turizmas lemia įvairius teigiamus pokyčius įmonėse, kurie turi daug įtakos didinant įmonių konkurencingumą, o tai lemia turizmo sektoriaus konkurencingumą. Paplitęs požiūris ir su juo susiję veiksmai, kad technologinis (kur įeina ir e-turizmas) ir ekologinis aspektai yra nelabai svarbūs turizmo sektoriaus konkurencingumui, gali... [toliau žr. visą tekstą] / Object- E-tourism in tourism sector Aim - to examine the usage of e-tourism to increase the competitiveness of tourism sector.

Darbo objektas – organizacijos mokymosi poveikis konkurencingumui. Darbo tikslas – nustatyti organizacijos mokymosi poveikį konkurencingumui: Vilniaus sporto klubų pavyzdžiu. Darbo uždaviniai: 1. Išskirti besimokančios organizacijos ir mokymosi lygių charakteristikas. 2. Išskirti konkurencinio pranašumo rodiklius ir konkurencingumą didinančius faktorius. 3. Įvertinti organizacijos mokymosi poveikį konkurencingumui: Vilniaus sporto klubų pavyzdžiu. 4. Sudaryti organizacijos mokymosi poveikio sporto klubų konkurencingumui schemą. Hipotezės: H1 – Sporto klubų konkurencinį pranašumą organizacijos mokymasis didina labiau nei kiti konkurencingumą didinantys veiksniai. H2 – Trikilpį mokymosi lygį pasiekę sporto klubai vidiniuose konkurencingumo faktoriuose yra pranašesni už dvikilpį ar vienkilpį mokymosi lygį pasiekusius sporto klubus. H3 – Kuo sporto klubas geriau mokosi, tuo didesnis jo konkurencingumas. Rezultatai/išvados: atlikus tyrimą, darbe iškeltos hipotezės pasitvirtino. Rezultatai parodė, kad: sporto klubų konkurencinį pranašumą organizacijos mokymasis didina labiau nei kiti konkurencingumą didinantys veiksniai, sporto klubai, pasiekę trikilpį organizacijos mokymosi lygį vidiniuose konkurencingumo faktoriuose yra pranašesni už dvikilpį ar vienkilpį mokymosi lygį pasiekusius sporto klubus, ir sporto klubų konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo organizacijos mokymosi poveikio. Rekomendacijos/pasiūlymai: sporto klubai, norėdami pakelti savo konkurencingumo lygį... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – organizational learning effect on competitiveness. Research purpose – to estimate organizational learning effect on competitiveness, by a sample of Vilnius sport clubs. Research tasks: 1. To define learning organization and loop learning characteristics. 2. To define competitive advantage indexes and competitiveness augmentative factors. 3. To evaluate organizational learning effect on competitiveness, by a sample of Vilnius sport clubs. 4. To make a scheme of organizational learning effect on sport clubs competitiveness. Hypotheses: H1 – Organizational learning increases sport clubs competitiveness more than other competitiveness augmentative factors. H2 – Sport clubs that obtain triple-loop learning in internal competitive factors are superior than sport clubs that obtain single-loop or double-loop learning. H3 – As better sport club learns, as major its competitiveness is. Results/findings: when analysis was made, the hypotheses had been proven. Results establish that: organizational learning increases sport clubs competitiveness more than other competitiveness augmentative factors, sport clubs that obtain triple-loop learning in internal competitive factors are superior than sport clubs that obtain single-loop or double-loop learning, and sport clubs competitiveness is directly reliant on the effect of organizational learning. Recommendations/propositions: in order to increase competitiveness, sport clubs should focus on human resources and... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami Lietuvos tekstilės pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimo aspektai. Aprašoma tekstilės pramonės tarptautinio konkurencingumo reikšmė šiuolaikiniam Lietuvos ūkio sektoriui. Mokslinių šaltinių analizės metu buvo nustatyta, kad pramonės tarptautinis konkurencingumas priklauso nuo tokių veiksnių kaip santykiniai ar absoliutūs šalies pranašumai (klimatinės sąlygos, geografinė padėtis, apsirūpinimas ištekliais ir pan.), naujų technologijų taikymo gamybos procese, investicijų, valstybės politikos įgyvendinant pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimą. Siekiant įvertinti Lietuvos tekstilės pramonės tarptautinį konkurencingumą buvo atlikti empiriniai tyrimai, kurie leido nustatyti veiksnius, labiausiai veikiančius šalies tekstilės pramonę ir jos konkurencingumą. Taip pat darbe analizuojama įvairių šalių patirtis tekstilės pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimo srityje. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius aspektus, darbe yra pateikiamos rekomendacijos Lietuvos tekstilės pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti. Darbo pabaigoje yra suformuluotos išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, tekstilės pramonės tarptautinio konkurencingumo didinimas – Lietuvos ūkio sektoriaus plėtros prioritetas; teoriniai modeliai, taikytini tekstilės pramonės konkurencingumui didinti; Lietuvos tekstilės pramonės tarptautinio konkurencingumui įvertinti skirti empiriniai tyrimai; rekomendacijos Lietuvos tekstilės pramonės... [toliau žr. visą tekstą] / At the master thesis Lithuanian textile industry international competitiveness improving aspects are being researched. The meaning of textile industry international competitiveness to modern Lithuania economics is being described. During scientific sources analysis it was found that the industry's international competitiveness depends on factors such as relative or absolute advantages of the state (climate, geographical position, resources and self-sufficiency, etc..), new technologies in the production process, investments, government policy in the international competitiveness of industry . In order to assess the Lithuanian textile industry international competitiveness empirical surveys were disposed, which allowed the identification of the factors most affecting the country's textile industry and its competitiveness. It was also examined the practice of the various countries in textile industry international competitiveness improvement. The examination of the theoretical and practical aspects of the work is presented recommendations Lithuanian textile industry to increase international competitiveness. At the end of the thesis conclusions and suggestions were performed. Structure: introduction; textile industry international competitiveness improvement is modern Lithuanian economics priority; theoretical models, whitch can be used to improve textile industry international competitiveness; empirical researches used to evaluate the international competitiveness of... [to full text]