Darbo objektas – Alyvmedinių (Oleaceae) šeimos uosinių (Fraxinus) genties medis - paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.). Darbo tikslas – Išauginti in vitro paprastųjų uosių (Fraxinus excelsior L.), besiskiriančių džiūvimo laipsniu, palikuonis ir atlikti genetinės įvairovės įvertinimą. Darbo metodai – regeneravusių mikroūglių įvertinimas, palikuonių DNR nustatymas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertintos paprastojo uosio išauginimo in vitro sąlygos ir nustatyta genetinė įvairovė. Eksplantų sterilinimui tikslinga naudoti aseptinių tirpalų kombinaciją su „ACE“ ir AgNO3 0,2 proc., kad užtikrinti gyvybingų ir be užkrato eksplantų išlikimą. Aktyviausiai mikroūgliai regeneravo WPM (Woody Plant Medium) terpėje, kurios pH 5,0. Gyvybingiausi regenerantai atitinka mažiausiai pažeistą uosį pagal džiūvimo laipsnį. Sveikiausio genotipo uosių ex vitro sąlygomis adaptavosi 92 proc., labiausiai pažeisto - 53 proc. Tirtų dviejų paprastojo uosio individų turėjo skirtingus APPD fenotipus su naudotais dviem informatyviais pradmenimis. / The research object. – Oleaceae (Oleaceae) family of Ash (Fraxinus) tree of the genus - ash (Fraxinus excelsior L.). The aims of the study – Grown in vitro for common ash (Fraxinus excelsior L.), distinguished by the degree of drying, and a descendant of the genetic diversity assessment. Methods – regenerant microshoots evaluation of DNA detection. The results. After the tests evaluated in plain ash grown in vitro conditions and the genetic diversity. For explants sterile appropriate to use a combination of aseptic solutions with ACE and 0.2 percent AgNO3. to ensure the viability and survival of the explants without contamination. The most active shoots regenerate WPM (Woody Plant Medium) medium with pH 5.0. The most lively regenerants the least damaged ash according to the degree of drying. Healthiest genotype ashes of ex vitro specialized 92 percent. The most damaged - 53 percent. The results from two-ordinary ash individuals had different phenotypes APPD to use two informative primers.

Magistro darbe lyginama vieno paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klono skirtingų lajos dalių sėklinių palikuonių, augančių Višakio Rūdos bandomuosiuose želdiniuose, genetinė įvairovė remiantis DNR žymenimis ir kokybiniais bei kiekybiniais požymiais. Darbo objektas – paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) sėklinių palikuonių želdiniai iš skirtingų lajos dalies sėklų (viršutinės, vidurinės, apatinės). Darbo metodai – genetinė įvairovė tirta atliekant želdinių kiekybinių ir kokybinių požymių analizę bei jų DNR polimorfizmo tyrimą. Darbo rezultatai. Fenotipinių požymių tyrimai parodė, kad 24 m amžiuje, viršutinės lajos dalies sėkliniai palikuonys pasižymi ženkliai didesniu išlikimu, bet esminiai nesiskiria savo kiekybinių ir kokybinių požymių įvairove nuo apatinės lajos dalies palikuonių. Gali būti, kad fenotipinių požymių įvairovei atsiskleisti trukdo nevienodas medžių išlikimas, kur esant mažesniam išlikimui, susidaro nevienodi tarpai tarp medžių, galėję įtakoti didesnę erdvinę įvairovę radialiniam prieaugiui. 6 chloroplasto DNR(cpSSR) lokusų DNR polimorfizmo tyrimai parodė, kad viršutinės lajos dalies sėklinių palikuonių genetinė įvairovė yra ženkliai didesnė nei vidurines ir apatinės lajos dalių sėklinių palikuonių. Iš 30 skirtingų cpSSR tipų (tėvinių genotipų) 18 buvo aptikti viršutinės lajos dalies palikuonyse, tuo tarpu vidurinėje dalyje – 8, o apatinėje - 10 .Visi 5 proc. savidulkinių individų aptikti tarp apatinės ir centrinės lajos dalies palikuonių (18 vnt.)... [toliau žr. visą tekstą] / The genetic diversity of the progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone by quantitative and qualitative traits and DNA polymorphism was investigated in the work of master science. Object of the work - 24 years old progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone. The aim of the study - to compare the diversity of quantitative and qualitative traits and DNA polymorphism of24 years old progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone by using cpSSR DNA markers. Methods of the work - Survival, stem diameter, stem straightness, flowering, cone yield, barktype,condition,the beginning of activegrowth and other parameters of the seedling progenies were evaluated. The genetic diversity was assessed at six cpDNA loci by the aid of cpSSRs. Study results. The results showed, that the survival of the progeny from the middle and the bottom of the crown was much lower than from the top. However, there were not any significant differences nor in the other traits neither between the variances of the progeny from the different parts of the crown. A reason could be that owing to low survival of the bottom and middle progeny, the remaining trees grew in a wider spacing and this uneven spacing between the treatments disturbed the comparison. cpSSR markers revealed much greater haplotype and allele diversity of the progeny from the top of the crown. Selfing rate was 5; background pollination 50; as much as 28 of the progeny from the... [to full text]

The main goals of the thesis are advanced characterization by complementary optical and electrical methods of organic semiconductors and the complexes of DNA (deoxyribonucleic acid) designed with purposefully controllable properties for opto-, photo- and electrical applications in modern device engineering. It was demonstrated that the polymer photovoltaic device having an active layer with donor/transmitter/acceptor structure bearing polar molecules exhibits the improvement of the external quantum efficiency associated with the growth of the mobility and reduced potential barrier for charge injection or extraction from the electrodes. The impact of the trapping states and their energetical and spatial distribution on the charge transport properties of organic semiconductors was revealed by several different complementary methods. It was demonstrated that carrier trapping is effectively involved in the charge transport phenomena, depending on the exciting light spectral range and applied electrical field. The influence of the hybrid DNA, dyes and silica material complexes on the optical properties of bio-organic materials was proven. Later the new cationic surfactant with a high efficiency third order nonlinear optical properties was demonstrated, which extended the range of available solvents for DNA complex. / Disertacija skirta išanalizuoti veiksnius, įtakojančius krūvio pernašą ir pagavimą šiuolaikinėse organinėse medžiagose skirtose optoelektronikai, bei ištirti DNR bio-molekulių įtaką elektrinėms bei optinėms medžiagų savybėms. Eksperimentiškai nustatyta, kad polimerinės medžiagos turinčios aktyviojo sluoksnio struktūrą: donoras/pernašos grandis/akceptorius ir chemiškai sujungtos su polinėmis molekulėmis, pasižymi išorinio kvantinio našumo padidėjimu, susijusiu su judrio išaugimu ir sumažėjusiu potencialo barjeru krūvininkų injekcijai ar ekstrakcijai iš elektrodų. Panaudojant keletą skirtingų, bet papildančių eksperimentinių metodų, parodyta pagavimo būsenų ir jų energetinio bei erdvinio pasiskirstymo įtaka krūvininkų pernašos savybėms organiniuose puslaidininkiuose. Pademonstruota, kad krūvininkų pagavimas efektyviai lemia krūvio pernašos reiškinius ir priklauso nuo žadinančios šviesos spektro pločio bei pridėto elektrinio lauko. Nustatyta DNR komplekso, sudaryto iš dažo ir silikagelio matricos, įtaka optinėms medžiagos savybėms. Taip pat pademonstruoti nauji katijoniniai surfaktantai su efektyviomis trečios eilės netiesinės optikos savybėmis, kurie išplečia tirpiklių pasirinkimą gaminant DNR kompleksus.

Disertacija skirta išanalizuoti veiksnius, įtakojančius krūvio pernašą ir pagavimą šiuolaikinėse organinėse medžiagose skirtose optoelektronikai, bei ištirti DNR bio-molekulių įtaką elektrinėms bei optinėms medžiagų savybėms. Eksperimentiškai nustatyta, kad polimerinės medžiagos turinčios aktyviojo sluoksnio struktūrą: donoras/pernašos grandis/akceptorius ir chemiškai sujungtos su polinėmis molekulėmis, pasižymi išorinio kvantinio našumo padidėjimu, susijusiu su judrio išaugimu ir sumažėjusiu potencialo barjeru krūvininkų injekcijai ar ekstrakcijai iš elektrodų. Panaudojant keletą skirtingų, bet papildančių eksperimentinių metodų, parodyta pagavimo būsenų ir jų energetinio bei erdvinio pasiskirstymo įtaka krūvininkų pernašos savybėms organiniuose puslaidininkiuose. Pademonstruota, kad krūvininkų pagavimas efektyviai lemia krūvio pernašos reiškinius ir priklauso nuo žadinančios šviesos spektro pločio bei pridėto elektrinio lauko. Nustatyta DNR komplekso, sudaryto iš dažo ir silikagelio matricos, įtaka optinėms medžiagos savybėms. Taip pat pademonstruoti nauji katijoniniai surfaktantai su efektyviomis trečios eilės netiesinės optikos savybėmis, kurie išplečia tirpiklių pasirinkimą gaminant DNR kompleksus. / The main goals of the thesis are advanced characterization by complementary optical and electrical methods of organic semiconductors and the complexes of DNA (deoxyribonucleic acid) designed with purposefully controllable properties for opto-, photo- and electrical applications in modern device engineering. It was demonstrated that the polymer photovoltaic device having an active layer with donor/transmitter/acceptor structure bearing polar molecules exhibits the improvement of the external quantum efficiency associated with the growth of the mobility and reduced potential barrier for charge injection or extraction from the electrodes. The impact of the trapping states and their energetical and spatial distribution on the charge transport properties of organic semiconductors was revealed by several different complementary methods. It was demonstrated that carrier trapping is effectively involved in the charge transport phenomena, depending on the exciting light spectral range and applied electrical field. The influence of the hybrid DNA, dyes and silica material complexes on the optical properties of bio-organic materials was proven. Later the new cationic surfactant with a high efficiency third order nonlinear optical properties was demonstrated, which extended the range of available solvents for DNA complex.

The field of molecular biology has expanded greatly in the last ten years and currently many entomologists want to use this technology since it is a new level of carrying out studies of insect ecological systems and taxonomy. The study of mitochondrial DNA (mtDNA) sequences has become the method for a wide range of taxonomic, population and evolutionary investigations in Lepidoptera (Lunt et al, 1996). The increasing popularity of molecular taxonomy will undoubtedly exert a major impact on conservation biology practice. The benefit of such approaches is undeniable since they will clearly be an asset to rapid biological assessments of poorly known taxa or unexplored areas, and to the discovery of cryptic biodiversity. The Tischeriidae and Elachistidae represent rather small families as compared to many other groups of Lepidoptera. Moths are with wingspan from 6–13 mm. They are found all over the world, but most species are known from Boreal, Palearctic and Neotropical regions. These moths are leaf-miners during all larval instars. Molecular tools can help to identify this group. A lot of Tischeriidae and Elachistidae species are siblings externally, and their identification is very problematic, so in this case the structure of the male genital is more popular. However, only two articles dealt with the results of the mitochondrial DNA analysis in Elachista species from Australia (Kaila and Ståhls, 2006) and Tisheria ptarmica from the United Arab Emirates (Nieukerken, 2010)... [to full text] / Molekuliniai žymenys yra polimorfinės DNR sekos lokalizuotos tam tikrose genomo vietose ir nustatomos naudojant įvairius molekulinės biologijos metodus. Jais nustatomi dviejų ar daugiau idividų ląstelėse esančios genetinės informacijos skirtumai. Morfologiniai žymenys naudojami ir šiandien, bet dėl įvairių trūkumų jų panaudojimas labai ribotas. Įvairūs molekuliniai tyrimo metodai vis dažniau naudojami entomologijoje (Loxdale, Lushai, 1998). Tiriant vabzdžių filogenezę ir sistematiką molekuliniai tyrimo metodai vis populiarėja, tačiau iki šiol jie nebuvo taikomi Tischeriidae ir Elachistidae šeimų drugių tokio pobūdžio tyrimuose. Šių šeimų drugiai filogenetiškai vieni primityviausių drugių būrio atstovai, jungiantys giminiškas šeimas. Tischeriidae ir Elachistidae drugiai plačiai paplitę tiek Baltijos regione, tiek visame pasaulyje, joms priklauso vieni mažiausių Žemėje mikro drugiai, kurie išsiskiria ne tik archaiška sandara, bet ir labai didele specializacija. Daugelio jų išskleistų sparnų ilgis tesiekia vos 6–13 mm. Daugelis Tischeriidae ir Elachistidae rūšių išoriškai yra panašios ir sunkiai atskiriamos, todėl pagrindinis dėmesys apibūdinant rūšį skiriamas patinų genitalijų struktūrai. Minuojantis gyvenimo būdas – svarbi primityvių Microlepidoptera biologinė adaptacija, suteikusi šiems vabzdžiams daug privalumų. Iki šiol molekulinių tyrimų su šiais drugiais atlikta ypač mažai, todėl visi publikuoti apžvalginiai darbai (tiek Lietuvos autorių, tiek užsienio mokslininkų), iki... [toliau žr. visą tekstą]

DNA cytosine-5 methyltransferases (MTases) recognize short DNA sequences and catalyze the transfer of the methyl group from the cofactor AdoMet to the C5-position of a target cytosine. In this work both these aspects of the MTase mechanism have been addressed. First, using rational protein design and directed evolution approaches the specificity of the HhaI MTase, GCGC, has been changed to GCG by functional elimination of one of the two target recognition elements. In addition, the introduced structural changes endowed the MTase with the ability to transfer extended groups from synthetic cofactor analogs, providing the first example of a dual specificity change in a DNA MTase. Second, the kinetics of fast pre-catalytic conformational transitions in the MTase and DNA has been investigated. A new method to follow the target cytosine flipping and its subsequent covalent activation has been proposed, which allows a direct real-time observation of these processes by monitoring associated UV absorbance changes in a chemically unperturbed DNA. These studies for the first time demonstrate that the flipping of the target cytosine and the closure of the catalytic loop in the enzyme occur simultaneously, whereas the covalent activation of the target cytosine and the transfer of the methyl group are temporally distinct steps in the catalytic cycle of M.HhaI. Since the new method is based on the general phenomenon of hyperchromicity, it is thus applicable for studies of other systems... [to full text] / DNR citozino-5 metiltransferazės (MTazės) atpažįsta specifines DNR sekas ir katalizuoja metilgrupės pernešimą nuo kofaktoriaus AdoMet ant taikinyje esančio citozino. Šiame darbe nagrinėjami abu MTazių veikimo mechanizmo aspektai. Baltymų inžinerijos ir kryptingos evoliucijos metodais pašalinant vienos iš dviejų taikinio atpažinimo kilpų funkciją, MTazės HhaI atpažįstamas taikinys GCGC pakeistas į GCG. Dėl įvestų struktūros pakeitimų nauja unikalaus specifiškumo MTazė efektyviai katalizuoja ne tik metilo, bet ir didesnių grupių pernešimą nuo sintetinių kofaktoriaus analogų, ir gali tapti naudingu molekulinės biologijos įrankiu. Katalitinės reakcijos metu MTazės kilpa užsidaro, apglėbdama surištą DNR, o taikinio citozinas išsukamas iš DNR spiralės ir aktyvuojamas, kovalentiškai prisijungiant katalitiniam cisteinui. Šiems greitiems prieškatalitiniams procesams tirti buvo panaudotas naujas metodas, leidžiantis realiu laiku stebėti M.HhaI sąlygotą citozino išsukimą bei kovalentinę aktyvaciją, registruojant mažus UV absorbcijos pokyčius gamtinį substratą atitinkančioje DNR. Pirmą kartą parodyta, kad M.HhaI katalizuojamoje reakcijoje citozino išsukimas ir katalitinės kilpos užsidarymas vyksta sinchroniškai, o kovalentinė citozino aktyvacija ir metilgrupės pernešimas yra kinetiškai netapačios katalitinio ciklo stadijos. Kadangi naujasis metodas remiasi fundamentine nukleorūgščių savybe – hiperchrominiu efektu, todėl jis gali būti naudojamas ir kitų DNR bazę išsukančių baltymų... [toliau žr. visą tekstą]

DNR citozino-5 metiltransferazės (MTazės) atpažįsta specifines DNR sekas ir katalizuoja metilgrupės pernešimą nuo kofaktoriaus AdoMet ant taikinyje esančio citozino. Šiame darbe nagrinėjami abu MTazių veikimo mechanizmo aspektai. Baltymų inžinerijos ir kryptingos evoliucijos metodais pašalinant vienos iš dviejų taikinio atpažinimo kilpų funkciją, MTazės HhaI atpažįstamas taikinys GCGC pakeistas į GCG. Dėl įvestų struktūros pakeitimų nauja unikalaus specifiškumo MTazė efektyviai katalizuoja ne tik metilo, bet ir didesnių grupių pernešimą nuo sintetinių kofaktoriaus analogų, ir gali tapti naudingu molekulinės biologijos įrankiu. Katalitinės reakcijos metu MTazės kilpa užsidaro, apglėbdama surištą DNR, o taikinio citozinas išsukamas iš DNR spiralės ir aktyvuojamas, kovalentiškai prisijungiant katalitiniam cisteinui. Šiems greitiems prieškatalitiniams procesams tirti buvo panaudotas naujas metodas, leidžiantis realiu laiku stebėti M.HhaI sąlygotą citozino išsukimą bei kovalentinę aktyvaciją, registruojant mažus UV absorbcijos pokyčius gamtinį substratą atitinkančioje DNR. Pirmą kartą parodyta, kad M.HhaI katalizuojamoje reakcijoje citozino išsukimas ir katalitinės kilpos užsidarymas vyksta sinchroniškai, o kovalentinė citozino aktyvacija ir metilgrupės pernešimas yra kinetiškai netapačios katalitinio ciklo stadijos. Kadangi naujasis metodas remiasi fundamentine nukleorūgščių savybe – hiperchrominiu efektu, todėl jis gali būti naudojamas ir kitų DNR bazę išsukančių baltymų... [toliau žr. visą tekstą] / DNA cytosine-5 methyltransferases (MTases) recognize short DNA sequences and catalyze the transfer of the methyl group from the cofactor AdoMet to the C5-position of a target cytosine. In this work both these aspects of the MTase mechanism have been addressed. First, using rational protein design and directed evolution approaches the specificity of the HhaI MTase, GCGC, has been changed to GCG by functional elimination of one of the two target recognition elements. In addition, the introduced structural changes endowed the MTase with the ability to transfer extended groups from synthetic cofactor analogs, providing the first example of a dual specificity change in a DNA MTase. Second, the kinetics of fast pre-catalytic conformational transitions in the MTase and DNA has been investigated. A new method to follow the target cytosine flipping and its subsequent covalent activation has been proposed, which allows a direct real-time observation of these processes by monitoring associated UV absorbance changes in a chemically unperturbed DNA. These studies for the first time demonstrate that the flipping of the target cytosine and the closure of the catalytic loop in the enzyme occur simultaneously, whereas the covalent activation of the target cytosine and the transfer of the methyl group are temporally distinct steps in the catalytic cycle of M.HhaI. Since the new method is based on the general phenomenon of hyperchromicity, it is thus applicable for studies of other systems... [to full text]

The objective - To identify Zemaitukai mtDNA D-loop region and genetic relationships between Zemaitukai and some other breeds based on mtDNA sequence variation. Methods - To perform a phylogenetic analysis of 10 Zemaitukai, mtDNA D-loop 49 horses in the 20 different horse breeds sequence were included from GenBank (http://www.ncbi.nlm.nih.gov/GenBank). DNA was extracted from hair roots using the DNEasy® Tissue Kit (Qiagen). 1,280 bp fragment of mtDNA D-loop were amplify out in PTC-100™ termocycler. Amplified products were sequenced on a LI-COR® 4200S-2 automated sequencer. Sequencher v 4.1.4. software package was used to generate the actual DNA sequence for each of the animals. Multiple alignments of sequences were performed with CLUSTAL X 1.8 (Thompson et al., 1997). The Neighbor-joining tree (Saitou and Nei, 1987) of mtDNA sequences was constructed from Jukes-Cantor distances, performed on the pairwise deletion using the MEGA software (Kumar et al., 1993). Results –Within Zemaitukai breed 19 polymorphic sites were detected and 6 haplotypes. At the individual level 4 zemaitukai haplotypes were private to one individuals, 1 haplotype-between 2 individuals and 1 haplotype was shared between 4 individuals. On the Neighbor-joining tree showed one Zemaitukai haplotype closer genetic relationships to the Icelandic and to the Norwegian Fiord horse haplotypes. Zemaitukai breed formed a separate branch with the ancient DNA haplotype. The phylogenetic analysis reflects the presence... [to full text]

This thesis mapped the view of the DNR issue through the eyes of nurses working at the resuscitation department and ICU. A DNR (Do Not Resuscitate) order indicates situations when starting immediate resuscitation is not indicated in respiratory or cardiac arrest. DNR is ordered by a doctor after evaluation of the overall clinic condition and further prognoses of a patient. A patient him/herself has the right to decide on not starting resuscitation in the form of a request expressed in advance. The main task of the nurse continues to care for the patient and her/his family. Qualitative research showed thad nursing care remains unchanged even in a patient with DNR order. Nurses see DNR first of all as termination of patient suffering and consider DNR definitely acceptable in old and terminally ill people. Non resuscitation of a young person or a child is unacceptable for them. They consider the decision making itself an ethical problem. There is vain and inefficient treatment burdening a person on one side and person?s autonomy and participation in deciding on his/her own fate.

Bakgrund: Hjärt- och lungräddning innebär att hjärtkompression och inblåsningar ska utföras vid ett hjärtstopp. Läkare kan besluta att HLR ej ska utföras vid hjärtstopp. Beslutet ska tas i samråd med en annan legitimerad sjukvårdspersonal samt med patient och närstående om möjligt. Efter beslut är taget ska information delges patient och närstående. Tidigare studier har visat på olika uppfattningar mellan läkare, sjuksköterska och patient om när diskussion önskas gällande Ej HLR-beslut och om information om beslut delges. Mycket begränsad vetenskap finns gällande Ej HLR-beslut på akutmottagning. Syfte: Studiens syfte var att undersöka om sjuksköterskor och läkare anser att de involverade och informerade patienter och närstående i ett Ej HLR-beslut och vem som tog initiativet till att diskutera ett Ej HLR-beslut på akutmottagningen. Metod: Kvantitativ tvärsnittsstudie genom webbenkät till akutmottagningar på tre större sjukhus. Av 475 tillfrågade deltog 133 (28 %) personer i studien, 70 sjuksköterskor (52 %) och 64 läkare (48 %). Resultat: Hälften av deltagarna ansåg att patient och närstående involverades och informerades om Ej HLR-beslutet. Läkare ansåg i större utsträckning än sjuksköterskor att de samrådde med annan läkare innan beslut fattades och fler specialistsjuksköterskor än grundutbildade sjuksköterskor ansåg att sjuksköterskor tog initiativ till diskussion gällande Ej HLR-beslut. Slutsats: Patienter och närstående informeras och involveras i olika grad gällande Ej HLR-beslut på akutmottagning vilket missgynnar vårdrelationen. Lagar och riktlinjer följs inte alltid vilket resulterar i att vården inte bedrivs jämlikt. Specialistsjuksköterskans kompetens kan öka patienternas involvering och dialogen mellan yrkeskategorierna. Ytterligare forskning krävs för fördjupad kunskap gällande Ej HLR-beslut på akutmottagning. / Background: Physicians can decide that cardiopulmonary resuscitation [CPR] should not be performed if a cardiac arrest occurs, called do-not-resuscitate [DNR] order. DNR orders must be made in consultation with another licensed healthcare professional and with patient and relatives if possible. After a DNR order, information must be provided to the patient and relatives. Previous studies show different perceptions between physicians, nurses and patients about when a DNR discussion is desired. There are limited studies regarding DNR orders in the emergency department. Aim: Aim of this study was to investigate whether nurses and physicians believe they involved and informed patients and relatives in a DNR order and who took the initiative to discuss DNR orders in the emergency department. Method: Quantitative cross-sectional study through a survey in three emergency departments. Of 475 respondents 133 (28 %) participated in the study, 70 nurses (52 %) and 64 physicians (48 %). Results: Half of the participants considered that the patient and relatives were involved and informed about the DNR order. Physicians considered they consulted with another physician before a DNR order more than nurses. Advanced nurses considered that nurses took a greater initiative to discuss DNR orders. Conclusion: A variation of information and involvement for patient and relatives in DNR orders disadvantages the care relationship. Laws and guidelines are not always followed, and care is not conducted equally. Advanced nurse's competence can increase patient involvement and dialogue between nurses and physicians. Further research is required regarding DNR orders in the emergency department.