TITNAGDUMBLIŲ BENDRIJŲ ERDVINIS HETEROGENIŠKUMAS KURŠIŲ MARIŲ LAGŪNOS (LIETUVOS DALIS) PAVIRŠINĖSE DUGNO NUOSĖDOSE Santrauka Kuršių marių (Lietuvos dalis) dugno nuosėdose 2003 ir 2005 m. aptiktos 212 titnaginių dumblių rūšys ir vidurūšiniai taksonai, 18 apibūdinta iki genties. Centricae klasei priklauso 42 rūšys, Pennatae – 170. Didžiausia rūšių įvairove išsiskyrė gentys Navicula – 39 rūšių, Fragilaria – 21, Achnanthes – 17, Nitzschia – 14, Stephanodiscus – 11, Cyclotella – 11 rūšių. Bendras titnaginių dumblių gausumas paviršinėse dugno nuosėdose buvo 7,8–43 mln. tekų/g orasausių nuosėdų, nuosėdų kolonėlėse 6,9–43 mln. tekų/g. Didžiausi titnagdumblių kiekiai paviršinėse dugno nuosėdose ir kolonėleje buvo nustatyti šiaurinėje Kuršių marių dalyje Klaipėdos sąsiauryje. Dugno nuosėdose didžiausi kiekiai buvo betosinių titnaginių dumblių. Paviršinėse dugno nuosėdose jų kiekiai buvo 46,9–58 % bendro dumblių gausumo. Dugno nuosėdų kolonėlėse 38–72 %. Didžiausi kiekiai bentosinių titnaginių dumblių buvo nustatyti Klaipėdos sąsiauryje. Planktoninės rūšys paviršinėse dugno nuosėdose sudarė 42–54 % bendro dumblių gausumo, dugno nuosėdų kolonėlėse 26–62 %. Didžiausi planktoninių dumblių kiekiai paviršinėse nuosėdose nustatyti centrinėje marių dalyje ties Juodkrante, kolonėlėje – Klaipėdos sąsiauryje. Visuose dugno nuosėdų mėginiuose dominavo gėlavandenės-druskėtos ir druskėtos-gėlavandenės titnaginių dumblių rūšys. Paviršinėse nuosėdose jų kiekiai buvo 81,9–95,6 % bendro dumblių... [toliau žr. visą tekstą] / Heterogeneity of diatom assemblages in the surface sediments of Curonian Lagoon (Lithuanian part) SUMMARY Totally 212 species and varietes of diatoms were indentified in Curonian Lagoon surface sediments (in 2003) and five sediments core (in 2005). Systematically 42 diatom species belong to Centricae class. The pargest specines amount were from genus Navicula – 39, Fragilaria – 21, Achnanthes – 17, Nitzschia – 14, Stephanodiscus – 11, Cyclotella – 11. The total amount of diatoms varied from 7,8 mln. to 43 mln. valves/g in surface sediments and from 6,9 to 43 mln. valves/g in the cores. The largest amounts were found in the Klaipėda Strait. In diatoms assemblages benthic specines prevailed. Their amount reached 46,9 % - 58 % of total diatoms amount in the surface sediments and 38 - 72 %. in the cores. The lagest amount of benthic diatom was found in the Klaipėda Strait. Planktonic diatoms amount varied from 42 to 54 % in the surface sediments and 26 - 62 % in the cores. Lagest amount the largest amount was found in Juodkratė and Klaipėda Strait core. In all sediments samples dominanted brakish - freshwaters water species. Their amount varied from 81,9 to 95,6 % in the surface sediments and 78 – 94 % in the sediments cores. Marine species in all samples formed till 2,3 % and fresh waters specines – no more than 1,98 %. Typical species of eutrophicated waters constituted 40 % of the total number of species. The most abundant species were: Actinocyclus normanii, A. normanii var... [to full text]

Baigiamajame darbe apžvelgiamos organinių medžiagų skaidymo ultragarsu sistemos. Didžiausias dėmesys skiriamas dumblių skaidymo ultragarsu sistemoms. Apžvelgiamos dumblių pritaikymo, jų auginimo ir išgavimo tendencijos. Nagrinėjama išilginių virpesių ultragarsinė dumblių skaidymo sistema „UIP 1000hd”. Darbo tikslas - Standartinio ultragarsinio įrenginio(UIP1000hd Set ) pagalba ištirti botanikos institute auginamų dumblių (augalinių bioląstelių) skaidymo galimybę. Darbo uždaviniai: 1. Įsisavinti naują ultragarsinę įrangą, išmokti naudoti įvairius titaninius koncentratorius, nustatyti reikiamus augalinių bioląstelių skaidymo režimus, išmokti registruoti ultragarsinės sistemos elektrinius ir mechaninius parametrus. 2. Susipažinti su pramoninių dumblių auginimo specifika. Kartu su Botanikos instituto mokslininkais organizuoti tyrimo objekto - dumblių(augalinių bioląstelių) bandomosios partijos užauginimą. 3. Išdirbti dumblių skaidymo lygio vertinimo (tyrimo) metodiką. 4. Išdirbti dumblių skaidymo tyrimo įrenginiu UIP1000hd Set metodiką. 5. Atlikti ultragarsinės sistemos ir kavituojamo skysčio su organine medžiaga virpesių pasiskirstymo analizę ( sistemos kompiuterinis modeliavimas turimomis laboratorijoje programomis). 6. Iš elektrinės ir mechaninės pusės ištirti ultragarsinę sistemą : nustatyti varžines - dažnumines ir amplitudines – dažnumines charakteristikas esant įvairioms elektrin4ms galioms, laisvame ir apkrautame režime. 7. Atlikti 2-3 rūšių pramoninių dumblių... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s Thesis provides an overview on the systems of organic matter decomposition by ultrasound. The focus is on the systems of algal ultrasound decomposition. The tendencies of algae adaptation, cultivation and extraction were reviewed. The ultrasonic algae decomposition system of longitudinal oscillation named “UIP 1000hd” was analyzed. The aims and objectives of the thesis: The aim - is to examine the decomposition possibility of algae (bio cells) growing in the Botanical Institute with the help of standard ultrasound device (UIP1000hd Set). Objectives: 1. To learn about the new ultrasound equipment, learn to use a variety of titanium concentrators, set the required decomposition modes of bio cells, learn to record electrical and mechanical parameters of the ultrasound system. 2. To familiarize with the specifics of industrial algae cultivation. To organize the experimental batch cultivation of the object of the research - algae (plant bio cells) - together with scientists of the Botanical Institute. 3. To master the assessment (research) methodology of the level of algae division. 4. To master the methodology of the algae decomposition equipment UIP1000hd Set. 5. To carry out the distribution of vibration analysis of the ultrasound system and the cativating with the organic matter (the system modeling by computer using programs that are in the Laboratory). 6. To investigate the electrical and mechanical sides of the ultrasound system: to set... [to full text]

Laboratoriniuose tyrimuose koncentruoti trąšos su jūros dumbliais tirpalai turėjo įtakos vasarinių rapsų dygimui, šaknų ir kaleoptilių vystymuisi. Geriausias rezultatas gautas vasarinius rapsus apipurškiant 0,1 proc. vnt. koncentracijos trąšų su jūros dumbliais tirpalu. Šiame variante vasariniai rapsai tolygiausiai sudygo, šaknelių ir kaleoptilių ilgiai buvo vienodžiausi, išsivystė stipri šaknų sistema, kuri leidžia tikėtis gero derlingumo ir atsparesnių augalų blogoms meteorologinėms sąlygoms. Lauko eksperimente trąšos su jūros dumbliais turėjo įtakos vasarinių rapsų derlingumui ir cheminei sudėčiai. Naudojant trąšas su jūros dumbliais vasarinių rapsų derlingumas esmingai padidėjo nuo 0,37 iki 0,42 t ha-1 ir atitinkamai siekė 2,89 ir 2,94 t ha-1. Trąšos su jūros dumbliais taip pat turėjo įtakos vasarinių rapsų riebalų kiekiui. Riebalų kiekio esminis padidėjimas 1,10 proc. vnt. pastebėtas vasarinius rapsus tręšiant Eurofertil plius NP 37 Physio trąšomis prieš sėją, stiebo augimo pradžioje Sulfammo 30 ir butanizacijos tarpsnyje Fertileader Gold trąšomis. Trąšos su jūros dumbliais baltymų ir gliukozinolatų kiekiams esminės įtakos neturėjo. / The laboratory studies of the concentrated fertilizer with seaweed liquid had an impact on oilseed of summer rapeseed germination, root and the development of coleoptiles. The best result was reached by sputtering 0.1 percents units concentration of fertilizer with seaweed on the summer rapeseed. For this fertilizing version the summer rapeseed most germinated, and root and coleoptiles lengths had been the same and it had developed the strong root system, which allowed expecting a good yield and planting more resistant to bad weather conditions. The experiment on field of fertilizer with seaweed had affected the productivity and chemical composition of summer rapeseed. Using the fertilizer with seaweed the productivity of summer rapeseed was substantially increased from 0.37 to 0.42 t ha-1, respectively reached 2.89 and 2.94 t ha-1. The fertilizers with seaweed had also influenced the fat content of summer rapeseed. It was observed the substantial increase of 1.10 percents for unit on the summer rapeseed fertilized with Eurofertil plius NP 37 Physio before sowing, at stage of stem growth time fertilized with Sulfammo 30, at bud formation time with Fertileader Gold. The fertilizers with seaweed hadn’t significant influence to protein and glucosinolate contents.

Dumbliai – mikroskopiniai planktono organizmai – vienas iš pagrindinių hidroekosistemų komponentų, pirminiai organinės medžiagos producentai. Didėjant vandens telkinių trofiškumui, mažėja dumblių rūšių įvairovė, keičiasi vyraujančių rūšių kompleksas. Dažnai eutrofikuotuose vandens telkiniuose ima dominuoti prokariotiniai autotrofiniai mikroorganizmai – melsvabakterės, kurios sukelia intensyvius vandens „žydėjimo“ procesus ežeruose, jūrinėse lagūnose, jūrose bei vandenynuose. Dėl šios priežasties blogėja vandens kokybė. Pastaraisiais dešimtmečiais išsamių tyrimų objektu visame pasaulyje tampa toksiniai fitoplanktono dumbliai ir melsvabakterės. Tyrimais yra nustatyta, kad pusė iš visų vandens „žydėjimo“ atvejų yra toksiški (RAPALA, LAHTI, 2002). Pasaulyje atliekami monitoringiniai tyrimai, siekiant įvertinti toksinių dumblių ir melsvabakterių vystymosi tendencijas, priklausomybę nuo aplinkos sąlygų, toksinio vandens „žydėjimo“ priežastis. Pasitelkiant cheminius bei genetinius metodus, nustatoma toksinių medžiagų cheminė sudėtis, vertinamas jų poveikis gyviems organizmams. Šiaurinės Kuršių marių dalies vasariniame planktone 2004-2006 m. aptiktos 223 dumblių rūšys, priklausančios 5 klasėms. 97 rūšys (43 %), priklauso Chlorophyceae klasei, 71 rūšis (32 %) – Cyanophyceae, 40 rūšių (18 %) – Bacillariophyceae, 9 rūšys (4 %) – Euglenophyceae ir 6 rūšys (3 %) – Dinophyceae klasei, iš jų aptiktos 26 potencialiai toksinės dumblių ir melsvabakterių rūšys, priklausančios 3 klasėms, 14... [toliau žr. visą tekstą] / Curonian Lagoon is a shallow transitional water basin located in the south-eastern part of the Baltic Sea. The southern and central parts of the lagoon contain freshwater due to discharge from the Nemunas River, while the salinity in the northern part varies from 0 to 8 PSU, depending on winds activity affecting brackish water inflow from the Baltic Sea. The investigation was carried out in the fresh-brackish water mixing zone (Influence zone of Baltic Sea), in the central part and Nemunas River influence zone in July-August 2004 - 2006. Changes in physico-chemical parameters, chlorophyll a concentration, phytoplankton and toxic algae cell density were monitored. Totally 223 species and varieties mainly belonging to Chlorophyceae (43 %) and Cyanophyceae (32 %) were found. 26 algae species from 3 algae classes (Cyanophyceae, Chlorophyceae and Dinophyceae) were identified as potential toxic species in the northern part of Curonian Lagoon during 2004 and 2006 summer time. Dominated toxic species Ahpanizomenon flos-aquae, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Woronichinia compacta. Phytoplankton biomass in Curonian Lagoon surface ranged from 12,27 to 50,22 mg/l. The peak of phytoplankton (33,11 mg/l) and potential toxic algae (28,67 mg/l) biomass in 2004 summer time was observed near by Klaipeda Strait, were Aphanizomenon flos-aquae contain 36 % from total biomass. In 2005 summer time the highest phytoplankton (50,22 mg/l) and toxic algae (21.46 mg//l) biomass were... [to full text]