The doctoral thesis deals with a methodological problem of analyzing photography. The argumentation is built on assumption that analysis of a content of a medium (in this case: photography) alone is unable to reveal important social and political aspects of the medium. Therefore an integral analysis of medium and its context is indispensable. Combination of approaches used in communication and media studies, philosophy, and art history lets to define the notions of dispositif and medium, which lead to construction and operationalization of a model of medium dispositif. The model is used for research and analysis of power relations around photographical discourse in Lithuania in 1960s–1980s. Research material gathered while interviewing relevant actors in the field and analyzing visual and textual archives lets to define the dispositif of photography of the time period chosen as the a particular actor-network. The analysis reveals how the network of art photography developed, how it became stable and irreplaceable, what was its impact on specific mode of use of photography, so called photo-art, and formation of common photographical style, The School of Lithuanian Photography. The institutional role of Society of Art Photography, its interaction with communicational conventions (eg. Social Realism), philosophical statements, and the whole photographical discourse are taken into particular account. The analysis and combination of different elements, constituting photographical... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama kompleksiškos fotografijos analizės metodologijos problema. Remiamasi prielaida, kad analizuojant vien medijos (šiuo atveju fotografijos) turinį, neįmanoma atskleisti svarbių socialinių ir politinių medijos aspektų. Todėl siekiama analizuoti pačią mediją kartu su jos kontekstu. Derinant komunikacijos bei medijų mokslų, filosofijos ir menotyros prieigas suformuojamos dispozityvo ir medijos sampratos, kurias jungiant sukonstruojamas ir operacionalizuojamas medijos dispozityvo modelis. Šis modelis yra taikomas Lietuvos fotografijai XX a. septintajame–devintajame dešimtmetyje analizuoti ir diskursą formavusiems galios santykiams atskleisti. Pasitelkiant interviu su fotografijos veikėjais ir fotografijų bei tekstinių šaltinių interpretaciją išanalizuojamas pasirinkto laikotarpio fotografijos dispozityvas, kuris apibrėžiamas kaip veikėjas-tinklas. Disertacijoje atskleidžiama, kaip formavosi fotografijos meno tinklas, kaip jis tapo stabiliu ir nepakeičiamu, kaip jis konstravo ir reguliavo specifišką fotografijos vartojimo būdą – fotomeną ir vientisą stilių – Lietuvos fotografijos mokyklą. Analizuojant ir jungiant skirtingus fotografijos medijos elementus, siekiama parodyti priežastingumo ryšius tarp estetinių, politinių ir socialinių fotografijos aspektų. Disertacijoje nagrinėjamas institucijos (Fotografijos meno draugijos) vaidmuo bei jos sąveika su komunikacinėmis konvencijomis (pvz., socrealizmo stiliumi), filosofinėmis nuostatomis ir fotomeno diskursu.

Šiuo metu viena iš aktualiausių temų yra aukštojo mokslo ir studijų reforma, mokamos ir nemokamos studijos. Siekiama, kad aukštasis mokslas taptų kiekvienam prieinamas. Ši tema buvo pasirinkta, nes aukštasis mokslas yra aktualus visiems, ekonomikai, visuomenei svarbu, kad kuo daugiau žmonių įgytų aukštesnį išsilavinimą, daugelis asmenų jo siekia. Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo didesnė nauda žmogui, nes tas, kuris išsimokslinęs, turi daugiau galimybių įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Todėl normalu, kad kuo daugiau žmonių siekia aukštojo išsilavinimo. Aukštojo mokslo reforma yra siekiama padaryti mokslą kokybiškesnį, prieinamesnį Lietuvos jaunimui, atviresnį visai visuomenei, garantuoti socialinę paramą studentams, pakankamą studijų finansavimą. Aukštojo mokslo reforma būtina, nes dabartinė mokslo ir studijų sistema turi daug trūkumų. Manoma, kad pakeitus aukštojo mokslo finansavimo būdus, bus išspręsta daug aukštojo mokslo sektoriaus problemų. Dėl mokesčių už aukštąjį mokslą iškyla daug diskusijų: kas turi mokėti už studijas – studentas ar valstybė. Juk abiem pusėms svarbu, kad kuo daugiau žmonių įgytų aukštąjį išsilavinimą, tačiau valstybei nepakanka lėšų sumokėti už kiekvieno studento studijas, o studentas yra priverstas dirbti ir imti paskolą. darbo tikslas – ištirti Lietuvos aukštojo mokslo finansavimo reformos pokyčius. Iškeltam tikslui pasiekti nustatyti tokie uždaviniai: 1. Išnagrinėti Lietuvos aukštojo mokslo finansavimo pokyčius. 2. Sugretinti aukštojo... [toliau žr. visą tekstą] / Currently, one of the most important topics of higher education reform, paid and unpaid study. The aim is to make higher education accessible to everyone. This theme was chosen because higher education is relevant to everyone, the economy and society it is important that more people acquire higher education, many people seek it. The higher the education, the greater the benefits for humans, because the one who educated, have more job opportunities and higher income. It is therefore normal that the more people seek higher education. Higher education reform is to make higher quality education, accessible to young people in Lithuania, a more open society as a whole, to ensure social support for students, adequate funding for education. Higher education reform is necessary because the current education system has many flaws. It is believed that changing the ways of financing higher education will solve many problems in the higher education sector. The fees for higher education there is much debate: who should pay for their studies - a student or the state. For both sides it is important that more people acquire higher education, but the state is not enough money to pay for the education of each student and the student is forced to work and take out a loan. The aim - to investigate the Lithuanian higher education funding reform changes. To achieve the aim set out the following tasks: First Examine the Lithuanian higher education funding changes. Second Juxtaposition of higher... [to full text]

Magistro darbo objektas – Žiniatinklio 2.0 įrankiai. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti Žiniatinklio 2.0 įrankių įtaką ir poreikį aukštajame moksle (studijose). Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išskirti pagrindines Žiniatinklio 2.0 charakteristikas ir nustatyti jų poveikį aukštojo mokslo studijoms; išanalizuoti, palyginti ir išskirti Žiniatinklio 2.0 įrankių pagrindinius principus ir nustatyti, kokius įrankius tikslinga integruoti į aukštojo mokslo studijas; ištirti Žiniatinklio 2.0 įrankių (ne)naudojimo priežastis aukštojo mokslo studijose ir nustatyti konkrečių, potencialą turinčių įrankių, poreikį. Rengiant darbą naudoti teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teorinei daliai apibendrinti naudota analizės ir lyginamasis metodai. Žiniatinklio 2.0 įrankiams ir mokymo modelių transformacijoms struktūrizuoti, naudota apibendrinimo, dedukcijos, grupavimo, lyginamasis ir sintezės metodai. Empiriniai tyrimo metodai: apklausos (ekspertų interviu, grupinė diskusija, interviu). Magistro darbe buvo nagrinėtos pedagoginių inovacijų, mokymo modelių ir kitų svarbių magistro temai elementų interpretacijos pasauliniu mastu, remiantis įvairių pasaulio šalių mokslininkų darbais (C. Mcloughlin, M. Lee, Goodfellow, A. Chan, C. Barnatt, D. Huang, R. Behara, M. Rich, N.B. Dohn, P. Daniels M. Ebner). Nustatytas Žiniatinklio 2.0 ir kitų IKT poveikis aukštojo mokslo studijoms: procesams, subjektams, objektams. Atsižvelgiant į diskutuotiną ir nenusistovėjusį Aukštojo mokslo 2.0 modelį... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the master paper is the potential integration of Web 2.0 tools in Higher Education. First of all, scientific literature was analyzed to reveal the main principles of Web 2.0 and its impact to Higher Education studies. However, three main principles of modern Higher Education 2.0 conception were determined. The first principle is the usage of new resources on the Internet for learning and teaching. They include all the content on the Internet generated with Web 2.0 tools, such as Blogs, Wikis, Podcasts, RSS, Social Bookmarks and more. The second principle is the new teaching and learning strategies. They should adopt a collaborative work, particular Web 2.0 tools, and the appropriate pedagogy methods. The main focus should be driven to the student evaluation, new competencies and skills to the students, and lecturers’ attitude to student. The third principle is new pedagogy models. The main focus is the pedagogy changes that should all include student-oriented approaches, such as conectivizm, social constructivism and others. A lot of new terms combined with “2.0” were presented in the scientific literature. However, all of them, such as Higher Education 2.0, E-learning 2.0, Pedagogy 2.0, Teaching Model 2.0 are still on the hot discussions among scientists as well as LMS specialists thought there are new thoughts of Higher Education 3.0. There are various suggestions for lecturers and institutions giving references for them what to start from... [to full text]