Santrauka. Dominavimo samprata pagal EB Sutarties 82 straipsnį ir jo nustatymo problematika Šiame magistro darbe nagrinėjama Europos Bendrijos konkurencijos teisėje įtvirtinta dominuojančios padėties koncepcija. Darbo tikslas – atskleisti dominavimo sampratos bei nustatymo ypatumus, identifikuojant dažniausiai sutinkamas problemas. Išskiriami tokie dominavimo tipai, kaip vienasmenis dominavimas, kolektyvinis, bei superdominavimas. Ypatingas dėmesys skiriamas dominavimo koncepcijos plėtojimo tendencijoms, atsižvelgiant į šiuo metu Komisijos pradėtą EB Sutarties 82 straipsnio reformą. Darbe koncentruojamasi į Bendrijos teismų bei Europos Komisijos suformuluotą praktiką šia tema bei galimus taikymo praktikos pasikeitimus. Tačiau kartu vertinamos ir Lietuvos konkurencijos teisėje nusistovėjusios taisyklės, kurios reglamentuoja ūkio subjektų dominavimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra įsipareigojusi suderinti savo nacionalinę teisę su Europos Bendrijos acquis communautaire, įskaitant ir konkurencijos teisės taisykles, siekiant įvertinti, ar Lietuvoje galiojančios konkurencijos teisės normos atitinka Europos Bendrijos taisykles dominavimo padėties aspektu. / Summary. Dominance Under Article 82 of the EC Treaty and the Problems of Its Finding This study is devoted to the analysis of the conception of dominance in the European Community competition law. The objective of this study is to ascertain the main features of the aspects of dominance, including its finding problems. The analysis presents such types of dominance as single dominance, collective dominance and super-dominance. Particular attention is given to the research of the possible changes of the concept of dominance, subject to the process of modernization of application of Article 82 EC. It is concentrated to the practice of the European Community courts and the European Commission. However Lithuanian competition law, which regulates dominance, is also examined. Considering the undertaking to approximate Lithuanian national competition law to acquis communautaire of the European Union, the study labours for answering, whether the competition rules, established in Lithuania correspond to the European Community competition law in the light of dominance.

Šio darbo tyrimo tikslas – atskleisti 2005 m. Komisijos Svarstytiname pranešime dėl EB Sutarties 82 straipsnio taikymo šalinantį poveikį turinčiam piktnaudžiavimui pristatomas naujas tendencijas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdų analizėje bei jų suderinamumą su naujausia Komisijos ir Bendrijos teismų praktika piktnaudžiavimo srityje. / The purpose of this master thesis is to clarify the new tendencies in treatment of abusive conduct, established in the Commission Discussion Paper on the application of Article 82 of the EC Treaty to exclusionary abuses, and their conformity with the newest case law of Community courts and Commission decisional practice in applying the Article 82 of the EC Treaty.

Šiame magistro darbe analizuojami susitarimai nekonkuruoti EB konkurencijos teisėje. Šie susitarimai gali būti suprantami dvejopai. Įsipareigojimas nekonkuruoti kaip pagrindinė susitarimo nekonkuruoti sudėtinė dalis gali būti aiškinamas kaip susitarimas nekonkuruoti siaurąja prasme. Plačiąja prasme susitarimas nekonkuruoti bus suprantamas, kai įsipareigojimas nekonkuruoti nėra pagrindinė nuostata susitarime, o tik papildoma. Tada laikoma, kad susitarimas turi tik poveikį nekonkuruoti. Susitarimai siaurąja prasme dažniausiai sudaromi vertikaliame lygmenyje, todėl susitarimai nekonkuruoti šiame darbe nagrinėjami vertikaliame lygmenyje, tačiau taipogi trumpai apžvelgiamas ir horizontalusis. Siekiant aiškaus atribojimo nuo vertikaliųjų susitarimų pateikiama trumpa jų analizė koncentracijų kontrolės prasme. Pastaraisiais dviem atvejais susitarimai nekonkuruoti sudaromi plačiąja prasme. Toliau siekiant pažvelgti į ekonominius šių susitarimų vertinimo aspektus išsamiau aptariami šių susitarimų keliami pavojai konkurencijai, nepamirštant ir teigiamų vertikaliųjų apribojimų pusių. Nustatoma pagrindinė taisyklė, kad derinant įvairius vertikaliuosius apribojimus tarpusavyje, būtina parinkti tą derinį, kuris turės mažiausiai neigiamos įtakos konkurencijai. Sekančioje dalyje pažvelgiama iš arčiau į 81 straipsnį, remiantis teismine praktika apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Analizuojant susitarimų nekonkuruoti bendrą draudimą didžiąja dalimi naudojamasi Komisijos ir Bendrijos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is dedicated for non-compete agreements in the European Community law. Distinction has to be made between non-compete agreement and non-compete obligation. Non-compete agreements have a wider interpretation than a non-compete obligation. Usually in practice, non-compete obligation is a substantial part of a non-compete agreements. Otherwise, if the agreement consists of other types of obligations which has a principal influence on the agreement and a subsidiary non-compete obligation is included as well, such agreement will be held to have an effect not to compete. As those agreements occur in practice non-compete obligations, being the main clause of the agreement, are met in vertical ones most of the time. In horizontal level agreements are to cause just the effect of non-compete. Further, has to be mentioned that the negative effects to competition are more likely to be found in horizontal level rather than vertical. For possible detriments to be defined economical approach has to be developed. Formal analysis will not produce actual effect which is laid by the agreement. It is important so understand that real effects on competition are better discovered when looked through economic prism. Afterwards, to get a better view to vertical non-compete agreements in the EC competition law, the true meaning of Article 81 has to be defined. Competition law gives rather laconic reference to agreements and the ways how they should be treated to avoid their... [to full text]

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]