Aprašomame magistro darbe, naudojant Lietuvos autorių sudarytą Vaikų brandumo mokyklai įvertinimo metodiką, siekta atrinkti intelektualiai gabius ikimokyklinio amžiaus vaikus, įvertinti jų galias ir sunkumus, aprašyti veiksnius, susijusius su tėvų ir auklėtojų galimybe pastebėti vaiko intelektinius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 187 vaikų tėvai, 25-ios ikimokyklinių ugdymo grupių pedagogės, 187 5-erių metų vaikai. Naudojant Vaikų brandumo mokyklai metodiką, buvo atrinkta 30 intelektualiai gabių vaikų. Tėvai ir auklėtojai vaiko gabumus vertino, pildydami Gabių ikimokyklinukų atpažinimo klausimyną. Gauta, kad auklėtojos statistiškai reikšmingai skiria intelektualiai gabius vaikus nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvai nepasižymėjo tokiu gebėjimu atskirti intelektualiai gabių vaikų grupę nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvų ir auklėtojų buvo prašyta užpildyti Galių ir sunkumų klausimynus SDQ-T ir SDQ-M. Negauta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp to, kaip auklėtojai ir tėvai vertino intelektualiai gabius ir neatrinktos grupės vaikus. Tėvai neišskyrė intelektualiai gabių vaikų kaip galiomis ar sunkumais besiskiriančių iš savo bendraamžių. Analizuojant veiksnius, susijusius su tuo, kaip tėvai ir mokytojai priskiria gabumus, gauta, kad tėvai kaip labiau gabius vertino tuos vaikius, kurie buvo socialesni, turėjo mažiau elgesio sunkumų. Nebuvo rasta sąsajų tarp to, kaip tėvai vertino vaiko gabumus ir aplinkos veiksnių: tėvų išsilavinimo, vaiko eiliškumo šeimoje, vaikų skaičiaus šeimoje. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the present master thesis was to identify intellectually gifted preschoolers and describe their strengths and difficulties, as well as the factors that may be related to the attribution of the traits of the gifted children. The Methodic of school maturity of children was used to identify intellectually gifted children. 187 parents of children, teachers from 25 kindergarten groups, and 187 5 year old children participated in the present research. 30 intelectually gifted children were separated by using The Methodic of school maturity of children. Parents and teachers were asked to fill different versions of the questionnaires of the identification of gifted preschoolers. Teachers were more able than parents to separate gifted children out of group. Parents did not show such ability. All parents imagined their children to be as much gifted. Parents and teachers were asked to fill the Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ-P and SDQ-T). According to the teachers‘ and parents‘ evaluations of emotional and behavioural difficulties, gifted children did not differ from their not so gifted contemporaries. While analyzing factors that could have influenced parents‘ evaluation, it was found that parents contributed more features of gifted children to those children who were better socially skilled and had less conduct problems. Environment factors such as parents‘ education, the set of birth, and the children number in family were not found to be related to parents... [to full text]

Tyrimo tikslas nustatyti paauglių, gyvenančių globos įstaigoje, savigarbos, elgesio problemų bei mokymosi motyvacijos sąsajas. Savigarba yra svarbus veiksnys, sąlygojantis paauglio elgesį bei jo vertybes. Tai labai vertingas bruožas, nuo jo priklauso žmogaus motyvacija ir pasiekimai, socialiniai ryšiai, sveikata ir gebėjimas prisitaikyti, ateities tikslų numatymas. Tyrime dalyvavo 178 respondentai, gyvenantys globos įstaigose: (64 vaikinai ir 114 merginų), kurių amžius buvo nuo 12 iki 18 metų. Tyrime buvo taikomi Rosenberg savigarbos klausimynas, paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas PEA-P1 (VDU, Psichologijos klinika. 2003 © A. Goštautas, R. Pakrosnis, V. Čepukienė) ir mokymosi motyvacijos lygio nustatymo klausimynas (Jolanta Aksamatauskienė 2007 ). Gauti duomenys išanalizuoti, naudojant kompiuterinę programą SPSS 15. Atliktas paauglių, gyvenančių globos įstaigoje, tyrimas patvirtino elgesio sunkumų ir savigarbos ryšį su mokymosi motyvacija. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad vyresniems paaugliams su žemesne savigarba yra stipriau išreikšti elgesio sunkumai, lyginant su jaunesniais paaugliais, priklausančiais žemesnės savigarbos grupei. Atlikti skaičiavimai atskleidė, kad paauglių ir vaikinų, ir merginų priklausančių žemesnei savigarbos grupei, pastebima žemesnė mokymosi motyvacija. Gauti rezultatai patvirtino, kad aukštesnė mokymosi motyvacija būdinga vyresniems paaugliams su aukštesne savigarba negu vyresniems paaugliams, priklausantiems žemesnės savigarbos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to determine the associations between self-esteem, behavior problems, and learning motivation among adolescents living in foster homes. Self-esteem is an important factor that determines an adolescent’s behavior and his/her values. This is a highly valuable feature that serves as a basis for a person’s motivation, achievements, social relationships, health, the ability to adapt, and setting future goals. The study included 178 respondents living in foster homes: (64 males and 114 females); the respondents’ age ranged from 12 to 18 years. The instruments used in the study were the Rosenberg Self-Esteem Scale, the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire PEA-P1 (VMU, Clinic of Psychology. 2003 © A. Goštautas, R. Pakrosnis, V. Čepukienė) and the Learning Motivation Level Questionnaire (Jolanta Aksamatauskienė, 2007). The obtained data were analyzed using SPSS 15 computer software. The study of adolescents living in foster homes confirmed the relationship of their behavior problems and self-esteem with their motivation to learn. Data analysis showed that older adolescents with lower self-esteem demonstrated more pronounced behavior problems, compared to younger subjects with lower self-esteem. Calculations showed that male and female adolescents in the lower self-esteem group exhibited poorer motivation to learn. The obtained results confirmed that better motivation to learn was more characteristic of older adolescents with higher self-esteem... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšį tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinių bei elgesio sunkumų. Tyrime dalyvavo 270 (152 merginos ir 118 vaikinų) Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Lukšių V.Grybo vidurinės mokyklos moksleiviai. Jų amžius – 16 – 17 metų. Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar eilė problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Manoma, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję su vaiko aplinka, tai yra, tėvų auklėjimo stiliumi. Todėl kyla klausimas, kiek ir koks tėvų auklėjimas padeda paaugliams išvengti ir susitvarkyti su gyvenimo sunkumais. Remiantis literatūros analize, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sąsajas tarp paauglių emocinių ir elgesio sunkumų bei paauglių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus. Tyrimas atliktas taikant “Jaunimo klausimyną” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) ir EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Siekiant nustatyti, kaip tėvų auklėjimo stiliai susiję su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais buvo naudota daugialypė tiesinė regresija. Iš daugialypės tiesinės regresinės analizės rezultatų matyti, paaugliams vaikinams, kurie suvokia tėvo ir motinos auklėjimo stilių kaip atstūmimo ir emosinės šilumos bei globos trūkumą yra labiau išreikštas nusišalinimas / depresiškumas bei somatiniai simptomai. Nerimui / depresiškumui įtakos turi paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: define the connection between the style of parental upbringing and emotional and behavioural difficulties of teenagers. 270 students (152 girls and 118 boys) of Šakiai „Žiburys“ gymnasium, Šakiai „Varpas“ and Lukšiai V. Grybas secondary schools participated in the research. Their age rage is 16-17 years. Criminality, suicides, absences from school and a lot of other problems are closely connected with emotional and behavioural difficulties of teenagers. It is thought that emotional and behavioural difficulties are in close relationship with their environment, i.e. the style of parental upbringing. Therefore the question is raised how and what style of parental upbringing helps teenagers to avoid and deal with difficulties in their lives. According to the literature analysis a research was carried out aiming to detect relation between emotional and behavioural difficulties of teenagers and the style of parental upbringing perceived by teenagers. The research was carried out using “Youth Self-Report” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) and EMBU questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Multiple linear regression was used in order to define how the style of parental upbringing is related to emotional and behavioural difficulties. It can be seen from the result analysis of the multiple linear regression that teenage boys who understand the style of parental upbringing as alienation... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]

Disertacijoje analizuojami pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai bei juos prognozuojantys biomedicininiai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Atliktas perspektyvusis kohortinis kūdikių, gimusių 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais LSMU ligoninėje Kauno klinikose, tyrimas. Duomenys surinkti vykdant tris tyrimo etapus: (1) ligoninėje surinkti biomedicininiai duomenys bei atlikta anketinė motinų apklausa, (2) atlikta anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus trijų mėnesių amžiaus ir (3) anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus pusantrų metų amžiaus. Pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai buvo įvertinti naudojant Vaiko elgesio aprašo (CBCL/1½–5) (Achenbach, Rescorla, 2000) Lietuvoje adaptuotą ir standartizuotą versiją (Jusienė, Raižienė, 2006). Emocijų ir elgesio sunkumai buvo labiau išreikšti kūdikiams, kurie gimė atliekant cezario pjūvį bei kurių fiziologinė būklė po gimimo nebuvo optimali. Tyrimas atskleidė tokių psichologinių ir socialinių veiksnių svarbą prognozuojant emocijų ir elgesio sunkumus, kaip sudėtingas motinos emocinis nėštumo priėmimas, negatyviai motinos vertinami santykiai su vyru / partneriu nėštumo metu, dažnas motinos negatyvių emocijų patyrimas, dideliu nerimu dėl vaiko pasižymintis motinos pogimdyminis prieraišumas ir nelanksčios, į tėvus orientuotos motinos nuostatos kūdikio auginimo atžvilgiu. Disertacijoje taip pat analizuojamos ir aptariamos tirtų biomedicininių, psichologinių ir socialinių veiksnių... [toliau žr. visą tekstą] / The Dissertation analyses infants’ emotional and behavioral problems at the age of 1.5 years and their predictive biomedical and psychosocial factors. The Dissertation is based on data from prospective birth-cohort study. Study participants were infants born in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kauno Klinikos from May to September in 2009. The analysis included the data from three stages of the study: (1) biomedical data during and after childbirth and a questionnaire survey given to mothers 2 to 3 days after childbirth in hospital, (2) questionnaire survey of mothers three months postpartum, and (3) questionnaire survey of mothers 1.5 years postpartum. Emotional and behavioral problems were more expressed in infants born via caesarean section and whose physiological functioning after birth was not optimal. Study also revealed the importance of such psychosocial predictors of emotional and behavioral problems as complicated emotional acceptance of pregnancy, poor couple’s relationship during pregnancy, frequent negative maternal emotions, maternal postpartum attachment characterized by high anxiety regar¬ding child, and inflexible and parent-oriented attitudes toward infant-rearing. The associations between biomedical and psychosocial factors are also analyzed and discussed.