VĖJO ENERGIJOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS LIETUVOJE. / Possibilities of wind energy usege in Lithuania.

Temos aktualumas. Per pastaruosius dešimtmečius mūsų gyvenimo būdas ir didėjanti gerovė turėjo didžiulį poveikį energetikos sektoriui, dėl to labai pakito energetikos perspektyvos. Vis didėjantis energijos poreikis, brangstanti nafta, dujos, nestabilus energijos išteklių tiekimas ir nuogąstavimai dėl visuotinio atšilimo privertė suvokti, kad energija nėra neišsemiamas šaltinis. Tolimesnei žmonijos gerovei labai svarbi tampa saulės ir kitų atsinaujinančios energijos šaltinių, tokių, kaip vėjo, geoterminė, vandens ir biomasės, remiama plėtra. Atsinaujinanti energija gali sumažinti aplinkos degradavimą, atmosferos užterštumą, šiltnamio efektą. Lietuvoje šiuo metu daug dėmesio skiriama atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui. Tai tapo ypač aktualu dar rengiantis Atominės elektrinės uždarymui. Darbo objektas. Atsinaujinantys energijos ištekliai. Darbo tikslas. Įvertinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybes Lietuvoje. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: nustatyti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą skatinančius veiksnius; išanalizuoti rinkos trūkumus, stabdančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą; teoriškai aptarti AEI panaudojimą skatinančias priemones; išanalizuoti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo tendencijas Lietuvoje; išanalizuoti ir palyginti AEI panaudojimo skatinimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse; atlikti Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą, įvertinant jų pasiryžimą investuoti į energijos, iš atsinaujinančių... [toliau žr. visą tekstą] / Relevancy of the subject. Over the past decades, our way of life and increasing prosperity had a profound impact on the energy sector, that influeced changes in energy sector future. The increasing demand for energy, rising prices of oil, gas, unstable energy supplies and fears of global warming led to understand that energy is not inexhaustible source. Further the welfare of humanity is very important of solar and other renewable energy sources such as wind, geothermal, hydro and biomass development. Renewable energy can reduce environmental degradation, atmospheric pollution, the greenhouse effect.Lithuania currently focuses on renewable energy sources. This was especially true even in preparation for close Nuclear Power Plant. Object of research – renewable energy resources. The aim of the thesis - to analize posibilities in using renewable energy resources in Lithuania. The main tasks of the work to identify the main existing stimulating factors of renewable energy sources for use, to analyze weaknesses in the development of market, theoretically define promotion elements of RES, to analyze the RES tendency in Lithuania, to analize and to compare Res using promotion instruments in Lithuania and other Baltic countries and to make an opinion study of people in Lithuania to evelue their readiness to invest in RES energy production and use. The paper raised the following hypotheses: H1 – development of RES is slow because of unfavorable political and market conditions; H2 –... [to full text]

Savanoriški susitarimai laikomi kaip potencialus naudingas aplinkos politikos įrankis. Įvairių formų savanoriški susitarimai yra vis labiau laikomas kaip instrumentas, kuris pakeičia ar kaip papildomas reguliatorius ir kainų nustatymo instrumentas. Žiūrint iš teorinės pusės, šis instrumentas turi stiprius šalininkus ir oponentus, yra svarbu atlikti tikslią analizę apie vartojamus savanoriškus susitarimus ir jų specifinius pranašumus ir trūkumus visuomeniniame kontekste. Savanoriškais metodais yra įsipareigojama nuo užterštumo firmų, pagerinant jų aplinkos atlikimą. Savanoriški susitarimai energijos srityje yra matomi kaip nauja kryptis skatinti taupyti energiją ir CO2 sumažinimą pramonėje. Savanoriški būdai aplinkos politikoje siūlo pramonės įsipareigojimus, būti individualiomis firmomis ar veikti kolektyviškai. Lietuvoje ši tema dėl savanoriškų susitarimų dėl energijos taupymo klausimas yra visiškai naujas ir plačiau nenagrinėtas, nors šiuo metu tai yra vienas aktualiausių klausimų Lietuvos energetikos politikoje. Didžiausia problema yra įvertinti Lietuvos įmonių pasirengimą prisiimti savanoriškus susitarimus dėl energijos efektyvumo, todėl būtina išsiaiškinti įmonių požiūrį į savanoriškus susitarimus dėl energijos efektyvumo, antra – požiūrį į patį energijos efektyvumo didinimą, o tuo pačiu įvertinti ir Lietuvos gyventojų požiūrį į įmones, prisiėmusias savanoriškus susitarimus. Šio darbo tyrimo objektas – savanoriški susitarimai dėl energijos efektyvumo didinimo Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / Voluntary measures are considered to be a potential useful instrument for environmental policy. Recently voluntary measures are expected to be an instrument that changes, additionally regulates or settles the prices. On the theoretical side, this instrument has powerful supporters and opponents, so it is important to perform an analysis of the voluntary measures that are used and their specific advantages and disadvantages in the social context. By the voluntary measures it is undertaken to prevent pollution caused by companies at the same time improving the performance of environment. Voluntary measures in the sphere of energetic are seen as a new way to encourage energy saving and reducing the CO2 emissions in industry. These voluntary measures used in environmental policy offer industrial commitments to maintain individual companies or collective working. In Lithuanian context the topic about voluntary measures for energy saving issues is absolutely new and not discussed, even though at the moment it is one of the most relevant issues in Lithuanian policy of energetic. The main problem is to evaluate the readiness of Lithuanian companies to come to agreements for energy efficiency, which is why it is important to find out the companies’ opinion about voluntary measures for energy efficiency and at the same time to find out the opinion about the improvement of energy efficiency. Also it is important to evaluate the opinion of Lithuanian people about companies that reach... [to full text]

Vykstant intensyviai pasaulio ekonomikos plėtrai, nuolat auga ir energijos vartojimo mastai. Labiausiai naudojamų energijos šaltinių, ypač naftos bei dujų, atsargos yra ribotos ir nuolat senka. Ekonominė priklausomybė nuo energijos išteklių tiekėjų – energijos išteklių stokojančių šalių problema. Dar viena problema – neigiama organinio kuro deginimo įtaka klimato kaitai. Vienas iš ilgalaikių Lietuvos darnaus vystymosi strategijos uždavinių – skatinti, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas energetikoje ir transporte nuolat didėtų ir iki 2020 metų sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų bendro pirminės energijos balanso. Darbo tikslas – atskleisti alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo skatinimo galimybes Lietuvoje. Uždaviniai: 1) išnagrinėti alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo skatinimo teorinius aspektus; 2) išanalizuoti Lietuvoje bei užsienyje atliktus tyrimus bei empirinius duomenis atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo srityje; 3) parengti empirinio tyrimo, įvertinančio alternatyvių energijos išteklių skatinimo priemonių efektyvumą Lietuvoje, metodologiją; 4) pritaikyti parengtą tyrimo metodologiją ir įvertinti alternatyvių energijos išteklių panaudojimo skatinimo priemonių efektyvumą; 5) pateikti alternatyvių energijos išteklių skatinimo Lietuvoje rekomendacijas. Buvo vykdoma ekspertų apklausa ir rezultatai parodė, kad atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas nėra pakankamas Lietuvoje. Supirkimo tarifai, ES struktūrinių fondų... [toliau žr. visą tekstą] / As world economy intensively develops, there is also seen a constant growth of energy consumption. Mostly used sources of energy, especially oil and gas resources are limited and constantly wasting. Economic dependence on energy suppliers is the problem of countries lacking in energy resources. Another problem is the negative impact of burning biogas on climate change. One of the long-term sustainable development strategies for Lithuania tasks is to promote the use of renewable energy resources in energetics and transport. The aim of work is to disclose the opportunities of alternative energy sources promotion for Lithuania. The objectives of work are: 1) to explore the theoretical aspects of alternative energy sources promotion; 2) to analyze Lithuanian and abroad studies and empirical data for renewable energy promotion; 3) to prepare the methodology of empirical study evaluating the efficiency of alternative energy resources promoting measures in Lithuania; 4) to adapt the methodology and assess the efficiency of alternative energy resources promoting measures; 5) to provide the recommendations how to promote alternative energy sources in Lithuania. It was conducted the survey of experts and the results showed that the promotion of renewables in Lithuania is not sufficient enough. Feed-in-tariffs, the promotion of the EU Structural Funds and tradable pollution permits can be identified as the best currently existing promotional measures. Currently operating tax incentives... [to full text]

Šiame darbe buvo palygintos tarpusavyje įvairių spektrinių ir šviesio klasių žvaigždžių energijos kreivės, suskaičiuotos iš žvaigždžių atmosferų modelių (Pollux žvaigždžių spektrų duomenų bazė), su stebėtomis žvaigždžių energijos kreivėmis (Straižys (1996), Straižys ir Sviderskienė (1972) ). Buvo patikrintas modelių energijos kreivių atitikimas realių žvaigždžių energijos pasiskirstymui spektre. Atlikti stebėjimai ir skaičiavimai UBVRI ir 2MASS fotometrinėse sistemose. Atidėtos spalvos rodiklių U-B, B-V, V- I ir V- R priklausomybės nuo efektinių temperatūrų, kurios paimtos iš 14 -15, 22- 24 lentelių (Straižys, 1992, 248-249 psl., 310-312 psl.) Atlikus darbo analizę galima padaryti tokias išvadas: 1.Energijos kreivių palyginimai parodė, kad atmosferų modeliai atitinka realių žvaigždžių energijos pasiskirstymą spektre ne visų spektrinių ir šviesio klasių žvaigždėms. Iš modeliuotų ir stebėtų energijos kreivių palyginimų matyti, kad nykštukių teorinės energijos kreivės geriau sutampa su stebėtomis energijos kreivėmis negu milžinių, submilžinių ir supermilžinių. 2. Spalvos rodiklių skirtumai yra didesni III, IV ir I šviesio klasės žvaigždėms. Galimos skirtumų priežastys yra: (a) Pollux bazės kreivių astrofizikiniai parametrai Tef ir log g yra artimi realių žvaigždžių Tef ir log g, bet tiksliai nesutampa su realių žvaigždžių astrofizikiniais parametrais. (b) nagrinėtų III, IV ir I šviesio klasių žvaigždžių, kurių yra Tef žemesnės ir log g vertės mažesnės, modeliuose nepakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / The flux distribution curves of synthetic spectra for the Pollux Database of Stellar Spectra are compared with observed flux distribution curves of stars of various spectral and luminosity classes and solar metallicities. The observed flux distributions were taken from Straižys and Sviderskienė (1972) modified by Straižys (1996). The Pollux spectra were binned into 5nm intervals. Only the wavelength range from 300 nm to 900nm was considered. Using the spectral analysis tool VOSpec, the synthetic color indices for the UBVRI and 2MASS photometric systems were calculated. The Pollux flux distribution curves and the response curves of the appropriate photometric systems were used. The synthetic color indices were compared with the observed mean intrinsic color indices. The analysis of information shows that the synthetic spectra from the Pollux database give quite good approximation to investigated real stars of luminosity class V. The stars of luminosity classes III, IV and I show larger differences between the Pollux and the observed flux distribution curves. The differences between the synthetic color indices, calculated from Pollux flux distribution curves using the VoSpec tool, and the mean observed color indices are smaller for stars of luminosity class V. The larger differences were found for the investigated stars of luminosity classes III, IV and I. The reason could be that not all of the absorption bands of molecules were included into the models of stellar atmospheres... [to full text]

Klimato kaita yra prioritetinė pasaulio, Europos Sąjungos ir atskirų šalių problema. Į klimato kaitos iššūkius atsakyti galima dviem būdais – mažinant paklausą ir didinant naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių santykinę dalį. Tyrimų duomenimis namų ūkiuose slypi didelis energijos taupymo potencialas. Efektyvus energijos vartojimas vestų į klimato kaitos įsipareigojimų įgyvendinimą, taipogi galėtų apčiuopiamai mažinti namų ūkių sąskaitas už energiją, tiesiogiai gerinti kasdienį kiekvieno piliečio gyvenimą Darbo tikslas- įvertinti klimato kaitos švelninimo priemones namų ūkiuose Lietuvoje Darbo tikslui pasiekti buvo išsikelti tokie uždaviniai:  Apžvelgti klimato kaitos švelninimo politikos įgyvendinimą tarptautiniu lygmeniu.  Nustatyti namų ūkių svarbą klimato kaitos švelninimo politikos tikslų įgyvendinimui.  Pateikti Lietuvos šiltnamio dujų emisijų ir galutinės energijos suvartojimo namų ūkių sektoriuje lyginamąją analizę;  Išnagrinėti šiltnamio dujų emisijų namų ūkiuose mažinimo priemones Lietuvoje ir palyginti su taikomomis kitose šalyse;  Ištirti šiltnamio dujų mažinimo galimybes Lietuvos namų ūkiuose, keičiant gyventojų įpročius ir taupant energiją. Atlikus energijos suvartojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kitimo ir klimato kaitos švelninimo politikos Lietuvoje analizę, gavome, kad Lietuvoje namų ūkiuose yra suvartojama sąlyginai daug galutinės energijos ir išskiriama šiltnamio dujų. Atlikus empirinį tyrimą... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is considered as one of the most important problems in the whole world, EU and separate countries. The challenges of climate change can be overcome in two ways – decreasing the demand and increasing the part of the energy that is created by new and renewable energy recourses. According to the previous researches, there is a great energy saving potential in the households. This means that more efficient energy consumption would lead to better implementation of climate change requirements as well as smaller households’ energy bills and thus improvement of daily life of every person. The object of the paper – Climate change mitigation measures in households. The purpose of the paper – To assess climate change mitigation measures in Lithuanian households. Objectives of the paper:  To give the overview of implementation of climate change mitigation policies in the international aspect.  To determine the influence of households in implementing climate change mitigation policy.  To provide the comparative analysis of GHG emissions and energy consumption in Lithuanian households.  To analyze the measures for mitigating GHG emissions in Lithuania and to compare it with other measures used in different countries.  To estimate the possibilities of mitigating GHG emissions in Lithuanian households while changing their behavior and saving more energy. After conducting the analysis of energy consumption, GHG emissions pattern and... [to full text]

Darbe nagrinėjami ir tiriami nuolatinės srovės keitikliai atsinaujinančios energijos šaltiniams. Pateikiami duomenys apie bendrą elektros energijos gamybą ir gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje ir pasaulyje. Pirmajame skyriuje nagrinėjamos pagrindinės nuolatinės srovės keitiklių struktūros, pateikiamos jų topologijos, analizuojamos išraiškos parametrams skaičiuoti, pateikiami valdančiųjų signalų formavimo algoritmai ir signalų epiūros. Antrajame skyriuje nagrinėjamos nuolatinės srovės keitiklių (inverterių), keičiančių nuolatinės srovės šaltinio įtampą į kintamąją įtampą, struktūros. Analizuojamos šių keitiklių topologijos, valdymo principai, signalų epiūros, signalų formavimo algoritmai, inverterių savybės, nagrinėjamos išraiškos parametrams apskaičiuoti. Trečiajame skyriuje analizuojamas inverterio išėjimo filtras. Pateikiamos pagrindinės šio filtro topologijos, aptariamos jų savybės, pateikiamos signalų epiūros, analizuojamos išraiškos filtro parametrams apskaičiuoti. Ketvirtajame skyriuje pateikiami inverterio su išėjimo filtru modeliavimo ir eksperimentinio tyrimo rezultatai. Tyrimams suprojektuotas ir surinktas 1 kW galios inverteris su filtru, jo darbo valdymui ir valdančiųjų signalų inverterio raktams formavimui panaudotas mikrokompiuteris su mikrovaldikliu. Gauti tyrimų rezultatai pritaikyti kuriant keitiklį saulės elementų baterijoms. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos išvados. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados. / The work focuses on direct current (DC) converters for alternative energy sources. The data about the general production of electricity and the production of electricity from alternative energy sources in Lithuania and in the world is presented. In the first section the structures and topologies of DC-DC converters are analyzed, the signal formation algorithms and plots of the signals are given and discussed. In the second section the structures and topologies of DC-AC (Alternating Current) converters are analyzed, the signal formation algorithms and plots of the signals are presented. In the third section the output filter is analyzed. The topologies, characteristics, signal plots and equations are presented. In the fourth section the simulation and experimental investigation results are presented and discussed. The 1 kW DC-AC converter with output filter was designed for experimental investigation and a microcontroller-based microcomputer was used for generation of signals for control of converter output transistors. The obtained investigation results were employed for development of the converter for the solar panel. Conclusions in the each section of the thesis are given. General conclusions are formulated at the end of the work. Thesis consist of: 88 p. text without appendixes, 77 pictures, 9 tables, 28 bibliographical entries. Appendixes included.

Pagrindinis šio darbo tikslas yra sukurti energijos tiekimo saugumo trikdžių scenarijų matematinį modelį, kuriuo būtų galima modeliuoti įvairių galimų energetinių trikdžių scenarijus. Priklausomai nuo trikdžio sudėtingumo lygio jis gali neturėti visiškai jokios įtakos ir pasekmių arba priešingai – gali turėti labai didelę įtaką ir labai sunkias pasekmes energijos tiekimo saugumui. Todėl energetinio trikdžio įtaka ir pasekmės suskirstomi balais: nuo 0 (nėra pasekmių) iki 5 balų (labai sunkios pasekmės). Nagrinėjama to trikdžio įtaka įvairiems valstybės sektoriams: ekonominiui, socialiniui ir politiniui. Energetinio trikdžio įtaka ir sukeltos pasekmės ekonominiui, socialiniui ir politiniui sektoriams ir suprantamas kaip atskiras scenarijus. Energetiniam trikdžiui buvo suteikti parametrai ir su įvairiais parametrų rinkiniais sumodeliuoti 100 scenarijų. Iš tų scenarijų išrinktas pats tikėtiniausias, nustatyti sunkiausi (kritiniai) bei lengviausi (sukeliantys mažas pasekmes) scenarijai. Taip pat suskaičiuojamos tokių scenarijų tikimybės bei trikdžių pasirodymo tikimybės. Tam naudojami Markovo grandinės bei procesai ir tikimybiniai skirstiniai. / The main objective of this paper is to develop a mathematical model of energy supply disturbances for modelling energy supply disturbance scenarios. The level of energy supply disturbance depends on the impact it does to energy security of supply. The level of energy supply disturbance expressible with points: from 0 points (no impact) to 5 points (very heavy impact). It is analysed impact of this disturbance to different sectors of state: economical, social and political. The impact and caused damage of energy supply disturbance to economical, social and political sectors is understandable like a different scenario. Energy supply disturbance depends on different parameters. Scenarios of disturbances were modeled considering three parameters. For comparison there were developed 100 different long term energy supply disturbance scenarios. There were selected most common, most heavy (critical) and easiest scenarios, evaluated such scenarios probabilities and energy supply disturbance probabilities. In thia paper was used Markov chains and processes, probability distributions.

Temos aktualumas. Šiuo metu klimato kaitos problemos užima vis didesnę reikšmę ES bei pasaulinėje aplinkosaugos ir energetikos politikoje. Vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaitos problema, kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje, o jos sprendimui būtinos visuotinės pastangos. Žengiant link tobulesnių technologijų, gamybos plėtros, ekonomikos vystymosi yra susiduriama su vis sudėtingesnėmis problemomis, kurios daro didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Energijos gamyba ir jos naudojimas turi ypač didelę įtaką aplinkos kokybei: vietinių energijos išteklių naudojimas ir išeikvojimas, atliekos, miškų iškirtimas, vandens ir oro tarša, rūgštūs krituliai, dirvožemio suardymas, klimato atšilimas – visa tai energijos naudojimo ir jos plėtros padarinių pavyzdžiai. Energetika yra labai svarbi šiuolaikinei ekonomikai, nes energijos tiekimo sutrikimai galėtų visiškai sutrikdyti žmonijos gyvenimą. Tačiau nuo jos priklauso ne tik gamyba, infrastruktūros funkcionavimas, bet ir aplinkos kokybė, nuo kurios priklauso ir mūsų sveikata. Problemos ištyrimo lygis. Nors teršalų išmetimas į aplinką Baltijos šalyse yra sumažėjęs, tačiau taršos problema yra vis dar aktuali ir su ja yra kovojama. Daugelyje pasaulio šalių atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas energijos gamyboje duoda puikius rezultatus, kovojant su šia problema. Baltijos šalyse taip pat pastebimi teigiami pokyčiai, tačiau šiose šalyse šių išteklių skatinimo priemonės nėra pakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / Today global warming is a worldwide problem that requires global solutions and the main cause of this problem is inefficient usage and making of energy. Sustainable energy means solving all social, economical and environmental problems in ways that support human development over the long term. Current energy system deals with many aspects of unsustainability and energy efficiency and intensity, increasing the share of renewable energy in the energy balance, researches and development of new technologies, energy pricing, reducing Carbon Dioxide emissions, cleaner fuels, subsidization and internalization of externalities and market opening are the main targets of sustainable energy development. Even though all three Baltic States have implemented similar policies and measures helping to reduce GHG emissions but the results are different. And this is mainly because of differences between those three countries: in size, primary energy mix, and in final energy consumption. The object of this work is support mechanisms for climate change mitigation. The main aim is to evaluate the preferences of the potential energy consumers by choosing instruments for the promotion of green energy and by choosing the way energy power is being produced. Research lasted 30 days, from the 3 of April till the 2nd of May. 330 people were questioned in supermarkets: “Mega”, “Savas” and “Akropolis”. There are slightly more respondents who would rather use atomic energy than energy produced by using... [to full text]

Su kylančiomis grėsmėmis apsirūpinant energijos ištekliais susiduria beveik visos be išimties Europos Sąjungos šalys. Atsižvelgus į tai, Europos Sąjunga įgyvendina energetikos politiką, kurios pagalba siekiama spręsti energetinio saugumo problemas, tačiau pastaroji neretai susiduria su sunkumais ir pasiekti rezultatai neretai būna silpni palyginti su dinamiška aplinka. Įvertinant tai, kad energijos suvartojimas ateityje didės augant gamybos mastams, nepaisant sparčios energetikos sektoriuje naudojamų modernių technologijų plėtros politiniame pasaulio žemėlapyje išvysime daugiau valstybių, priklausomų nuo energijos importo ir turinčių neigiamus energijos balansus. Tad energijos išteklių tiekimo saugumo užtikrinimo klausimo svoris tarptautinių santykių darbotvarkėje savo aktualumą išlaikys ir ateityje bei bus itin aktualus Europos Sąjungai, siekiančiai stiprinti savo konkurencingumą. Tai atspindi darbe nagrinėjamą problemą. Šiuo darbu – Energijos išteklių tiekimo saugumo pokyčių vertinimas: Europos Sąjungos atvejis – siekiama iš dalies užpildyti esančią energetikos politikos taikymo analitinę spragą. Magistro darbui keliamas tikslas yra įvertinti energijos išteklių tiekimo saugumo kaitą Europos Sąjungoje ir pasiūlyti jo didinimo kryptis. Magistro darbo tikslui pasiekti yra keliami šia uždaviniai: 1. Apibrėžti energijos išteklių tiekimo saugumo reikšmę teoriniame kontekste; 2. Suformuluoti energijos išteklių tiekimo saugumo vertinimo modelį; 3. Remiantis suformuluotu modeliu... [toliau žr. visą tekstą] / Almost all, without any exceptions, European Union countries face the threats in obtaining supplies of energy resources. In the light of it, the European Union implements an energy policy that helps in pursuing to solve energy security problems, but the latter is often facing challenges and achieved results are often weak compared to the dynamic environment. Considering the fact that consumption of energy will grow in the future, while volumes of production will grow, despite the rapid development of the modern technologies used in energy sector, in the political map of the world wee will see more countries dependent on energy imports and having negative energy balances. Thus, in the future the weight of energy supply security ensuring issue in agenda of international relations will maintain its relevance and will be of particular interest to the European Union, seeking to strengthen its competitiveness. This reflects the problem of this work. This work – Estimation of the changes in security of energy resources supply: the case of European Union – aims to fill an analytical gap existing in the energy policy. The objective of this Master's work is to assess the security of energy supply in the European Union and to propose direction of its increase. In order to achieve the Master's work objective there are set the following tasks: 1. To define meaning of the energy supply security in the theoretical context; 2. To formulate a model for the energy supply security assessment; 3... [to full text]