Two approaches to building models for prediction of the onset of Type 1 diabetes mellitus in juvenile subjects were examined. A set of tests performed immediately before diagnosis was used to build classifiers to predict whether the subject would be diagnosed with juvenile diabetes. A modified training set consisting of differences between test results taken at different times was also used to build classifiers to predict whether a subject would be diagnosed with juvenile diabetes. Neural networks were compared with decision trees and ensembles of both types of classifiers. Support Vector Machines were also tested on this dataset. The highest known predictive accuracy was obtained when the data was encoded to explicitly indicate missing attributes in both cases. In the latter case, high accuracy was achieved without test results which, by themselves, could indicate diabetes. The effects of oversampling of minority class samples in the training set by generating synthetic examples were tested with ensemble techniques like bagging and random forests. It was observed, that oversampling of diabetic examples, lead to an increased accuracy in diabetic prediction demonstrated by a significantly better F-measure value. ROC curves and the statistical F-measure were used to compare the performance of the different machine learning algorithms.

The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles. / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu. / The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.

Bakalauro darbe analizuojami kapelos „Ventukai“ muzikinės veiklos ypatumai. Gilinamasi į kapelos kūrybinės bei muzikinės veiklos tendencijas, jos raidą. Bakalauro darbo tikslas – išanalizuoti kapelos „Ventukai“ muzikinės veiklos ypatumus. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: remiantis moksline bei metodine literatūra, apibūdinti kapelos sandarą bei veiklos tendencijas; apžvelgti žymiausias Lietuvos kapelas;atskleisti kolektyvo „Ventukai“ ir UAB „Ventukų pramogos“ kūrybinės bei muzikinės veiklos raidą. Tyrimo objektas yra kapelos „Ventukai“ veikla. Atlikus „Ventukų“ kapelos narių patirties muzikinėje veikloje analizę, išanalizuota kūrybinė ansamblio biografija. Analizuojant duomenis gilintasi į tai, kaip prasidėjo kapelos gyvavimas, kas lėmė jos kūrybinį kilimą, tobulėjimą, plėtimąsi. Taip pat siekta atskleisti kūrybinės veiklos tendencijas. Tyrimu nustatyta, kad esminis kapelų muzikinės veiklos uždavinys yra etninės kultūros puoselėjimas. Paaiškėjo, kad kapelų raida vykusi visais laikmečiais iki šių dienų labai pagyvino įprastinį lietuvių liaudies folklorą, skatino puoselėti tautos savimonę ir kvietė praktikuoti tautinę muziką. Lietuvių liaudies instrumentai, jų transformacija, kaita, svaria dalimi prisidėjo prie kapelų raidos tendencijų. Tai buvo esminis tautinės saviraiškos ir identiteto elementų Paaiškėjo, kad kapelos „Ventukai“ atliekama stilizuota lietuvių liaudies muzika daugiausia klausytojų sulaukė 2004 – 2009 metais. Šis laikotarpis atspindi metą, kuomet... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s thesis analyzes the Ventukai band musical performance features. It gets deeper into the creative and musical performance trends and developments. Goal of the bachelor's paper is to analyze musical performance features of the band Ventukai. To achieve the goal the tasks were set: on the basis of scientific and methodological literature, to describe structure and performance trends of the band; to overview the most famous Lithuanian bands; to reveal creative and musical activities development of the group Ventukai and Ventukų pramogos UAB. The study object is performance of the band Ventukai. After having analysed experience of Ventukai band members in musical activities, the creative ensemble biography is analysed. Analysis of the data explores how its existence began, who led to its creative rise, development, expansion. It also sought to reveal the creative activity trends. The study found that the major task of ensemble musical performance is to promote ethnical culture. It turned out that the band evolution took place in all times to the present day, invigorated normal Lithuanian folklore, encouraged the people to foster self-awareness and encouraged to practice folk music. Lithuanian folk instruments, their transformation, change, contributed much to the band development trends. It was essential to national self-expression and identity elements, which went hand in hand with folk songs. It turned out that the stylized Lithuanian folk music performed by... [to full text]

Une carte généralisée est un modèle topologique permettant de représenter implicitementun ensemble de cellules (sommets, arêtes, faces , volumes, . . .) ainsi que l'ensemblede leurs relations d'incidence et d'adjacence au moyen de brins et d'involutions. Les cartes généralisées sont notamment utilisées pour modéliser des images et objets3D. A ce jour il existe peu d'outils permettant l'analyse et la comparaison de cartes généralisées.Notre objectif est de définir un ensemble d'outils permettant la comparaisonde cartes généralisées.Nous définissons tout d'abord une mesure de similarité basée sur la taille de la partiecommune entre deux cartes généralisées, appelée plus grande sous-carte commune.Nous définissons deux types de sous-cartes, partielles et induites, la sous-carte induitedoit conserver toutes les involutions tandis que la sous-carte partielle autorise certaines involutions à ne pas être conservées. La sous-carte partielle autorise que les involutionsne soient pas toutes conservées en analogie au sous-graphe partiel pour lequelles arêtes peuvent ne pas être toutes présentes. Ensuite nous définissons un ensembled'opérations de modification de brins et de coutures pour les cartes généralisées ainsiqu'une distance d'édition. La distance d'édition est égale au coût minimal engendrépar toutes les successions d'opérations transformant une carte généralisée en une autrecarte généralisée. Cette distance permet la prise en compte d'étiquettes, grâce à l'opérationde substitution. Les étiquettes sont posées sur les brins et permettent d'ajouter del'information aux cartes généralisées. Nous montrons ensuite, que pour certains coûtsnotre distance d'édition peut être calculée directement à partir de la plus grande souscartecommune.Le calcul de la distance d'édition est un problème NP-difficile. Nous proposons unalgorithme glouton permettant de calculer en temps polynomial une approximation denotre distance d'édition de cartes. Nous proposons un ensemble d'heuristiques baséessur des descripteurs du voisinage des brins de la carte généralisée permettant de guiderl'algorithme glouton, et nous évaluons ces heuristiques sur des jeux de test générésaléatoirement, pour lesquels nous connaissons une borne de la distance.Nous proposons des pistes d'utilisation de nos mesures de similarités dans le domainede l'analyse d'image et de maillages. Nous comparons notre distance d'éditionde cartes généralisées avec la distance d'édition de graphes, souvent utilisée en reconnaissancede formes structurelles. Nous définissons également un ensemble d'heuristiquesprenant en compte les étiquettes de cartes généralisées modélisant des images etdes maillages. Nous mettons en évidence l'aspect qualitatif de notre appariement, permettantde mettre en correspondance des zones de l'image et des points du maillages.

A pivotal moment in machine learning research was the creation of an important new research area, known as Ensemble Learning. In this work, we argue that ensembles are a very general concept, and though they have been widely used, they can be applied in more situations than they have been to date. Rather than using them only to combine the output of an algorithm, we can apply them to decisions made inside the algorithm itself, during the learning step. We call this approach Inner Ensembles. The motivation to develop Inner Ensembles was the opportunity to produce models with the similar advantages as regular ensembles, accuracy and stability for example, plus additional advantages such as comprehensibility, simplicity, rapid classification and small memory footprint. The main contribution of this work is to demonstrate how broadly this idea can be applied, and highlight its potential impact on all types of algorithms. To support our claim, we first provide a general guideline for applying Inner Ensembles to different algorithms. Then, using this framework, we apply them to two categories of learning methods: supervised and un-supervised. For the former we chose Bayesian network, and for the latter K-Means clustering. Our results show that 1) the overall performance of Inner Ensembles is significantly better than the original methods, and 2) Inner Ensembles provide similar performance improvements as regular ensembles.

No description available.

No description available.

Thesis (M.A.)--University of California, San Diego, 2008. / Accompanying disc contains sound files of recordings of the musical compositions. The 1st work for 13 instruments; 2nd for 2 oboes, 2 clarinets, 2 bassoons, and 2 horns; 3rd for voice, 6 stethoscopes, and computer which manipulates sounds picked up by the stethoscopes. Title from first page of PDF file (viewed July 11, 2008). Available via ProQuest Digital Dissertations. Includes bibliographical references: P. 137.

Thesis (D.M.A.)--Ohio State University, 2008. / Title from first page of PDF file. Includes bibliographical references (p. 84-90).