In introduction of the work evolution of essay and its tendencies in Lithuania are reviewed. Flowering of the essay’s genre after recovery of Independence is accented. In the research part genre peculiarities of the collection of essays “Suplanuotos akimirkos” (“Planned moments”) written by famous Lithuanian essayist Giedra Radvilavičiūtė are discussed. The following three germ dominating in “Suplanuotos akimirkos” are distinguished: subjective, epic and publicistic. Subjective germ, which is close to lyric poetry, is created by dominating story in first person, impressionistic stylistics, manifold picture of orator and text written in the form of diary, letter. Existence of epic germ is proved by subjectiveness of “Suplanuotos akimirkos”, pictures of characters, clear link with the novel. Actual cultural, social and political themes, obvious reflections of feminism make essay of G.Radvilavičiūtė to be close to the publicistic germ. When discussing about these distinguished germ a lot of attention is paid to the expression of G.Radvilavičiūtė’s original style, autoirony is accented. In conclusions not only separation of subjective, epic and publicistic germ is accentuated, but also their tune.

Magistro darbo tyrimo objektas – Sigito Parulskio, Gintaro Beresnevičiaus, Giedros Radvilavičiūtės, Regimanto Tamošaičio eseistika, kuri analizuojama kaip asmeninė esė. Nagrinėjami šie minėtų autorių esė rinkiniai: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). Darbo tikslas – analizuoti Parulskio, Beresnevičiaus, Radvilavičiūtės, Tamošaičio eseistiką kaip asmeninę esė, atskleidžiant šios esė estetikos ir poetikos ypatybes, eseistų individualumą. Uždaviniai: 1) Pateikti asmeninės esė teorines apibrėžtis, nurodant jų ribas ir problemas; 2) Identifikuoti asmeninės esė autoriaus mąstymo bei raiškos ypatybes; 3) Nagrinėti lietuvių autorių esė būdingas poetines priemones ir estetines pozicijas; 4) Palyginti skirtingų autorių eseistikos savybes, jų panašumus ir skirtumus; 5) Nustatyti asmeninės esė skaitytojo tipus, jų sąryšį su autoriaus institucija ir tekstu; 7) Atskleisti adresato „lūkesčių horizontą“ ir jo reikšmę skaitomų tekstų suvokimui ir interpretavimui. Tyrimo metodologija – komparatyvistikos teorija, Billo Roorbacho „asmeninės esė“, Umberto Eco „atviro kūrinio“ bei „pavyzdinio skaitytojo“ ir „empirinio skaitytojo“, Hanso Roberto Jausso „lūkesčių horizonto“ koncepcijos. Kadangi asmeninė esė dar nėra kanonizuota, pasitelkiamos ir Phillipo Lopate’o bei Michailo Epsteino įžvalgos apie asmeninės esė meną. Tyrimas atskleidė, kad tarp asmeninės esė ir „atviro“... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s degree work is essays of Sigitas Parulskis, Gintaras Beresnevičius, Giedra Radvilavičiūtė, Regimantas Tamošaitis, which are analysed as personal essays. The following collections of the mentioned authors are analysed: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). The aim of the Work is to analyse essays of Parulskis, Beresnevičius, Radvilavičiūtė, Tamošaitis as personal essays, revealing peculiarities of these essays and poetry, individuality of essayists. Tasks: 1) to present theoretical concepts of the personal essay, by defining their limits and problems; 2) to identify peculiarities of thinking and expression of the personal essay author; 3) to analyse poetic aids and aesthetical positions, characteristic to essays of Lithuanian authors; 4) to compare peculiarities of essays of different authors, their similarities and differences; 5) to define types of personal essay readers, their links with institution of the author and the text; 7) to reveal the “horizon of expectation” of the addressee and its effect on perception and interpretation of the read texts. Methodology of the Research – theory of comparativistics, conceptions of “personal essay” by Bill Roorbach, “open creation” and “the model reader” by Umberto Eco, “horizon of expectations” by Hans Robert Jauss. As far as the personal essay has not been canonised, insights about art of personal... [to full text]

Magistro darbo tyrimo objektas – Sigito Parulskio, Gintaro Beresnevičiaus, Giedros Radvilavičiūtės, Regimanto Tamošaičio eseistika, kuri analizuojama kaip asmeninė esė. Nagrinėjami šie minėtų autorių esė rinkiniai: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). Darbo tikslas – analizuoti Parulskio, Beresnevičiaus, Radvilavičiūtės, Tamošaičio eseistiką kaip asmeninę esė, atskleidžiant šios esė estetikos ir poetikos ypatybes, eseistų individualumą. Uždaviniai: 1) Pateikti asmeninės esė teorines apibrėžtis, nurodant jų ribas ir problemas; 2) Identifikuoti asmeninės esė autoriaus mąstymo bei raiškos ypatybes; 3) Nagrinėti lietuvių autorių esė būdingas poetines priemones ir estetines pozicijas; 4) Palyginti skirtingų autorių eseistikos savybes, jų panašumus ir skirtumus; 5) Nustatyti asmeninės esė skaitytojo tipus, jų sąryšį su autoriaus institucija ir tekstu; 7) Atskleisti adresato „lūkesčių horizontą“ ir jo reikšmę skaitomų tekstų suvokimui ir interpretavimui. Tyrimo metodologija – komparatyvistikos teorija, Billo Roorbacho „asmeninės esė“, Umberto Eco „atviro kūrinio“ bei „pavyzdinio skaitytojo“ ir „empirinio skaitytojo“, Hanso Roberto Jausso „lūkesčių horizonto“ koncepcijos. Kadangi asmeninė esė dar nėra kanonizuota, pasitelkiamos ir Phillipo Lopate’o bei Michailo Epsteino įžvalgos apie asmeninės esė meną. Tyrimas atskleidė, kad tarp asmeninės esė ir „atviro“... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s degree work is essays of Sigitas Parulskis, Gintaras Beresnevičius, Giedra Radvilavičiūtė, Regimantas Tamošaitis, which are analysed as personal essays. The following collections of the mentioned authors are analysed: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). The aim of the Work is to analyse essays of Parulskis, Beresnevičius, Radvilavičiūtė, Tamošaitis as personal essays, revealing peculiarities of these essays and poetry, individuality of essayists. Tasks: 1) to present theoretical concepts of the personal essay, by defining their limits and problems; 2) to identify peculiarities of thinking and expression of the personal essay author; 3) to analyse poetic aids and aesthetical positions, characteristic to essays of Lithuanian authors; 4) to compare peculiarities of essays of different authors, their similarities and differences; 5) to define types of personal essay readers, their links with institution of the author and the text; 7) to reveal the “horizon of expectation” of the addressee and its effect on perception and interpretation of the read texts. Methodology of the Research – theory of comparativistics, conceptions of “personal essay” by Bill Roorbach, “open creation” and “the model reader” by Umberto Eco, “horizon of expectations” by Hans Robert Jauss. As far as the personal essay has not been canonised, insights about art of personal... [to full text]

According to such functional stylistic features as social preserves, content and the prevailing function Lithuanian essays can be ascribed to three variations: publicistic, scientific and literary style. The major part of essays is dominated by the features of expressive and analytical sub-style of the publicistic style. Essays are also written in the field of liberal arts and natural sciences. In the analysed period the Lithuanian essay surpassed the dividing line between the publicistic and creative literature – texts of fictional content may be called essays. / Pagal tokius funkcinius stilistinius požymius kaip visuomenės veiklos sritis, turinys ir vyraujanti funkcija lietuvių esė galima priskirti trims atmainoms: publicistiniam, moksliniam ir meniniam stiliui. Didžiojoje jų dalyje vyrauja publicistinio stiliaus ekspresyviojo bei analitinio postilio požymiai. Rašoma esė ir humanitarinių bei gamtos mokslų srityje Tiriamuoju laikotarpiu lietuvių esė peržengė ribą, skiriančią publicistiką ir meninę literatūrą – esė pavadinami fikcinio turinio tekstai.