No description available.

This study attempted to explore the phenomenon of free throw shooting under pressure. The participants in the study were 10, Division III college basketball players who agreed to take part in an interview centered around free throw shooting. The data were gathered from the responses of the players, using a semi-structured interview, developed by the researcher with the suggestions and approval of an expert basketball panel, comprised of sport psychology professors, NBA sport psychologists, basketball coaches, and former players. Four of the interviews were done in person, while the other six were done over the phone. The interviews were transcribed and coded using a constant comparative method described by Boeije (2002). This entailed a process of open coding, which resulted in 65 codes. Of these 65 codes, 57 codes were assigned into eight categories during a process of axial coding. These categories were as follows; routine, practice, focus, pressure, pressure management skills, confidence, clutch factors, and non-clutch factors. Confidence was technically a sub-category of clutch factors, but was deemed large and separate enough to be its own category. The coding of interviews went through a process of inter-rater reliability via an independent coder. The independent coder and the researcher agreed on over 86% of the coded responses. The disagreements were discussed and a mutual understanding was established. Players emphasized the importance of a pre-shot routine, especially under high-pressure circumstances. Players discussed the importance of practice in preparation for high-pressure free throws. Players gave their level of focus on task-relevant and task-irrelevant stimuli when attempting free throws, both under normal circumstances and under pressure circumstances. Players revealed pressure management strategies that they used to aid in the performance of attempting high pressure free throws. Possible links to clutch performance were explored by the researcher. / Kinesiology

The present investigation was to determine if combining two mental preparation strategies would be more effective than a single strategy. In Experiment 1, subjects (n=40) performed basketball free-throws (20 shots) using one of these mental strategies: 1) imagery, 2) relaxation, 3)relaxation plus imagery, 4) placebo control. Results indicated a significant main effect with the imagery group performing significantly better than the placebo control group. In Experiment 2, subjects (n=40) performed five trials on an isokinetic leg-strength task using one of the following mental strategies: 1) preparatory arousal, 2) imagery, 3) preparatory arousal plus imagery, 4) placebo control. Results indicated a significant trials main effect with all subjects improving over time. State anxiety results indicated that the combination group exhibited higher levels of anxiety than all other conditions.

Tyrimo objektas. 2011 metų Europos moterų krepšinio čempionato ir 2012 metų olimpinių žaidynių moterų krepšinio komandų baudos metimų rodikliai. Hipotezė – komandos, laimėjusios rungtynes baudos metimais pelnys daugiau taškų, nei komandos, kurios pralaimėjo rungtynes. Tyrimo tikslas. Nustatyti 2011 metų Europos moterų krepšinio čempionato ir 2012 metų moterų olimpinių žaidynių moterų krepšinio komandų baudos metimų rodiklius, bei įtaką galutiniam oficialių rungtynių rezultatui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti rungtynes laimėjusių ir pralaimėjusių komandų baudos metimais pelnomų taškų skaičių rungtynėse ir pagal atskirus kėlinius; 2. Nustatyti moterų krepšinio komandų baudos metimais pelnomų taškų skaičių įtemptose rungtynėse, kurios baigėsi mažesniu nei 10 taškų skirtumu; 3. Nustatyti moterų krepšinio komandų baudos metimais pelnomų taškų skaičių atkrintamųjų ir finalinių rungtynių metu; 4. Nustatyti ir įvertinti rungtynes laimėjusių ir pralaimėjusių komandų baudos metimais pelnomų taškų įtaką galutiniam rungtynių rezultatui. Tyrimo rezultatai. 2011 metų Europos moterų krepšinio čempionate, baudos metimais buvo pelnoma 11,7 ± 4,8 taško vidutiniškai per vienas rungtynes, o olimpinėse žaidynėse 12,6 ± 5,2 taško. Įtemptose rungtynėse, kurios baigėsi mažesniu nei 10 taškų skirtumu, moterų Europos čempionato metu baudos metimais pelnyta 11,4 ± 4,1 taško, o olimpinių žaidynių metu baudos metimai sudarė 13,9 ± 4,9 taško vidutiniškai per vienas rungtynes. Europos čempionate... [toliau žr. visą tekstą] / The research object. The rates of penalty free throws of women basketball teams, during the 2011 European Women Basketball Championship and 2012 Summer Olympics. Hypothesis – the teams which have won the game, will earn more points of the free-throw, than the ones who have lost the game. The aim of the research. To determine the rates of penalty free throws of women basketball teams, during the 2011 European Women Basketball Championship and 2012 Summer Olympics, and their influence to the final, official result of the game. Research objectives: 1. To determine the points earned from the free-throw line of both: winning and loosing teams, during the whole game and by individual quarters; 2. To determine the points earned from the free-throw line by women basketball teams, during tense games which have ended by less than a 10 point difference; 3. To determine the points earned by women basketball teams, from penalty free throws, during the play-offs and finals; 4. To determine the influence of the points earned from the free-throw line by the winning and the loosing teams to the final, official result of the game. Research results. During the 2011 European Women Basketball Championship, the average number of points earned from the free-throw line during one game was 11,7 ± 4,8, while during the 2012 Summer Olympics the number was 12,6 ± 5,2. During tense games which have ended by less than a 10 point difference, 11,4 ± 4,1 points were earned from the free-throw line... [to full text]

Tyrimo objektas: Didelio meistriškumo vyrų krepšinio komandų baudos metimų rodikliai. Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti vyrų krepšinio komandos „Žalgiris“ baudos metimų rodiklių poveikį Eurolygos 2011-2012 metų sezono rungtynių rezultatui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti vyrų krepšinio komandų „Žalgirio“ bei jų varžovų baudos metimų kokybinius rodiklius Eurolygos rungtynių metu ir pagal atskirus kėlinius. 2. Nustatyti ir įvertinti vyrų krepšinio komandų „Žalgirio“ bei jų varžovų baudos metimų kiekybinius rodiklius Eurolygos rungtynių metu ir pagal atskirus kėlinius. 3. Nustatyti vyrų krepšinio komandos „Žalgiris“ baudos metimų rodiklius (skaičių ir tikslumą) pagal žaidėjų pozicijas. 4. Nustatyti, kokia baudos metimais pelnomų taškų procentinė išraiška nuo galutinio rungtynių rezultato. Tyrimo rezultatai: 2011/2012 metų Eurolygos sezone vyrų krepšinio komandos laimėjusios rungtynes pelno po 82,6 ± 9,1, o pralaimėjusios komandos po 72,1 ± 7,2. Laimėjusios komandos meta daugiau ir tiksliau baudos metimų nei pralaimėjusios atitinkamai 21,4 ± 8,0 taškų, 74,9 proc. tikslumu (vidutiniškai per vienas rungtynes) ir 19,3 ± 6,7 taškų, 73,4 proc. tikslumu. Pagal atskirus rungtynių kėlinius viso Eurolygos sezono metu laimėjusios komandos metė: pirmajame kėlinyje – 2.6 ± 5,1 baudos metimus, 79 proc. tikslumu; antrajame 2,8 ± 3,4, 69 % tikslumu; trečiajame po – 4,1 ± 4,3, 76,8 proc. tikslumu; ketvirtajame kėlinyje – 5,2 ± 8 baudos metimų, 73,4 proc. tikslumu. Pagal... [toliau žr. visą tekstą] / Object. Men’s elite basketball team’s free throws stats. The aim of research. To identify and assess free throws influence as the outcome of Euroleague seasaon 2011- 2012 match, of „Žalgiris“ men’s basketball team. Tasks of the research. 1. To identify and assess men’s basketball team „Žalgiris“ and their opponents qualitative indicators of free throws during the match time and under separate quarters in the Euroleague matches 2. To identify and assess men’s basketball team „Žalgiris“ and their opponents quantitative indicators of free throws during the match time and under separate quarters in the Euroleague matches. 3. To indentify men's basketball team „Žalgiris“ free throws stats (number and accuracy) according to the player's position. 4. Identify what kind of a free throw percentage of points earned from the final score. Results. In 2011/2012 men’s Euroleague season winner teams average scored 82,6 ± 9,1 points, loser teams scored 72,1 ± 7,2 points. Winner teams attempted and made more free throws than loser teams respectively 21,4 ± 8,0 points, 74,9 proc. accuracy (on average per game), and 19,3 ± 6,7 points, 73,4 proc. accuracy. Winner teams free throws shot under separate quarters during whole Euroleague season: 1’st quarter – 2,6 ± 5,1, 79 proc. accuracy. 2’nd quarter – 2,8 ± 3,4, 69 proc. 3’rd quarter – 4,1 ± 4,3, 76,8 proc. 4’th quarter – 5,2 ± 8,0 free throws, 73,4 proc. accuracy. Loser teams free throws shot under separate quarters during whole Euroleague... [to full text]

Tyrimo objektas. 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato ir 2012 metų olimpinių žaidynių vyrų krepšinio komandų baudos metimų kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Tyrimo tikslas. Nustatyti ir įvertinti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato ir 2012 metų olimpinių žaidynių baudos metimų rodiklius. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato ir 2012 metų olimpinių žaidynių baudos metimų rodiklius viso čempionato metu ir pagal atskirus kėlinius. 2. Nustatyti ir įvertinti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato ir 2012 metų olimpinių žaidynių baudos metimų rodiklius rungtynėse, kurios baigėsi mažesniu nei 10 taškų skirtumu ir pagal atskirus kėlinius. 3. Nustatyti ir įvertinti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato ir 2012 metų olimpinių žaidynių baudos metimų rodiklius atkrintamosiose rungtynėse ir pagal atskirus kėlinius. Tyrimo rezultatai. Europos čempionate vyrų krepšinio komandos vidutiniškai metė po 19,6 ± 6,4 baudos metimo, šių metimų tikslumas sudarė 73,5 %, o olimpinėse žaidynėse 19,9 ± 7,4, kurių tikslumas siekė 69,6 %. Įtemptose rungtynėse, Europos čempionato metu baudos metimais buvo mesta 20,6 ± 6,7 (tikslumas 72,9 %). Olimpinėse žaidynėse buvo atlikta 20,1 ± 7,6 metimų nuo baudos metimo linijos (tikslumas 70,3 %). Atkrintamosiose rungtynėse čempionato metu baudos metimais buvo atlikta 16,8 ± 5,2 (tikslumas 76,4 %). Pagrindinė išvada. 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionate baudos metimais buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The research object. The qualitative and quantitative rates of the penalty free throws of men basketball teams, during the 2011 European Men Basketball Championship and 2012 Olympics. Hypothesis – the teams which have won the game, earn a significantly greater number of points form the free-throw line, than the ones who have lost the game. The aim of the research. To determine and evaluate the rates of penalty free throws of men basketball teams, during the 2011 European Men Basketball Championship and 2012 Olympics. Research objectives: 1. To determine and evaluate the points earned from the free-throw line during the games of the 2011 European Men Basketball Championship and 2012 Summer Olympics, counting free-throws of the whole game and of individual quarters; 2. To determine and evaluate the points earned from the free-throw line by men basketball teams, during tense games of the 2011 European Men Basketball Championship and 2012 Summer Olympics, which have ended by less than a 10 point difference, and also to count them by individual quarters. 3. To determine and evaluate the points earned by men basketball teams during the play-offs of the 2011 European Men Basketball Championship and 2012 Summer Olympics, and also to count them by individual quarters. Research results. During the European Championship, men basketball teams threw averagely 19,6 ± 6,4 free throws, with the accuracy of 73,5 %, while during the Summer Olympics, the number of throws was 19... [to full text]

Tyrimo metu siekta ištirti jaunųjų krepšininkų baudos metimų tikslumą ir jo kaitą, taikant įvairias baudos metimų tobulinimo programas. Tiriamąją imtį sudarė Arvydo Sabonio krepšinio centro 13–14 metų jaunieji krepšininkai (n=14). Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti baudos metimų veiksmingumo kaitą, taikant metimų tobulinimo programas nekintamomis sąlygomis; 2. Nustatyti baudos metimų tikslumo kaitą, taikant tobulinimo programas kintamomis sąlygomis; 3. Nustatyti jaunųjų krepšininkų ŠSD rodiklius, metant baudos metimus kintamomis ir nekintamomis sąlygomis. Tyrimas buvo vykdomas 2008–2009 m. ir 2009–2010 m. sezonais. Kiekvienais metais jaunieji krepšininkai buvo testuojami po tris kartus (kas 90 dienų): prieš ugdomąjį eksperimentą – parengiamajame laikotarpyje (rugsėjo mėnesį), viduryje – varžybiniame laikotarpyje (gruodžio mėnesį), po eksperimento – varžybinio laikotarpio pabaigoje (kovo mėnesį). Ugdomojo eksperimento metu kiekvienose jaunųjų krepšininkų pratybose buvo taikoma viena iš dviejų baudos metimų tobulinimo programų: dviejuose pratybose I programa, kitose dviejose – II programa. Apskaičiuoti matuojamų rodiklių aritmetiniai vidurkiai ( ), ir standartiniai nuokrypiai (SD), vidurkių skirtumo reikšmingumas pagal Stjudento t nepriklausomų imčių kriterijų. Skirtumas su galima mažesne nei 0,05 paklaida buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas (p<0,05). Pulsometrais „Polar Team System“ buvo registruojamas jaunųjų krepšininkių širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) testavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research sought to analyze the accuracy of free throws of young basketball players and its change, when applying various free throw shooting improvement programs. The sample of research consisted of 13-14 year old young basketball players from “Sabonis Basketball Centre” (n=14). Tasks of research: 1. To assess the change of effectiveness of free throw shooting by applying free throw shooting improvement programs under invariable conditions; 2. To assess the change of accuracy of free throw shooting by applying free throw shooting improvement programs under variable conditions; 3. To determine heart rate indicators of young basketball players during free throw shooting under variable and invariable conditions. The research was carried out during the seasons of 2008-2009 and 2009-2010. Young basketball players were tested three times a year (every 90 days): before educational experiment – during preparation period (in September), in the middle – during game period (in December), after experiment – at the end of game period (in March). One of two free throw shooting improvement programs was applied in each practice of young basketball players during educational experiment: I program in two practices and II program in the remaining two practices. The values of arithmetic mean ( ) and standard deviations (SD) as well as significance of differences between mean values, according to Student’s t-criterion for independent samples, were calculated. Difference with allowable... [to full text]

Relevance of the topic. Basketball is a sports game the aim of which is to throw the ball into the opponent’s basket. The improvement in basketball is directly linked to one of the most significant problems arising to basketball players, coaches and researchers: the improvement of accuracy of shooting and free throws (Nemeth, 2002; Stonkus, 2003; Emma, 2004; Sivils, 2010; Filippi, 2011). The dependence of the efficiency of shooting as the main technical action in playing basketball is manifold: the accuracy of shooting is determined by biomechanical parameters (Brancazio, 1981; Hudson, 1985; Miller, 2002; Fontanella, 2007; Bartlett, 2008), movement stability (Millslagle, 2002; Button et al., 2003; Okubo, Hubbard, 2006; Bartlett et al., 2007; Lam et al., 2009), and ability of the human body to adapt to physical loads of different intensity (McInnes et al., 1995; Ziv, Lidor, 2009; Mongomery et al., 2010) and types as well as mental abilities of players (Burke, Brown, 2002; Vealey, Greenleaf, 2006; Malinauskas, 2010). Changes in the shooting indices during a basketball match are influenced by active actions of opponents’ defence, defensive systems applied, physical and mental condition of players, the importance of the match and its result. The accuracy of free throws is specifically influenced by the result of the game and the mental condition of the players in relation to the result (Stonkus, 2003; Wissel, 2011). It has been established that free throws make 20–25 percent of... [to full text] / Temos aktualumas. Krepšinis – tai sportinis dviejų komandų po penkis žaidėjus žaidimas aikštėje varant, perduodant vienas kitam ir metant kamuolį į varžovų komandos krepšį. Krepšinio tobulėjimas yra tiesiogiai susijęs su viena iš svarbiausių problemų, kylančių žaidėjams, treneriams bei mokslininkams – metimų ir baudos metimų tikslumo gerinimu (Nemeth, 2002; Stonkus, 2003; Emma, 2004; Sivils, 2010; Filippi, 2011). Pagrindinio technikos veiksmo žaidžiant krepšinį – kamuolio metimo į krepšį efektyvumo priklausomybė daugialypė: metimų tikslumą žaidžiant lemia biomechaniniai žaidėjo atliekamo veiksmo rodikliai (Brancazio, 1981; Hudson, 1985; Miller, 2002; Fontanella, 2007; Bartlett, 2008), judesių stabilumas (Millslagle, 2002; Button et al., 2003; Okubo, Hubbard, 2006; Bartlett et al., 2007; Lam et al., 2009), organizmo gebėjimas prisitaikyti prie įvairaus intensyvumo ir pobūdžio fizinių krūvių (McInnes et al., 1995; Ziv, Lidor, 2009; Mongomery et al., 2010), psichinės savybės (Burke, Brown, 2002; Vealey, Greenleaf, 2006; Malinauskas, 2010). Metimų rodiklių kaitą rungtynių metu lemia aktyvūs varžovų gynybos veiksmai, taikomos gynybos sistemos, žaidėjų fizinė bei psichinė būklė, atsižvelgiant į rungtynių svarbą, jų rezultatą. Baudos metimo tikslumui išskirtinį poveikį daro rungtynių rezultatas ir su juo susijusi atliekančio metimą krepšininko psichinė būklė (Stonkus, 2003; Wissel, 2011). Nustatyta, kad baudos metimai sudaro 20–25 proc. visų per rungtynes pelnytų taškų (Kozar et al... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo problema. Judesio tikslumas daug priklauso nuo pasirengimo atlikti veiksmą – parengiamosios fazės. Nustatyta, kad įgudusių krepšininkų parengiamieji judesiai, veiksmai teigiamai veikia baudos metimų tikslumą, tačiau nėra aišku kaip šie judesiai, veiksmai veikia pradedančiųjų krepšininkų metimų tikslumą. Tyrimo objektas: jaunųjų krepšininkų baudos metimų tikslumas. Hipotezė. Mėnesio trukmės mokymas parengiamųjų judesių, veiksmų ir jų sekos atliekant baudos metimą pagal Amberry (1996) metodiką turės teigiamos įtakos baudos metimų tikslumui. Tyrimo tikslas. Nustatyti ir įvertinti parengiamųjų judesių, veiksmų ir jų sekos poveikį jaunųjų krepšininkų baudų metimo tikslumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti jaunųjų krepšininkų baudos metimo tikslumą iki ir po eksperimento; 2. Nustatyti vykdomus parengiamuosius judesius, veiksmus atliekant baudos metimą iki ir po eksperimento; 3. Nustatyti baudos metimų tikslumo kaitą eksperimento metu; Tyrimo rezultatai. Alytaus jaunųjų krepšininkų, atliekant 30 baudos metimų testą, kontrolinės grupės prieš eksperimentą, tikslių metimų vidurkis lygus 20,8 ± 3,4 (69,33 proc. baudos metimo tikslumas), o eksperimentinės – 19,6± 2,2 (65,33 proc. baudos metimo tikslumas). Gauti rezultatai po eksperimento parodė, jog kontrolinės grupės metimų vidurkis lygus 22,7 ± 2,0 (75,67 proc. baudos metimo tikslumas), o eksperimentinės – 23,9 ± 1,9 (79,67 proc. baudos metimo tikslumas). Įvertinus Kauno jaunųjų krepšininkų, atliekant 30 baudų... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of research: Movement precision a lot depends on the preparation to perform an action-the preparation phase. It was found that skilled player’s preparatory movements, positively affect the accuracy of free throws, but it is not clear how these movements’ effect on beginner’s basketball player’s shot accuracy. The research object: youth basketball player’s free throws accuracy. Hypothesis. A month-long training of preparatory movements, actions and their sequencing before performing a free throw according to Amberry (1996) methodology will have a positive effect on the accuracy of free throws. Aim of the study. To identify and assess the preparatory movements, actions and their sequencing effect on youth basketball player’s free-throw accuracy. Objectives of the research: 1. Identify and assess youth basketball player’s free throw accuracy before and after experiment. 2. Identify ongoing preparatory movements and actions before performing a free throw, before and after experiment. 3. Identify free throws accuracy changes during the experiment. The research results. Alytus youth basketball players for 30free throws test, the control group average of accurate throws was 20.8 ± 3.4(69.33 percent of free throw accuracy) before the experiment, and the experimental - 19.6 ± 2.2 (65.33 percent of free throw accuracy). The obtained results of the experiment showed that the control group throws an average of 22.7 ± 2.0(75.67 percent of free throw accuracy), and the... [to full text]