Įtariamojo (kaltinamojo) teisė atsisakyti duoti parodymus – tai konstitucinės garantijos draudžiančios versti duoti parodymus prieš save (LR Konstitucijos 31 str. 3 d.) įgyvendinimo forma, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą sprendžiant teisingumo klausimus. Taip pat įtariamojo (kaltinamojo) teisę atsisakyti duoti parodymus galime vertinti ir kaip teisės duoti parodymus formą. Šios teisės istorinės užuomazgos siekia Romos Respublikos laikotarpį - VI a. pr. Kr. pabaigą. Vėliau tai perėmė daugelis kitų šalių: pirmiau besivystanti kontinentinė Europos teisė, kiek vėliau anglosaksų tradicijų teisė. Šiandien tiek kontinentinės, tiek anglosaksų tradicijos valstybėse įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau šios teisės samprata skirtinga. Kalbant apie įtariamojo (kaltinamojo) nebaudžiamą galimybę meluoti išryškėja skirtumas tarp bendrosios teisės ir kontinentinės teisės tradicijos šalių. Kontinentinės teisės tradicijos šalyse asmeniui įtariamam nusikaltimo padarymo nėra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jis neįspėjamas už tokių parodymų davimą. Bendrosios teisės tradicijos šalyse asmuo nepasinaudojęs savo teise tylėti tampa liudytoju, yra prisaikdinamas ir duoda parodymus kaip liudytojas, kuriam yra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Lietuvos valstybės teisėje įtariamojo (kaltinamojo) teisės atsisakyti duoti parodymus užuomazgų randame Lietuvos Statutuose – bajorų priesaikos institute. Tačiau šios... [toliau žr. visą tekstą] / The right of the suspect (the accused) to refuse to give evidence is the implementation form of the constitutional guarantee that prohibits giving evidence against oneself (Constitution of the Republic of Lithuania, article 31, part 3), it assures the compatibility between a person and state when solving justice questions. We can also consider the right of the suspect (the accused) to refuse to give evidence as a form of the right to give evidence. Historical beginning of this right reaches the Republic of Rome, i.e. the end of the 6th century B.C. Later many other countries absorbed this: first of all developing continental European law, later traditional law of Anglo-Saxons. Today in both the continental and Anglo-Saxon tradition states, the suspect (the accused) has a right to refuse to give evidence, however the conception of this right is different. When speaking about the suspect’s (the accused) unpunishable possibility to lie, the difference is highlighted among countries of common law and continental law traditions. In the countries of Continental law traditions, for the suspect there are no responsibility for misstate, he/she is not warned for giving such evidence. In the countries of common law traditions, a person who does not use his/her right for silence, is sworn and gives evidence as a witness who has to take responsibility for misstate. In the law of the Republic of Lithuania, the germ of the right of the suspect (the accused) to give evidence was found in... [to full text]

Darbu bandoma pasižiūrėti į etnokultūrinio ugdymo galimybes ikimokykliniame amžiuje. Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinkta kiekybinė metodologinė kryptis. Tyrimo problema - ikimokyklinio amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybės yra nepakankamai išnaudotos. Tyrimo objektas yra ikimokyklinio amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybės. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti etnokultūrinio ugdymo galimybes ikimokykliniame amžiuje. Tyrimo uždaviniai: - apžvelgti etninės kultūros, etniškumo sąvokas, etnokultūros ir ugdymo sąsajas bei etninės kultūros išlikimo problemas; - išryškinti teorines etnokultūros taikymo ikimokykliniame amžiuje prielaidas; - empiriškai išskirti ikimokyklinio amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybes šeimoje ir ugdymo įstaigoje; Tyrimo metodai - etnokultūrinės, pedagoginės, menotyrinės, psichologinės literatūros analizė, padėjusi atskleisti etnokultūros sampratą, jos taikymo vaikų ugdymui teorines prielaidas. Tyrimo tipas – aprašomasis. Tyrimu buvo pasiekti tokie rezultatai: pateiktas tėvų ir pedagogų požiūris į etnokultūrinio ugdymo reikalingumą bei pedagogų ir tėvų požiūris į etnokultūrinį ugdymą, išskirtos pedagogų naudojamos etnokultūrinio ugdymo formos, atskleistas etninių vertybių puoselėjimas šeimoje, numatytas etnokultūrinio ugdymo proceso tobulinimas. Išvadose pateikos ikimokyklinio amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybės. Šis darbas pedagogams ir tėvams padės suprasti etnokultūrinio ugdymo svarbą, skatins ieškoti... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the possibilities of the etnocultural education of the preschool children are reviewed. The methodological quantitative analysis for this research was chosen. The question of the research - the possibilities of ethnocultural education of the preschool children are not fully developed. The object of the research - the possibilities of ethnocultural education of the preschool children. The aim of the research - to find out the possibilities of ethnocultural education of the preschool children. The goals of the research: - to review the notions of ethnic culture, the links and problems of survival between ethnic culture and education; - to highlight the theoretical possibilities of the application of the ethnoculture; - to distinguish empirically the possibilities of ethnocultural education of the preschool children in families and preschool institutions; The methods of the research - the analysis of the ethnocultural, pedagogical, art critical, and psychological literature, which helped to unfold the conception of the ethnoculture and its theoretical assumptions for the children education. It is a quantitative descriptive research (written survey). The results of the research - the presentation of the attitude of parents and educators towards the ethnocutural education and its necessity, also the forms of the ethnocultural education used by the educators, the upholding of the ethnical values, the development of the ethnocultural process of education. The... [to full text]