Darbo tikslas- paaiškinti bei įrodyti sukurto objekto (didaktinio žaidimo) didaktinį naudingumą vaiko gyvenime ir įrodyti kaip tinkamai sujungtas (objektas) dizaino aspektu su edukacine priemone. Naudojant įvairius šaltinius, analizuojant analogus, išsiaiškinama kas yra svarbiausia, kuriant didaktinį žaislą, kokie keliami saugumo reikalavimai. Pateikiami kūrybiniai darbo ieškojimai. Taip pat medžiaga susijusi su pedagogine veikla ir objekto pritaikymo joje. Apsilankymas Šiaulių Moksleivių namuose, leido įsitikinti žaislo naudingumu, realiame gyvenime, jo naudingumu bei svarba vaiko gyvenime. Darbo rezultatus (kūrybinį darbą)galima naudoti visose įstaigose, kur lankosi ikimokyklinio amžiaus vaikai, bei individualiai žaidžiantiems vaikams, namuose. / The purpose-to explain and demonstrate the created object (didactic game) didactic utility of a child's life and to demonstrate how to properly connected (object) design aspect of the educational tool. Using a variety of sources, analyzing analogues check on what is most important, the development of a didactic toy as for safety. Presented creative work pursuits. As well as materials related to teaching activities and the application of the object in it. Visit Siauliai pupils at home, make sure the toy has usefulness in real life, the usefulness and importance of a child's life. Performance (creative work) can be used in all establishments frequented by children of preschool age and individual children playing at home.

Darbo tiklsas: įvertinti ikimokyklinio amžiaus mergaičių, kurioms kūdikystėje buvo nustatyti motorinės raidos sutrikimai, stambiąją ir smulkiąją motoriką. Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus mergaičių, kurioms kūdikystėje buvo nustatytas specifinis motorinės raidos sutrikimas, stambiąją motoriką ir palyginti su kontroline grupe. 2. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus mergaičių, kurioms kūdikystėje buvo nustatytas specifinis motorinės raidos sutrikimas, smulkiąją motoriką ir palyginti su kontroline grupe. Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos, Sporto institute bei viename Kauno lopšelyje darželyje. Tyrime dalyvavo 45 tiriamosios. Buvo vykdomi antropometriniai matavimai, stambiosios ir smulkiosios motorikos vertinimas. Išvados: 1. Įvertinus ikimokyklinio amžiaus mergaičių stambiosios motorikos gebėjimus nustatėme, kad tiriamųjų, kurioms kūdikystėje buvo diagnozuotas specifinis motorinės raidos sutrikimas, buvo prastesnė statinė pusiausvyra, šoklumas, manipuliacijos kamuoliu bei galūnės judesio greitis lyginant su mergaitėmis, kurioms nebuvo diagnozuoti raidos sutrikimai kūdikystės laikotarpiu (p<0,05). 2. Smulkiosios motorikos įvertinimas parodė, kad mergaitės, kurioms kūdikystėje buvo diagnozuotas specifinis raidos sutrikimas, pasižymėjo prastesne dinamine bei abipuse rankų koordinacija (p<0,05). / Objective of the work: to evaluate gross and fine motor of the preschool girls, who have had motor development disorder in infancy. Goals of the work: 1. To evaluate preschool girls, who have had motor development disorder in infancy, gross motor and to compare with control group. 2. To evaluate preschool girls, who have had motor disorder in infancy, fine motor and to compare with control group. The study was made in Lithuanian university of health science Medicine academy’s Sport institute and in one of Kaunas kindergarten nursery – school. The study examined 45 preschool girls. We investigated anthropometric measurements (weight, height), gross and fine motor. Conclusion: 1. The evaluation of preschool girls, who have had motor disorder in infancy, revealed that these girls showed worse results in such gross motor abilities like static balance, spring, manipulation with ball, extremity movement speed in comparison with the girls which didn’t had any motor disorders in infancy. 2. Fine motor evaluation showed that, girls, who have had motor disorder in infancy, had worse hand dynamic and bimanual coordination results (p<0,05).

Dauguma mokslininkų kalbėdami apie karjeros projektavimo vieną iš pirmųjų elementų – ugdymą karjerai, nurodo, jog jis turi prasidėti asmens mokykliniais metais. Tačiau visi pamiršta, kad žmogui daugeliu atveju svarbiausias amžiaus tarpsnis – ankstyvoji vaikystė, jo ikimokykliniai metai. Šis laikotarpis turi didelės įtakos tolimesnei žmogaus raidai, kuo vaikai užsiima, kaip jie yra ugdomi šiuo laikotarpiu, lemia ir jų karjeros siekius bei karjeros kokybę tolimesniais raidos etapais. / When scientists are talking about the first element of a career development most of them state that it must start at school age. However they almost always forget that in many cases the period of early childhood and preschool age is the most important period in human’s life and very important for his further development. The way how children are educated also determines their career aspirations and the quality of their future career.

Darbo objektas: kelionių su ikimokyklinio amžiaus vaikais motyvai. Darbo problema: kokie motyvaciniai veiksniai lemia šeimų su ikimokyklinio amžiaus vaikais pasirinkimą keliauti ir kaip tinkamai organizuoti keliones šeimoms su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Baigiamajame darbe tiriami klausimai: kaip charakterizuojamas turizmas ir kokios yra turizmo rūšys; kokie motyvai lemia pasirinkimą keliauti, kokie motyvai lemia šeimų su ikimokyklinio amžiaus vaikais pasirinkti keliones kaip vieną iš laisvalaikio formų. Darbo tikslas: - atskleisti vartotojų su ikimokyklinio amžiaus vaikais keliauti skatinančius motyvus. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti turizmo sampratą ir rūšis. 2. Analizuoti kelionių su ikimokyklinio amžiaus vaikais ypatumus. 3. Apibūdinti motyvacijos keliauti sampratą ir motyvus. 4. Identifikuoti šeimų su ikimokyklinio amžiaus vaikais motyvus. Darbo metodai – mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, anketinė apklausa, aprašomoji statistika. Pagrindiniai rezultatai išvados ir pasiūlymai: Keliavimas su ikimokyklinio amžiaus vaikais yra sudėtingas, nes reikalinga speciali priežiūra bei išskirtinis dėmesys. Šeimos, kurios bendrai užsiima laisvalaikio veiklomis, jaučiasi labiau patenkintomis už tas, kurios renkasi laisvalaikį atskirai. Bendros laisvalaikio veiklos teigiamai sąlygoja vaikų vystymąsi. Motyvacija keliauti yra skatinama aplinkos bei vidinių veiksnių, stimulai susiję su individo poreikių tenkinimu. Pagrindinės keliavimo motyvų kategorijos:... [toliau žr. visą tekstą] / Object of work: Traveling with prie-school age kids motyvation. Problem of research: what motyvational factors determine families with pre-school age kids selection to travel and how to organize travel to families with prie-school age kids. This thesis is investigating questions: how tourism is characterized; what types of tourism do we have; what motives determine the choice of travel, what motives determine families with prie-school age kids to choose travels as one of leisure activities. Goal of reserch: to reveal consumer with prie-school age kids stimulating motives. Tasks: 1. To describe tourism concetion and types. 2. To analyze travel with prie-school age kids particularities. 3. To describe motyvation to travel conception and motives. 4. Identify families with pre-school age kids motives to travel. Main conclusios: Traveling with pre-school age kids is difficult process because require special care and exclusive attention. Families which engage leisure activities feels more satisfied instead of families who travel seperately. Joint leisure activities positively determine kids growth. Motyvation to travel is promoted by environment and internal factors, stimulation related to individual needs satisfaction. Main travel motive categories are: pgysical motives, cultural motives,emotional motives, social position and prestige motives, interpersonal motives and perfection motives. Most popular motives are related to wishes which depends on individual personal attribution... [to full text]