Šiame darbe kalbama apie istorijos interpretavimą S.T.Kondroto ir M.Ivaškevičiaus romanuose. Kartu aptariami supratimo, kas yra istorija klausimai, analizuojamas S.T.Kondroto ir M.Ivaškevičiaus santykis su literatūrine istorijos interpretavimo tradicija. / This work contains the review of interpretations in the novels of M. Ivaškevičius and S. T. Kondrotas. There is an attempt to split an attention equally on both of the writers, so the main style of composition is base don collision. The main aim of the whole study is to review the following of the tradition of literal interpretation of history and the exact relation of M. Ivaškevičius and S. T. Kondrotas with it. I prefer to attend on the reception of the creation of those‘s writers and the and the interpretation of history in overall Lithuanian literature. The history itself, the relations of literature and history are also discussed along with the main theme. There‘s no passibility to avoid the mentioning of the fact, that the conditions of this work had to be related to living in post-communistic society, wchich itself has several reflections of the present at the same time and different sight of views at an axact episode of natural history. At the end of the study there‘s the summary, containing a state, that the novels of both M. Ivaškevičius and S. T. Kondrotas confront with a traditional interpretation of history: S. T. Kondrotas found his own way to use an international style as fluently as allegoric and archetypical together with mystical elements under conditions of lithuanian style of living, never excluding the fact, that the reality of the time he lived had it‘s own influense in mystifying the history of this own country. He interpreted the reality that had a... [to full text]

Magistro darbo objektas – Druskininkų istorijos informacinio centro sukūrimo prielaidų Druskininkų miesto muziejuje analizė. Pagrindinis darbo tikslas – atlikus Druskininkų istorijos informacinio centro steigimo poreikio analizę, pateikti priemonių kompleksą – projektą, kurio įgyvendinimo rezultatas - Druskininkų miesto muziejaus Druskininkų istorijos informacinio centro įsteigimas. Darbo uždaviniai: nagrinėti informacinių centrų sampratas; analizuoti ir vertinti Lietuvoje muziejų informacinių centrų pobūdį; analizuoti informacijos apie Druskininkų miesto istoriją poreikio bei formavimo tendencijas; atlikti Muziejaus lankytojų anketinę apklausą ir interviu metodu 3 ekspertų apklausą, Druskininkų miesto muziejaus oficialių dokumentų analizę; pateikti tyrimo rezultatą – Druskininkų miesto muziejaus Druskininkų istorijos informacinio centro steigimo projektą; pateikti baigiamojo darbo išvadas. Baigiamajame darbe autorė aptaria vietos istorijos muziejaus, atitinkančio naujosios muzeologijos bendruomeninio muziejaus paradigmą (Peter van Mensh), istorijos informacijos sklaidos organizavimą, pasitelkus naują muziejaus struktūrą - Istorijos informacinį centrą. Šiandienos informacinė visuomenė muziejui priskiria misiją - suteikti pilną vietos istorijos informacijos sąvadą bei sukurti ne tik fizinę, bet ir interaktyvią muziejaus saugomo tezauro duomenų bazės prieigą. Darbe autorė nagrinėja Druskininkų miesto muziejų, kuris ir kilme, ir misija atitinka bendruomeninio muziejaus sampratą... [toliau žr. visą tekstą] / This final thesis discuses the local museum's, corresponding to the paradigm of the new museology community museum, organization of the history information dissemination while using the new museum structure – History information centre. Modern information society sets the mission to the museum – to provide full local information and to create not only physical but interactive approach to the thesaurus data base saved in the museum. The author of the thesis studies the Museum of Druskininkai Town, which corresponds to the understanding of a society museum because of its origin and mission. The Museum of Druskininkai Town presents unique successive Druskininkai history exposition, Druskininkai exhibits as well as copied archival documentary data are collected and saved. Furthermore, Druskininkai local history scientific conferences, educational programmes for students and other cultural activities are organized. The museum of Druskininkai Town has got solid set of Druskininkai history information data in its disposition. The problem arises while thinking about much more productive information administration and management. The object of the thesis – analyzes of the suggestions to establish Druskininkai history information centre in The Museum of Druskininkai Town. The problem of the thesis – historical Druskininkai information is not fully used to propagate Druskininkai town and its regions, there is lack of unique, systematic informational set and it is not scientifically... [to full text]

1918–1940 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis sietinas su nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos proceso pradžia. Šios disertacijos tyrimo objektas − nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrija ir istorijos mokslo profesionalizacijos pradžia. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės sudarę aptariamojo laikotarpio istorikų bendriją, kurie modernios nacionalinės istoriografijos formavimosi pradžioje ėmėsi istorijos tyrimų. Keliamas klausimas kas juos siejo ar skyrė. Disertacijos tikslas - išanalizuoti 1918–1940 m. Lietuvos istorikų bendrijos sudėtį ir profesionalizacijos ypatybes. Keliami uždaviniai ištirti istorikų: specialybės išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, atskleisti socialinių kolektyvinės biografijos aspektų (teritorinės ir socialinės kilmės, etninės ir konfesinės priklausomybės, lyties ir šeimos faktoriaus) poveikį istorikų profesionalizacijai, amžiaus grupes ir kartų santykių problemas, ideologines pažiūras ir konkurencinę kovą ,,istorikų lauke‘‘, profesinę struktūrą – darbą, veiklą ir narystę istorijos mokslo institucijose ir istorikų pragyvenimo šaltinius. Tyrime nepriklausomos Lietuvos istorikų bendriją sudaro 52 asmenys. Šio darbo naujumas ryškiausiai matosi mėginant pasirinkus atrankos kriterijų, nustatyti profesionalių nepriklausomos Lietuvos istorikų skaičių, socialinę bendrijos struktūrą išskiriant jų grupes bei apibrėžiant šios bendrijos ,,ribas“. Istorikų ,,bendrijų” studijos praplečia istoriografijos... [toliau žr. visą tekstą] / Period of the Independence of the Republic of Lithuania in 1918–1940 is associated with the beginning of the process of institutionalization of national Lithuanian historical science. The object of this dissertation is the community of historians of the independent Lithuania during 1918–1940 and the beginning of its professionalization. The main problem analyzed in this dissertation is the group of people who composed the community of historians. The main aim is to reveal the composition of the community of historians of 1918−1940 Lithuania and the features of its professionalization. The author sets the following tasks to be explored: education of historians, conditions for the obtaining of qualification, social aspects of collective biography (territorial and social origin, ethnical and confessional dependence, factor of gender) and its influence on the professionalization of historians, age groups and the problems of intercourse between the generations of historians, ideological creeds and competition inside the historical field, professional structure – work, activity and membership of historians in the scientific organizations and means of their subsistence. According to the following criterions of selection − how many historians had lived and worked in 1918–1940 Lithuania, gained the education as historians and published their works on the subject of history, the community of historians consists of 52 persons.12 (23 %) of them had the lectureship in Vytautas Magnus... [to full text]

In recent years, philosophy of history has somewhat outgrown the two fields of interests often prescribed to that branch of philosophy: historiosophy and historics. Ordinarily, this outgrowth is inspired by efforts to reflect new forms of historiography (such as microhistory or history of daily life). However, such a move is also employed in attempting to explain non-professional, pre-theoretical or even pre-thematic relation to historical past. A daily historical consciousness – a notion that has became possible only in the latest philosophy of history – is investigated here as a phenomenon of tradition. As is the case with all concepts, sense of the concept of tradition is flexible, given its history, development and future tendencies. In view of the usage of the word “tradition” in contemporary practical and theoretical contexts, it is clear that this concept enjoys few open means of further development. It can be radicalized, i.e., made into a fetish or almost into a slogan; on the contrary, it can be demonized. It can also be seen as the name of a phenomenon experienced in all lives, irrespective of the time and culture in which they are lived. Of course, levels and intensities of these experiences are different. In all senses, the term tradition denotes a human way to understand a social dimension of time, and to act in that time. From the philosophical point of view, tradition is an aspect of the intersubjectivity of consciousness, and as such possesses its own... [to full text] / Disertacijoje analizuojama tradicija kaip istorijos filosofijos problema. Disertacijos tikslas – ištirti tradicijos dinamiką kaip savitą laiko patirtį, parodant tradicijos sąvokos vietą ir jos produktyvumą šiuolaikinėje istorijos filosofijoje. Teorinis disertacijos pagrindas – fenomenologijos ir naratologijos sankirta, kuri pastaruosius kelis dešimtmečius formuojasi kaip atskira kultūros reiškinių apmąstymo metodika. Tradicijos tema istorijos filosofijoje plėtojama lygiagrečiai su doktrinomis, analizuojančiomis daugiasluoksnio, skirtingų tankių ir ritmų istorinio laiko patirtis. Fenomenologijoje ši tema atsiranda kaip intersubjektyvios laiko patirties apmąstymų tęsinys, naratologijoje – kaip pasakojimo situacijos ir dinamiškos pasakojimo struktūros analizės tąsa. Taigi naratyvo teorija, kaip ir fenomenologinė intersubjektyvumo teorija, įgalina tirti daugumą klausimų, susijusių su tradicijos fenomenu: istorinio laiko patirčių modusus, kolektyvinės atminties, naratyvinės tapatybės formavimosi klausimus. Pirmojoje bei antrojoje disertacijos dalyse parodoma tradicijos sąvokos raida istorijos filosofijos kontekste bei paaiškinamos prielaidos tradicijos kaip filosofinės problemos atsiradimui naratologijoje bei fenomenologijoje. Trečiojoje dalyje, remiantis abiejų krypčių teiginiais bei konceptais, ištiriami svarbiausi tradicijos kaip istorinio laiko patirties struktūriniai aspektai. Paskutinėje disertacijos dalyje analizuojamos tradicijos temos plėtojimo praktiniuose ir teoriniuose... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama tradicija kaip istorijos filosofijos problema. Disertacijos tikslas – ištirti tradicijos dinamiką kaip savitą laiko patirtį, parodant tradicijos sąvokos vietą ir jos produktyvumą šiuolaikinėje istorijos filosofijoje. Teorinis disertacijos pagrindas – fenomenologijos ir naratologijos sankirta, kuri pastaruosius kelis dešimtmečius formuojasi kaip atskira kultūros reiškinių apmąstymo metodika. Tradicijos tema istorijos filosofijoje plėtojama lygiagrečiai su doktrinomis, analizuojančiomis daugiasluoksnio, skirtingų tankių ir ritmų istorinio laiko patirtis. Fenomenologijoje ši tema atsiranda kaip intersubjektyvios laiko patirties apmąstymų tęsinys, naratologijoje – kaip pasakojimo situacijos ir dinamiškos pasakojimo struktūros analizės tąsa. Taigi naratyvo teorija, kaip ir fenomenologinė intersubjektyvumo teorija, įgalina tirti daugumą klausimų, susijusių su tradicijos fenomenu: istorinio laiko patirčių modusus, kolektyvinės atminties, naratyvinės tapatybės formavimosi klausimus. Pirmojoje bei antrojoje disertacijos dalyse parodoma tradicijos sąvokos raida istorijos filosofijos kontekste bei paaiškinamos prielaidos tradicijos kaip filosofinės problemos atsiradimui naratologijoje bei fenomenologijoje. Trečiojoje dalyje, remiantis abiejų krypčių teiginiais bei konceptais, ištiriami svarbiausi tradicijos kaip istorinio laiko patirties struktūriniai aspektai. Paskutinėje disertacijos dalyje analizuojamos tradicijos temos plėtojimo praktiniuose ir teoriniuose... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, philosophy of history has somewhat outgrown the two fields of interests often prescribed to that branch of philosophy: historiosophy and historics. Ordinarily, this outgrowth is inspired by efforts to reflect new forms of historiography (such as microhistory or history of daily life). However, such a move is also employed in attempting to explain non-professional, pre-theoretical or even pre-thematic relation to historical past. A daily historical consciousness – a notion that has became possible only in the latest philosophy of history – is investigated here as a phenomenon of tradition. As is the case with all concepts, sense of the concept of tradition is flexible, given its history, development and future tendencies. In view of the usage of the word “tradition” in contemporary practical and theoretical contexts, it is clear that this concept enjoys few open means of further development. It can be radicalized, i.e., made into a fetish or almost into a slogan; on the contrary, it can be demonized. It can also be seen as the name of a phenomenon experienced in all lives, irrespective of the time and culture in which they are lived. Of course, levels and intensities of these experiences are different. In all senses, the term tradition denotes a human way to understand a social dimension of time, and to act in that time. From the philosophical point of view, tradition is an aspect of the intersubjectivity of consciousness, and as such possesses its own... [to full text]

Period of the Independence of the Republic of Lithuania in 1918–1940 is associated with the beginning of the process of institutionalization of national Lithuanian historical science. The object of this dissertation is the community of historians of the independent Lithuania during 1918–1940 and the beginning of its professionalization. The main problem analyzed in this dissertation is the group of people who composed the community of historians. The main aim is to reveal the composition of the community of historians of 1918−1940 Lithuania and the features of its professionalization. The author sets the following tasks to be explored: education of historians, conditions for the obtaining of qualification, social aspects of collective biography (territorial and social origin, ethnical and confessional dependence, factor of gender) and its influence on the professionalization of historians, age groups and the problems of intercourse between the generations of historians, ideological creeds and competition inside the historical field, professional structure – work, activity and membership of historians in the scientific organizations and means of their subsistence. According to the following criterions of selection − how many historians had lived and worked in 1918–1940 Lithuania, gained the education as historians and published their works on the subject of history, the community of historians consists of 52 persons.12 (23 %) of them had the lectureship in Vytautas Magnus... [to full text] / 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis sietinas su nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos proceso pradžia. Šios disertacijos tyrimo objektas − nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrija ir istorijos mokslo profesionalizacijos pradžia. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės sudarę aptariamojo laikotarpio istorikų bendriją, kurie modernios nacionalinės istoriografijos formavimosi pradžioje ėmėsi istorijos tyrimų. Keliamas klausimas kas juos siejo ar skyrė. Disertacijos tikslas - išanalizuoti 1918–1940 m. Lietuvos istorikų bendrijos sudėtį ir profesionalizacijos ypatybes. Keliami uždaviniai ištirti istorikų: specialybės išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, atskleisti socialinių kolektyvinės biografijos aspektų (teritorinės ir socialinės kilmės, etninės ir konfesinės priklausomybės, lyties ir šeimos faktoriaus) poveikį istorikų profesionalizacijai, amžiaus grupes ir kartų santykių problemas, ideologines pažiūras ir konkurencinę kovą ,,istorikų lauke‘‘, profesinę struktūrą – darbą, veiklą ir narystę istorijos mokslo institucijose ir istorikų pragyvenimo šaltinius. Tyrime nepriklausomos Lietuvos istorikų bendriją sudaro 52 asmenys. Šio darbo naujumas ryškiausiai matosi mėginant pasirinkus atrankos kriterijų, nustatyti profesionalių nepriklausomos Lietuvos istorikų skaičių, socialinę bendrijos struktūrą išskiriant jų grupes bei apibrėžiant šios bendrijos ,,ribas“. Istorikų ,,bendrijų” studijos praplečia istoriografijos... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuo magistriniu darbu siekiama ištirti paauglių ir jaunų suaugusių žmonių internete papasakotas meilės istorijas. Meilės istorijos yra priskiriamos asmeninės patirties pasakojimams – istorijos, žmogaus dėl tam tikrų priežasčių prisimenamos ir pasitaikius progai pasakojamos kitiems. Pagrindinis tyrimo tikslas - atskleisti internetinių meilės istorijų įvairovę, dėmesį telkiant į autorius, socialinę ir kultūrinę meilės istorijų veikėjų gyvenamąją aplinką bei tekstų formavimo ypatumus. Kokybinė tekstų analizė atliekama remiantis psichologijos, ypač raidos psichologijos, mokslo laimėjimais bei žiniomis iš tautosakos. Dėl meilės istorijų gausos, analizei buvo pasirinktas http://www.svajos.com internetinis puslapis. Meilės istorijose analizuojamos trys pagrindinės temos: informacija apie meilės istorijų pateikėjus, pavyzdžiui, jų amžius, lytis, asmenybė; socialinė ir kultūrinė pateikėjų gyvenamoji aplinka – šeima, draugai, laisvalaikis, emigracija, skaistumas, mirties motyvas; bei istorijų pasakojimo formų įvairovė – išplėtoto ir neišplėtoto siužeto, istorijos su laimingomis ir nelaimingomis pabaigomis, bei tokios formos kaip trumpi nesiužetiniai tekstai, laiškai ir svajonės. Internetinių meilės istorijų pateikėjų amžiaus analizė atskleidė, jog, be to, jog retais atvejais savo amžių nusako patys pateikėjai, tai galima nustatyti ir iš tam tikrų užuominų. Gilinantis į internetinės meilės istorijas lyties aspektu, atsiskleidė tam tikri merginų ir vaikinų rašytų tekstų skirtumai –... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis aims to investigate love stories by teenagers and young adults published on the Internet. Love stories are included into stories of personal experience. They are stories that people for some reason remember and tell others as opportunity offers. The main aims of the paper are to establish characteristics of love stories on the Internet, their similarities and differences from more casual love stories – written or told, moreover, to analyse what and how much does a love story on the Internet tell about the storyteller and his environment. Qualitative analysis of these texts is based on findings in psychology and especially developmental psychology and knowledge from folklore. For the analysis purpose http://www.svajos.com website was chosen because of a great amount of love stories it contains. Three main topics are analysed in love stories, namely, information about the love storytellers, for example, their age, gender, personality; their social and cultural environment such as family, friends, leisure, emigration, virginity, death; variety of forms of love stories, for example, explicated and non-explicated content, stories with happy endings and unfortunate endings and other forms such as short texts with no plot, letters and dreams. Analysis of the love stories on Internet from the age perspective showed that sometimes the age is given by presenters themselves and sometimes it can be established from certain clues. Analysis of the love stories on... [to full text]

Istoriniai socialiniai tyrimai Lietuvoje vis greičiau įgauną pagreitį. Tiriama ne vien garsių politikos, kultūros, verslo asmenybių biografijos, bet vis dažniau atsigręžiama ir į paprastus žmones. Didysis Vilniaus seimas (toliau – DVS) tapo ta vieta, kurioje dalyvavo visų socialinių sluoksnių atstovai, neišskiriant lyties, amžiaus, religijos, tautybės. / Istorical social researches in Lithuania are accelerating at a fast pace. Not only biographies of famous political, cultural and business personalities are being researched but more and more often the attention is drawn to ordinary people. Great Assembly of Vilnius (further – GAV) became a place in which representatives of all social layers could participate without distinction of sex, age, religion or nationality.

Magistro baigiamajame darbe atskleisti lokaliosios istorijos sampratą ir įvertinti lokaliųjų tyrinėjimų tendencijas 1918-1940.Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama lokaliosios istorijos samprata šiuolaikiniame istorijos moksle, identifikuojant lokalinių tyrimų svarbos suvokimo lygį Lietuvoje ir pasaulyje. Antroje darbo dalyje analizuojama institucinės ir metodologinės prielaidos lokaliosios istorijos tyrinėjimams atsirasti Pirmosios Respublikos istoriografijoje, įvertinama lokaliosios istorijos refleksija 1918-1940 m. akademinėje bendruomenėje. Trečioje darbo dalyje nagrinėjamos lokaliosios istorijos publikacijų, pasirodžiusių 1918-1940 m. tematikos, chronologinių ribų, metodologijos bei šaltinotyros požiūriu. / The aim of the research is to reveal local history‘s definition and core elements in modern history science as well as to identify the main tendencies in it‘s research in Lithuania during 1918-1940. In the first part of the master work the fundamental features of local history and it's reflection in the modern history science are founded. In the second part of the master works the institutional and professional base of local historiography in Lithuania during 1918-1940 was analyzed. In the third part of the work the methodology, chronology and tematics of the local history publications during 1918-1940 was identified.

Magistro darbo objektas – žurnalistikos mokymas Vilniaus universitete nuo žurnalistikos studijų pradžios 1949 iki 1991 m., kai Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įsteigtas Žurnalistikos institutas. Darbo tikslas – išanalizuoti žurnalistų rengimą Vilniaus universitete nuo 1949 iki 1991 m. Išsikelti uždaviniai: apžvelgti bendrąsias sovietinės aukštojo mokslo sistemos tendencijas bei žurnalistikos akademinių padalinių formavimosi procesus; išanalizuoti kas kelerius metus kitusias studijų programas; remiantis sukauptų dokumentų analize pristatyti etatinių ir ilgesnį laiką akademiniuose padaliniuose dirbusių dėstytojų valandininkų kolektyvą; pateikti dieninio skyriaus studentų stojimo ir priėmimo statistinius duomenis. Darbe naudojami teoriniai ir empiriniai metodai: lyginamasis istorinis, dokumentų analizės, apklausos. Magistro mokslo tiriamajame darbe daugiausiai remtasi Vilniaus universiteto archyve saugomais dokumentais (rektoriaus įsakymais, Istorijos ir filologijos (nuo 1968 m. – Istorijos) fakulteto tarybos bei Žurnalistikos katedros posėdžių protokolais, personalo bylomis ir kt.): tai bene vienintelis šaltinis, suteikiantis išsamių duomenų apie 1949–1991 m. žurnalistikos studijų organizavimą ir raidą. Taip pat panaudota informacija, gauta atlikus interviu su docentais Broniumi Raguočiu ir Liubomiru Viktoru Žeimantu. Magistro darbe remtasi Vilniaus universiteto istoriją analizuojančiomis knygomis, straipsnių rinkiniais... [toliau žr. visą tekstą] / The object of master‘s thesis is the Journalism studies at Vilnius University from its beginning in 1949 to 1991 when the Departments of Printed Journalism, Radio and Television were converted to the Journalism Institute. The main objective of this thesis is to analyze the journalism education in Vilnius University from 1949 to 1991. Primary purpose is to review the main tendencies of soviet high education system and to research the processes of reorganizing the academic departments of Journalism studies. In addition to analyze the changes that took place in Journalism study programme, to represent the academic staff, to introduce the statistics revealing how many school-leavers wanted to enter studies of journalism and how many of them succeeded. The researcher used theoretical and empirical methods: comparative historical, data analysis, interview research methods. The majority of the information and data sources were found in the Archives of Vilnius University (legislations of the rectors, History and Philology Faculty’s protocols (it was reorganized to History Faculty in 1968) council and Journalism Institute’s sessions, personnel department files): it was the only valuable source providing the accurate information about Journalism studies and their development in 1949-1991. Furthermore, the researcher used the interviews with docents Bronius Raguotis and Liubomiras Viktoras Žeimantas as an information source. The master‘s theses also include information concerning the... [to full text]