Magistro baigiamojo darbo tikslas – remiantis mokslinės: edukologinės, psichologinės, sociologinės literatūros šaltiniais, empiriniu patyrimu analizuoti jaunimo mokyklos mokinių mokymosi ypatumus, o taip pat kiekybinio - kokybinio tyrimo pagalba nustatyti jaunimo mokyklos mokytojų nuostatų į savo auklėtinius raišką, jaunimo mokyklos mokinių asmenybės kryptingumą ir kokią įtaką pedagogų nuostatos gali turėti mokinių mokymuisi, elgesiui, ateities lūkesčiams. Jaunimo mokykla yra skirta mokytis paaugliams nuo 12 iki 18 metų, kurie nepritampa bendrojo lavinimo mokykloje, turi mokymosi, elgesio, psichologių problemų. Darbe plačiau aptariama jaunimo mokyklos specifika, jos ugdytinių kontingentas, besimokančiųjų mokymosi ypatumai. Taip pat apteikiami atlikto kiekybinio – kokybinio tyrimo rezultatai. Tyrimas buvo atliekamas keturiose (Šiaurės Lietuvos, 2 – Vakarų Lietuvos, Pietų Lietuvos) jaunimo mokyklose. Jame dalyvavo 54 jaunimo mokyklų mokytojai ir 10 jaunimo mokyklų auklėtinių. Kombinuoto tyrimo instrumentais pasirinkti: 1.anketinė apklausa; 2. pusiau struktūruotas interviu; 3. testai; Tyrimo metu nustatyta, kad jaunimo mokyklų mokytojai turi labiau neigiamas nuostatas į jaunimo mokyklos mokinius; jaunimo mokyklų auklėtiniai yra pozityviai nusiteikę savo ateities lūkesčių atžvilgiu, kritiškai ir realiai vertina savo gebėjimus ir galimybes. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus pateiktos atitinkamos išvados ir rekomendacijos. Tyrimą galima vertinti, kaip jaunimo mokyklos ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the master‘s thesis is to analyze the specific learning features of pupils at youth school according to scientific educological, psychological and sociological literature sources and empirical experience and also to ascertain the expression of youth school teachers’ attitude towards their pupils, personality purposefulness of youth and what kind of influence teachers’ attitude can make on pupils‘ learning, behaviour, future expectations using quantitative and qualitative analysis. Youth school is dedicated for teenagers from 12 to 18 years old who cannot adapt themselves at school of general education, who have learning, behavior and psychological problems. This paper discusses specific features of youth school, its pupils’ contingent and peculiarity of those who learn here. Also the results of quantitative and qualitative analysis are presented. The research was carried out at four youth schools in Lithuania (1 Northern, 2 Western, 1 Southern schools). 54 youth school teachers and 10 youth school pupils participated in the research. The methods of combined analysis are: 1. questionnaire; 2. half structural interview; 3. tests. The research showed that teachers of youth school have more negative attitude towards pupils at youth school; pupils are more positive about their future expectations, they critically evaluate their abilities and opportunities. Corresponding conclusions and recommendations are presented according to the results of the research. The... [to full text]

86 puslapiai, 7 paveikslai, 1 lentelė, 99 bibliografiniai šaltiniai. Baigiamąjame magistro darbe pagrindinis šio straipsnio tikslas yra jaunimo mokyklos paauglių dailės mokymas netradicinėmis pamokomis, įvertinant jų efektyvumą. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: literatūros, atlikto mokslinio veiklos tyrimo analizė ir rezultatai, išvados bei rekomendacijos. Šiam tikslui išanalizuota psichologinė, pedagoginė literatūra, švietimo įstatymų dokumentai parodė, kad nėra vieno tinkamo metodo mokyti jaunimiečius dailės, kuris būtų efektyvus įsisavinant mokymo(si) turinį. Jaunimo mokyklos mokiniai mokosi vadovaujantis Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo strandartais (2003) ir dažnai mokymosi turinys nėra tinkamai įsisavinimas, nes mokymo(si) kokybę riboja žema paauglių mokymosi motyvacija, destruktyvus ir asocialus elgesys pamokų metu, mokymosi spragos dėl mokyklos nelankymo ar laiku nesuteiktos pedagoginės pagalbos. Praktinė tyrimo veikla jaunimo mokykloje įrodė, kad mokant paauglius dailės, svarbu tinkamai įvertinti paauglių gebėjimus, sugebėjimus bei pomėgius, nustatyti destruktyvaus elgesio priežastis ir jas įvertinti, organizuoti pamokas taip, kad atitiktų paauglių saviraiškos ir kompetencijų lygį, būtų jiems patrauklios ir įdomios. Netradicinių dailės pamokų organizavimas pagrindė, kad integruoti mokymo(si) dalykai ir aktyvieji metodai, diferencijuoto ir individualaus mokymo stiliaus taikymas, šiuolaikinis mokytojo veiklos modelis pamokų metu padėjo paaugliams įgyti... [toliau žr. visą tekstą] / 88 pages, 1 illustration, 6 dockets, 99 bibliographic recourses. In the final Master’s degree thesis the main goal of this paper is art teaching of teenagers of Youth school by non-traditional lessons evaluating their efficiency. This thesis consists of three main parts: analysis of literature, analysis and results of the accomplished scientific performance research, conclusions and recommendations. Analysis made aiming to achieve the goal of the psychological, pedagogical literature and education legislation documents revealed that there is no one appropriate art teaching method at the Youth school that is efficient enough to absorb the learning material. The students of the Youth school are learning according to the General Programs and Education Standards (2003) and very often the learning material is not appropriately absorbed because of limited teaching and learning quality due to low learning motivation of the teenagers, destructive and asocial behavior during the lessons, learning gaps because of low attendance or not timely submitted pedagogical support. Practice research in the Youth school proved that in the art teaching of the teenagers is important to appropriate evaluate their capacities, abilities and interests, determine the reasons of the destructive behavior and evaluate it, organize the lessons in the way that meets the teenagers’ self-expression demand and competence level in order the art learning lessons are attractive and interesting... [to full text]

Tyrimo tikslas: Atskleisti mokinių ir mokytojų požiūrį į pamokų jaunimo mokykloje lankomumo gerinimo galimybes. Darbas skirtas pasigilinti į Jaunimo mokykloje besimokančių mokinių, mokyklos nelankymo ir mokymosi nesėkmių priežastis bei paieškoti mokiniams priimtinų šių problemų sprendimo būdų. Didžiausias indėlis į šį darbą yra praktinės, pačių mokinių pasiūlytos veiklos ir problemų sprendimo būdai, kurie padėjo jaunimo mokyklos mokiniams pasijausti svarbiais, reikalingais, atsakingais ir gebančiais rasti reikalingas strategijas jų kasdieniniams rūpesčiams spręsti. Dėl mokinių besimokančių jaunimo mokykloje unikalumo, reikalingas ir unikalus ugdomasis procesas pritaikytas prie tokių mokinių poreikių, jų gebėjimų ir galimybių. Ko reikia, kad toks procesas būtų organizuojamas geriausiai žino patys jaunimo mokyklos bendruomenės nariai; vadovai, administracijos darbuotojai, mokytojai, mokinių tėvai ir svarbiausia patys mokiniai. Todėl jaunimo mokykloje mokinių ugdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į pačių mokinių siūlomus jiems aktualių problemų sprendimo būdus ir pirmiausia ne siekiant jų aukštų mokymosi rezultatų, bet padedant jiems socialiai integruotis sprendžiant tam tikras jų pačių ir visuotinai suvoktas bei pripažintas, nepageidaujamas problemas. Šis tyrimas įtraukė mokinius į procesą ieškant atsakymo ką daryti, kad pagerėtų lankomumas, pažangumas, bendravimas su mokytojais ir būtų kuriama saugesnė aplinka bei kuriami... [toliau žr. visą tekstą] / The work is set to look deeper into the Youth school pupils’ attendance and learning and look for reasons of the failure of students learning and find acceptable solutions. The biggest contribution of this work is practical, students proposed activities and problem-solving techniques that have helped youth school students to feel important, needed, responsible and able to find the necessary strategies to address their daily concerns. Due to the unique of students studying in the youth school, a unique educational process is necessary corresponding to the needs of these students, their abilities and capabilities. What is needed, that such a process is organized well is best known by youth school community, administrative staff, teachers, parents and most importantly the students themselves. Therefore, youth school students learning has to be organized according to the students' proposed solutions to current problems, and not primarily for their high educational achievement, but also help their social integration in solving some of their generally understood and recognized unwanted problems. This study involved students in the process of searching for an answer what to in order to improve attendance, excellence, communication with teachers so as to create a safer environment and develop better interpersonal relationships. The study is useful not only in the school it was carried out, but it can also be useful for other youth schools and non-formal education organizations that... [to full text]

Vis dažniau kalbama apie vieną aktualiausių mokyklos problemų - moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimą, pasireiškiantį nenoru mokytis, blogu lankomumu, domėjimosi stoka, užduočių neatlikimu ar visišku pasitraukimu iš mokyklos. Kiekviena šalis susiduria su nebaigusiųjų mokyklos ir iškritusių ar nubyrėjusių iš mokyklos problema. Todėl jos sprendimas negali būti atsietas nuo šalies ekonominės bei socialinės struktūros. Ši problema egzistuoja daugelyje pasaulio šalių ir yra siejama su skurdu, bedarbyste, piktnaudžiavimu narkotikais bei alkoholiu, žema socialine padėtimi, pakitusiomis socialinėmis vertybėmis. Problema – nepanaudojami veiksniai, kurie galėtų paskatinti mokymąsi Jaunimo mokykloje. Objektas – mokymąsi Jaunimo mokykloje skatinančių veiksnių visuma. Tyrimo tikslas: atskleisti veiksmingiausius mokymą(si) skatinančius veiksnius Jaunimo mokykloje. Darbe keliami šie uždaviniai: 1. Atskleisti mokymo (si) sampratą. 2. Apibrėžti mokymąsi skatinančių veiksnių visumą; 3. Išryškinti jaunimo mokyklos ypatumus ir besimokančiųjų charakteristikas; 4. Atskleisti nelankymo priežastis jaunimo mokykloje; 5. Išryškinti pagrindinius veiksnius, skatinančius mokymąsi jaunimo mokykloje. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga. 2. Interviu ir apklausa raštu. Išvadose paaiškėjo, jog pagrindiniai mokymąsi skatinantys veiksniai Jaunimo mokykloje yra: • bendravimas paremtas bendradarbiavimu • geras mokyklos mikroklimatas • netradicinių metodų taikymas Tyrimo rezultatų analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Increasingly, one of the most pressing problems in schools - students' learning motivation decline, indicated by a learning experience, poor attendance, lack of interest, task, or not being a full withdrawal from school. Each country is faced with drop-outs and left school problem. Therefore, its decision can not be decoupled from the country's economic and social structure. This problem exists in many countries around the world and is associated with poverty, unemployment, drug and alcohol abuse, low social status, social values changed. The problem - goes unused, factors which could encourage the learning of young people in school. Subject - Youth in school learning all the factors. The aim of the study: to reveal effective training factors in school youth. The work of the following tasks: 1. Disclosure of Instruction concept. 2. Defining the learning factor in promoting a whole; 3. Highlight the features of school and student characteristics; 4. Failure to disclose the reasons for the youth in school; 5. Highlight the key factors that promote learning in young people in school. Research methods: 1. Scientific literature review. 2. Interviews and survey writing. The conclusions showed that key factors in promoting the learning of young people in school: • communication-based cooperation • good schools microclimate • non-traditional methods Analysis of the results of the study indicate that a different treatment of students and teachers in training. Students and... [to full text]