Svetlana‘s Penkauskienė‘s oil painting collection „Tirpstanti riba“(„Melting bound“) consists of eight separate paintings, that covers the idea of similarity an difference of disparity in age, realized through oil painting. Man‘s figure disappears from paintings of modern art in nowadays. Despite that man‘s figure were the most common and essential piece in paintings of old-world, nowadays it fades. Today the mainstream of modern and abstract art allows us to analyze man‘s physiologic, psychologic and philosophic aspects even without touching the substantial. That is why it is essential to unfold this problem now, when it’s so distant in nowadays and in the other hand it’s so close to our life. In my collection of paintings I try to represent the disparity in age in a different way, I try to discover the similarity and difference of young and old. The intercourse problem between young and old is not only a nowadays problem, it was relevant in all times, but nowadays in these youth-cult times, this is a matter of great importance. So it was my decision to analyze those two separate, always different and always stationary, aspects of youth and age. Whole art work was realized through oil painting. It’s a steady and durable technique, which ensures the work to be done like it was meant to be done in a first place. The aim of art is not the truth, - it’s beauty. Art is not a mirror of reality – it creates one. And it even doesn’t matter if this “new” reality doesn’t represent... [to full text]

Recently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.). / Žmonijos kultūros istorija yra sukaupusi gana daug empirinių ir teorinių šaltinių, liudijančių, kad religija yra reiškinys, neatskiriamas nuo žmogaus egzistencijos prasmės, jo gyvenimo perspektyvos. Tą patvirtina Šventasis Raštas, iškilūs religijos atstovai, daugelis žymių visų epochų įvairių sričių pasaulio mokslininkų (Tomas Akvinietis, Jonas Paulius II, S. Kierkegaardas, 2011; Frommas, 1992; Jungas, 1998; Franklis, 2007; Maceina, 1990; Šalkauskis, 1990; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2002; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2009; ir kt.). Tačiau šiandienos pasaulyje sparčiai vykstantys globalizacijos procesai devalvuoja religijos vaidmenį asmens, visuomenės gyvenime. Globaliosios kultūros atsiradimas ir jos plėtra susipriešina ir su tautos tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu bei tradicinėmis vertybėmis. Tai ypač ryšku šiandieninėje Lietuvoje, kuri, tapusi Europos Sąjungos nare (2004), sparčiai įsitvirtindama Vakarų Europoje ir pasaulyje, tampa atvira ne tik savo politiniais, ekonominiais, sociokultūriniais ir kt. laimėjimais, bet darosi atvira ir globalizacijos lemiamoms sparčiai plintančioms problemoms, kurios susietos su religinėmis, dvasinėmis-moralinėmis vertybėmis.

Žmonijos kultūros istorija yra sukaupusi gana daug empirinių ir teorinių šaltinių, liudijančių, kad religija yra reiškinys, neatskiriamas nuo žmogaus egzistencijos prasmės, jo gyvenimo perspektyvos. Tą patvirtina Šventasis Raštas, iškilūs religijos atstovai, daugelis žymių visų epochų įvairių sričių pasaulio mokslininkų (Tomas Akvinietis, Jonas Paulius II, S. Kierkegaardas, 2011; Frommas, 1992; Jungas, 1998; Franklis, 2007; Maceina, 1990; Šalkauskis, 1990; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2002; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2009; ir kt.). Tačiau šiandienos pasaulyje sparčiai vykstantys globalizacijos procesai devalvuoja religijos vaidmenį asmens, visuomenės gyvenime. Globaliosios kultūros atsiradimas ir jos plėtra susipriešina ir su tautos tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu bei tradicinėmis vertybėmis. Tai ypač ryšku šiandieninėje Lietuvoje, kuri, tapusi Europos Sąjungos nare (2004), sparčiai įsitvirtindama Vakarų Europoje ir pasaulyje, tampa atvira ne tik savo politiniais, ekonominiais, sociokultūriniais ir kt. laimėjimais, bet darosi atvira ir globalizacijos lemiamoms sparčiai plintančioms problemoms, kurios susietos su religinėmis, dvasinėmis-moralinėmis vertybėmis. / Recently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.).