REFERATO LAPAS Magistro darbo objektas – internetinių portalų „Delfi“ ir „lrytas.lt“ politiniai komentarai. Darbo tikslas – išanalizuoti šių portalų komentarų ypatumus. Internetinė žiniasklaida dėl savo interaktyvių savybių tampa vis labiau populiaresnė. Tai rodo naujų interneto svetainių kūrimasis ir aktyvus naudojimasis jomis. Internetinės svetainės geba operatyviau perduoti informaciją nei tradicinė žiniasklaida. Be to, sudaroma galimybė visuomenei dalyvauti abipusio ryšio kūrime (vienas iš jų – galimybė komentuoti). Šiame darbe nagrinėjama politinio komentaro, kaip žurnalistinio žanro, ypatumai. Darbo tikslas - ištirti internetinių portalų www.delfi.lt ir www.lrytas.lt politinių komentarų ypatumus rinkimų laikotarpiu 2009 m. bei nustatyti, kokiais būdais galimą įtaką daro šių svetainių politiniai komentarai visuomenei. Darbo objektas: internetinių svetainių www.delfi.lt ir www.lrytas.lt politiniai komentarai. Darbo uždaviniai: Ištirti bei apibrėžti būdingiausius politinių komentarų bruožus pasirinktų portalų publikacijose. Taip pat apžvelgti internetinių svetainių kūrimosi procesus, nušviesti internetinės žiniasklaidos ypatumus ir teikiamas galimybes politiniam komentarui reikštis. Aptarti galimus žiniasklaidos poveikio būdus visuomenei. Kiekybiniu ir kokybiniu metodu ištirti portalų „Delfi.lt“ ir „lrytas.lt“ politinių komentarų rubrikas. Palyginti šių portalų komentarus ir išskirti ypatumus. Atliekant lyginamąją analizę bei kokybinę portalų turinio analizę aptari... [toliau žr. visą tekstą] / Internet and electronic media are becoming increasingly popular tools of information, among other things, due to their interactive nature. This is proved by the abundance of new internet websites enjoying wide popularity. Internet portals and websites are providing information at a higher pace than the traditional media. In addition, they allow active participation of their readership (possibility to comment on published information is but one example of such participation). The present thesis analyzes characteristics of political commentary as a journalistic genre. The aim is to examine characteristics of political commentary on the internet portals www.delfi.lt and www.lrytas.lt during the presidential election period in 2009 and to identify ways in which the political commentary on these websites potentially might have had influence on the opinion and choice of the electorate / society at large. The object of the present analysis: political commentary on the websites www.delfi.lt and www.lrytas.lt. The goals of the analysis: to examine and define the most characteristic features of political commentary featured on the above-mentioned internet portals; to review the processes of creation of internet websites, to highlight the characteristics of electronic media and the possibilities it provides for development of political commentary; to discuss ways in which media potentially influences opinion of the society at large; to provide quantifiable and qualifiable analysis of... [to full text]

Norintis savo kalba patraukti dėmesį, sukelti teigiamas ar neigiamas emocijas, pabrėžti sakomą dalyką žmogus gali pasirinkti ir vartoti tam skirtas kalbos figūras. Vienas iš pastaruoju metu populiarėjančių ir kalbiniuose aktuose vis dažniau aptinkamų būdų yra korekcija. Toks kalbėjimas atkreipia adresato dėmesį, korekcijos figūros atliekama tikslinimo funkcija aktuali tiek kalbėtojui ar rašančiajam, tiek klausytojui ar skaitytojui. Esama atvejų, kai kalbėtojas savo kalbinę raišką tikslina dalykiniais sumetimais – taip kuriama dalykinė korekcija. Jeigu adresantas siekia ekspresyviai, vaizdžiai pakoreguoti jau pasakytą ar ketinamą pasakyti mintį, pasitelkiama figūrinė korekcija. Bakalauro darbo tikslas – išnagrinėti metakalbinių komentarų su prieveiksmiais tiksliau, teisingiau, tikriau, geriau vartojimą kalbiniuose aktuose kaip savos kalbos korekcijos priemonę. Nagrinėjami 281 dalykinės ir figūrinės korekcijos atvejai – jų vartosenos polinkiai, taip pat metakalbinių komentarų su tam tikrais prieveiksmiais dažnumas. Medžiaga tyrimui rinkta iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, o tyrimas atliktas aprašomuoju analitiniu ir skaičiavimo metodais. Išanalizavus pavyzdžius nustatyta, kad turinčios tiesioginę reikšmę frazės su prieveiksmiais tiksliau, teisingiau, tikriau, geriau vartojamos patikslinti pasakymą, t. y. sukuriama dalykinė korekcija. Toks tikslinimas skamba paprastai, nereikalauja iš adresanto rimtesnių pastangų ir nepatraukia adresato dėmesio. Figūrinė korekcija... [toliau žr. visą tekstą] / When trying to catch reader’s attention, evoke positive or negative emotions, emphasize a certain thing, a person may choose some special language forms. Nowadays, correction is one of the most popular and quite often used language forms in the linguistic acts. This kind of speaking catches receiver’s attention, correction forms perform the function of specification which is relevant to the speaker, writer, listener or reader. There are cases, when the speaker specifies his/her linguistic expression due to the constructive considerations and in this way a constructive correction is created. If the addressee seeks expressively, visually correct his/her already said idea or the idea he/she is going to say, he/she invokes form correction. The objective of the bachelor’s work is to investigate the usage of metalanguage comments along with adverbs accurately, fairer, rather, better in the linguistic acts as language correction mean. There are 281 constructive and form correction cases being analyzed i.e. their usage tendency, also, the frequency of metalanguage comments along with certain adverbs. The material for the survey was collected from the Corpus of the Current Lithuanian Language and the survey itself was carried out using descriptive analytical and computation methods. After analyzing the examples there was defined that phrases which are literal and are used along with adverbs accurately, fairer, rather, better are practiced in order to specify the expression i.e. in... [to full text]

Operative feedback between authors of publications and readers as well as between readers themselves determines considerable growth of portals with commenting functions. Unfortunately, the advantages of commenting are not used in the portals of public institutions. Therefore, this paper surveys internet commenting influence in the e-democracy development, involving the communities into decision making processes. The paper investigates, if the electronic discussions can support realization of principles of publicity, society interests importance and community involvement into the public management, mainly highlighted in theory of public administration and new public management. The main problem, why commenting functions are not being deployed in the portals of institutions, is inefficiency of commenting process regulation. So far used methods of comments regulation – simple moderation and automoderation – are inefficient (slow, subjective) when there are huge amount of users, consequently, these methods do not fit to the portals of public institutions. This paper surveys new method of commenting regulation – comoderation – which is based on user self-regulation and comment rating, consequently, more efficient. So, adopting of comoderation in the portals could provide a powerful tool for fast and purposeful changing of ideas between officials and citizens. The investigation of commenting and comment rating needs in the portals of institutions is performed due to purpose to... [to full text]