Šiame straipsnyje gvildenamas informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) taikymas profesijos mokymo įstaigų edukacinėje praktikoje remiantis ES ir Lietuvos teisiniais aktais, šalies ir užsienio mokslininkų darbais, įvairių institucijų organizuotų tyrimų duomenimis, atskleidžiamos IKT taikymo ugdymo procese techninės sąlygos, problemos ir jų sprendimo būdai, panaudojimas ugdymo procese ir jų poveikis ugdytiniui bei mokymo(si) procesui. / Legal base regulating educational system emphasizes knowledge based on information technologies. As ICT are penetrating into the process of vocational training the training methods and aids are changing and improving, an important role is falling on an educator – teacher. He/she must develop personal communication, literary and cultural competences as well as improve information and communication skills. This may be done by applying innovative ICT training methods and only when teacher has ICT competence. The objective of this work was to elucidate the application of information communication technologies in vocational training from the management and educational aspect. To that end research instruments were formed – questionnaire, according to which the above mentioned aspects were estimated from the point of view of students and teachers, and quality research was carried out by estimating the attitude of managers. 180 students, 100 teachers and 6 headmasters participated in the study carried out in Alanta, Anykščiai and Utena institutions of vocational training in December 2006. These institutions of vocational training do have conditions for application of electronic training aids. They provide themselves with IT aids by executing project activities and inducing teachers to participate in them. The introduction of system of e-services, Internet, e-library is intended in the schools. In educational process the priority is given for traditional training aids... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gydytojų nuomonę apie nuotolines studijas. Tyrimo metodika: 2008 m. sausio–kovo mėnesiais buvo išsiųstos anketos 480 Lietuvos ligoninių gydytojų, kurie studijavo Kauno medicinos ir Vilniaus universitetų kvalifikacijos tobulinimosi kursuose nuotoliniu būdu. Iš jų tinkamai užpildyta buvo 204 anketos (atsako dažnis 42,5 proc.). Respondentai turėjo galimybę dalyvauti daugiau nei vienuose kursuose: pedagogikos ir bendravimo pagrindų, vaikų ligų, kompiuterinio raštingumo, visuomenės psichikos sveikatos, vidaus ligų, chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos, traumatologijos ir ortopedijos. Duomenų statistinė analizė atlikta „SPSS 13.0 for Windows“ programa. Rezultatai: Tarp kursų dalyvių buvo 149 moterys (73 proc.) ir 55 vyrai (27 proc.) iš Vilniaus (19,1 proc.), Kauno (19,1 proc.), Klaipėdos (8,3 proc.), kitų Lietuvos vietovių (53,4 proc.). Visi tyrimo dalyviai buvo gydytojai, 29–71 metų amžiaus. Pagal specializaciją jie buvo suskirstyti į 3 grupes: vaikų ligų gydytojai (33,3 proc.), šeimos gydytojai (19,6 proc.), gydytojai specialistai ir kiti (47,1 proc.). 87,7 proc. respondentų norėtų kelti kvalifikaciją nuotolinių būdu, jei persikvalifikavimas ir nebūtų reikalingas licencijai pratęsti. Kvalifikacijos tobulinimosi kursuose nuotoliniu būdu 66,7 proc. respondentų įgytas žinias pritaikė kasdieniniame darbe. 56,9 proc. respondentų visiškai sutinka, kad švietimo sistemoje reikėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymą. Vyresniems nei 45 m. gydytojams ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate the opinion of Lithuanian physicians on distance learning courses. Material and methods. During January–March 2008 there were 480 questionnaires sent to Lithuanian physicians, who participated in distance learning qualification courses at Kaunas University of Medicine and Vilnius University. They returned as properly fullfilled 204 questionnaires (response rate 42.5%). The responders were able to participate in one or some following courses: basics of education and communication, child diseases, computer literacy, mental public health, internal diseases, surgery, obstetrics and gynecology, traumatology and orthopedics. Statistical data analysis was performed using statistical package „SPSS 13.0 for Windows“. Results. The study sample comprised 73% women (n=149) and 27% men (n=55). They were from Vilnius (19.1%), Kaunas (19.1%), Klaipėda (8.3%), and other localities in Lithuania (53.4%). The responders were 29–71 y/o physicians, categorized into three subgroups according to specialty: pediatrician (33.3%), family physicians (19.6%), and other physicians (47.1%). If qualification would not be required for licence renewal, 87.7% of responders would choose distance learning qualification courses anyway. As physicians stated, 66.7% of them have applied new knowledge obtained in courses in everyday practice. At all, 56.9% of courses' participants agreed, that distance learning as such should be put more into education system of Lithuania. Poor... [to full text]

Tyrimas atliktas, siekiant ištirti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir padalinių vadovų informacinį ir kompiuterinį raštingumą. Atliekant tyrimą aptarėme kelias svarbiausias IKT raštingumo kompetencijas: gebėjimą naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, informacinių gebėjimų turėjimą (informacinis raštingumas) bei informacijos šaltinių naudojimą. Galima teigti, kad dauguma respondentų siekia tobulintis mokydamiesi visą gyvenimą. Vienas iš tobulėjimo žingsnių yra IKT kompetencijos įgijimas. Vertinant atsakymus pastebėta, kad daugelis respondentų pageidautų nemokamų kompiuterinio raštingumo kursų bei rasti galimybę baigiantiems kursus apmok��ti kompiuterinio raštingumo testavimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad dėstytojai bei padalinių vadovai siekia tobulinti informacinio raštingumo kompetenciją pasitelkdami įvairaus mokymosi formas. Aukštųjų mokyklų padalinių vadovai bei dėstytojai šalia tradicinių mokymo bei informacijos paieškos priemonių naudoja ir šiuolaikines modernias priemones. Dauguma respondentų, dėstytojai ir vadovai, turi vadybinę kompetenciją ir geba informaciją tvarkyti bei taikyti ugdyme, savo profesinėje veikloje. / The paper presents the results of a survey on information competence of university teachers and heads of university divisions. The aim of the survey was to discuss the main competences of ICT literacy: ability to use modern information and communication technologies, possession of information skills (information literacy) and managerial competence. The results make it possible to assume that the majority of respondents try to improve their qualifications through learning all their lives. One way to improve one’s skills is to gain ICT competence. The analysis of the results of the survey shows that many respondents would like to attend a course on computer literacy and free of charge. The results also show that teachers and division heads try to enhance their information literacy competence by making use of various forms of learning. In trying to achieve this they use both the traditional ways of learning and getting information as well as modern and up-to-date ways. The majority of respondents (teachers and division heads) have managerial skills which allow them to get and manage information and apply it in their professional activities.