Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 65 puslapiai, 28 paveikslai, 4 lentelės, 42 literatūros šaltiniai, lietuvių kalba. Atlikto tyrimo objektas: Metelių regioninio parko sodybos ir pavieniai pastatai. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip laikomasi norminiuose dokumentuose nustatytų sąlygų bei žemės ir kito nekilnojamojo turto naudojimo apribojimų ir kokia užstatytų teritorijų įtaka regioninio parko kraštovaizdžiui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti, kaip laikomasi regioniniame parke nustatytų nekilnojamojo turto naudojimo sąlygų bei apribojimų; 2. Išanalizuoti, kokią įtaką užstatytos teritorijos turi regioninio parko kraštovaizdžiui; 3. Įvertinti sodybų būklę Metelių regioniniame parke ir šių sodybų savininkų nuomonę apie jiems taikomus teritorijų naudojimo apribojimus. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, empirinis pažinimo metodas – stebėjimas, anketinė apklausa. Gauti duomenys apdoroti matematiniais statistiniais metodais ir pateikti lentelėse bei grafikuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš analizuojamų 73 sodybų 49,3 proc. atitinka nustatytus apsaugos reglamento reikalavimus. 77,7 proc. šių sodybų yra įsikūrusios Barčių ir Obelninkų kaimuose bei Metelių miestelyje. 6,8 proc. sodybų, neatitinka regioninio parko apsaugos reglamento nustatymų. Net 43,8 proc. sodybų yra apleistų ir nebegyvenamų. Daugiausiai apleistų sodybų (62,5 proc.) yra Buckunų ir Nakruniškės kaimuose. Užstatytos teritorijos, kurios sudaro tik 2,3 proc. bendro parko ploto, šio parko... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master Studies: 65 pages, 28 pictures, 4 tables, 42 references, the Lithuanian language. Subject of the research: homesteads and individual buildings in the Meteliai Regional Park. Aim of the research: to investigate compliance with the conditions and use-restrictions of land and other real estate laid down in regulatory documents, as well as the impact of the built-up areas on the Regional Park landscape. Objectives of the research: 1. To determine compliance with the conditions and limitations of the real estate usage in the Regional Park; 2. To analyse the impact of the built-up areas on the Regional Park landscape; 3. To assess the conditions of messuages and their owners’ opinion about the land-use restrictions in the Regional Park. Research methods: review of sources of scientific literature, empirical knowledge (observation), questionnaire. The obtained data were processed using mathematical-statistical methods. The results are presented in tables and graphs. Research results: The results show that 49.3 per cent of the alysed homesteads meet the Protection Regulation Requirements. 77.7 per cent of these dwellings are located in the villages of Barčiai and Obelninkai and in the townsip of Meteliai. 6.8 per cent of homesteads don’t comply with the regulations for the Regional Park protection. Even 43.8 per cent homesteads are abandoned and desolate. Most abandoned homesteads (62.5 per cent) are located in the villages of Buckūnai and... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas susideda iš 63 puslapiai, 1 lentelės, 21 paveikslėlio ir 6 priedų. Literatūros sąrašą sudaro 60 šaltinių. Darbas parašytas lietuvių kalba. Tyrimo objektas: esama ir galima Alytaus apskrities kaimo turizmo veikla. Tyrimo tikslas: ištirti kaimo turizmo veiklą Alytaus apskrityje, išanalizuoti jos perspektyvas. Išsikelti uždaviniai: 1. Išanalizuoti Alytaus apskrities kultūrinius ir gamtinius išteklius bei kitus aplinkos veiksnius, turinčius įtakos kraštovaizdžiui, rekreacijai bei kaimo turizmo plėtojimui. 2. Išnagrinėti ir įvertinti esamą kaimo turizmo būklę Alytaus apskrities atskirose savivaldybėse, nustatyti jai įtaką darančius veiksnius. 3. Įvertinti Alytaus apskrities teikiamus privalumus plėtojant ir plečiant kaimo turizmą Alytaus apskrities savivaldybėse; 4. Nustatyti kaimo turizmo plėtros perspektyvas Alytaus apskrities savivaldybėse. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizei buvo naudojamas analitinis metodas, surinktų duomenų vertinimui buvo naudotas statistinio grupavimo ir palyginimo metodai, o surinktų duomenų įtakai kaimo turizmo veiklai įvertinti buvo panaudoti koreliacinės bei regresinės analizės metodai. Tyrimo rezultatai: Pirmojoje dalyje buvo išanalizuota literatūra susijusi su baigiamojo darbo tema. Šioje dalyje išanalizuota kaimo turizmo sistema Lietuvoje, kaimo turizmo asociacijos reikšmė kaimo turizmo veiklai, taip pat išanalizuotos kaimo turizmo veiklos skatinimo priemonės, kaimo turizmo veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis of Master studies consists of 63 pages, 1 table, 21 figures and 6 appendices. The list of literature includes 60 references. The paper is written in the Lithuanian language. Subject of research: present and possible rural tourism activities in the Alytus County. Aim of research: to explore the rural tourism activities in the Alytus County and analyze its prospects. The following objectives were set: 1. To analyze cultural and natural resources of the Alytus County as well as other environ-mental factors influencing landscape, recreation, and rural tourism development. 2. To survey and assess the current status of rural tourism in particular municipalities of the Alytus County and to determine the factors which influence it. 3. To assess the advantages provided by the Alytus County while expanding and developing rural tourism in the municipalities of the Alytus County; 4. To determine prospects for rural tourism development in the municipalities of the Alytus County. Methods of research: the analytical method was used for the analysis of reference sources; statistical grouping and comparison methods were used to evaluate the collected data; correlation and regression analysis methods were used for assessing the influence of the collected data on rural tourism activities. Results of research: In the first part of this study, the reference sources related to the subject of the present final paper are analysed. The rural tourism system in Lithuania... [to full text]

Darbe yra nagrinėjama kaimo turizmo sodybų plėtra trijuose regionuose – Klaipėdos apskrityje, Telšių apskrityje bei Tauragės apskrityje. Darbe yra analizuojama informacija iš Lietuvos statistikos departamento ir kitų šaltinių bei autorės surinktų duomenų, kaip vystėsi kaimo turizmo sodybų skaičius nuo 2008 metų iki 2013 metų. Tyrimams buvo panaudoti autorės surinkti duomenys apie 80 kaimo turizmo sodybų esančių Klaipėdos apskrityje, 44 sodybas Telšių apskrityje ir 27 kaimo turizmo sodybas Tauragės apskrityje. Darbo eigoje buvo pastebėti netikslumai tarp statistikos duomenų ir realių kaimo turizmo sodybų egzistavimo. Taip pat darbe yra pateikiama detalesnė informacija apie sodybas – kurioje vietoje įsikūrusios ir ar įeina į saugomų teritorijų plotus, kokios turizmo trasos veda per tris apskritis. Šiame darbe nustatyta pagrindiniai apskričių traukos centrai – Klaipėdos apskrityje traukos centras yra Baltijos jūra, Telšių apskrityje – Platelių ežeras, o Tauragės apskrityje daugiausiai susitelkusių sodybų yra prie Tauragės miesto ir šiaurinėje Nemuno pakrantėje. Taip pat nustatyta, kad daugiausia kaimo turizmo sodybų priklausančių saugomai teritorijai yra Telšių apskrityje, jų iš viso priklauso 64%, Klaipėdos apskrityje – 25%, o Tauragės apskrityje – 11%. Išnagrinėta turizmo sodybų teikiamų paslaugų struktūra, pateikiamas kaimo turizmo plėtros skirtingose apskrityse (rajonuose) įvertinimas ir perspektyvos. / Final work investigates the development of Countryside (Rural) Tourism in three Lithuanian regions - Klaipeda, Telsiai and Taurage. Final work analyses information collected by the author, information of Lithuanian Department of Statistics and other sources, and observes the evolution and numbers of Countryside Tourism Farmsteads (organizations) from 2008 to 2013. For investigation the author used information collected by herself about 80 Countryside Tourism Farmsteads in Klaipeda region, 44 farmsteads in region of Telsiai and 27 in region of Taurage. Final work presents a difference between the statistics and the actual dates of Countryside Tourism. Thesis provides detailed information about actual Countryside Farmsteads - locations, natural protected areas and tourism trails which cover these areas. Final work also provides information about main tourist attraction centers of each region. Attraction centre of Klaipeda county is the Baltic Sea, Telsiai - Lake of Plateliai, and the most popular location for Countryside Farmsteads in Taurage region is near city Taurage and northern riverside of Nemunas. Thesis shows that the most Countryside Farmsteads settled in natural protected areas are in region of Telsiai, Klaipeda region has 25%, and Taurage - 11%. Work examined structure of services, ratings and outlook of rural tourism development.

Almost for 50 years Lithuania was under the military power of occupational army which made a harm which cannot be rebuilt. After the soviet army left it left huge harmed areas, the injured and polluted the soil, the destroyed forests, the depredated surface of the vegetation behind it. That is why the evaluation and renovation of the ecological shape of the military areas lately has been one of the most actual problems of environment protection. In defining the impact of the military activities on the ecosystem stability in the Lithuania Gaižiūnai and Kairiai military ranges was chosen for the investigation. On the first chapters of this thesis it is made a review on the scale of the military use of the nature and ecological consequences in Lithuania during Soviet times, the experience of foreign. The landscape mechanical transgression, the condition of the plants and the animals, the preserve abode of the Gaižiūnai and Kairiai military ranges were evaluated in the experimental analytical part. Using the PHOENICS software a model of the situation was formed to determine an influence of walls on the wind velocity and soil protection from the deflation. According to the results, protective walls can be recommended as one of the most effective means of decreasing the wind velocity which also helps to improve the environmental state and ensure its stability The results and conclusions are received – is important information on the vegetation’s shape on the military grounds and... [to full text]

Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]