JŪRATĖ OZAROVSKIENĖ HIDROMETEOROLOGINIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS MAUDYMOSI SĄLYGOMS LIETUVOS UPĖSE 1990-2004 METAIS SANTRAUKA Šio darbo tikslas – nustatyti, kokį poveikį hidrometeorologiniai veiksniai daro maudymosi sąlygoms įvairiose Lietuvos upėse. Atlikus užsibrėžtų užduočių analizę buvo suformuluotos tokios išvados: 1. Atsižvelgus į kriterijus, susijusius su vandens temperatūra (kai ji ≥17 ºC), maksimalia paros temperatūra (kai ji ≥20 ºC arba ≥25 ºC), saulės švytėjimo trukme per parą (kai ji ≥ už mėnesio vidurkį), kritulių kiekiu (kai kritulių nebuvo arba kritulių kiekis ≤ 1 mm), matyti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu didžiausias palankių maudytis dienų skaičius (iš tirtų HS) buvo Nemune ties Druskininkais. 2. Atsižvelgus į kriterijus, susijusius su vandens temperatūra (kai ≥17 ºC), maksimalia paros temperatūra (kai ≥20 ºC ir ≥25 ºC), saulės švytėjimo trukme per parą (kai ji ≥ už mėnesio vidurkį), kritulių kiekiu (kai kritulių nebuvo arba kritulių kiekis ≤ 1 mm), matyti, kad mažiausiai palankių maudytis dienų visu nagrinėjamu laikotarpiu buvo Merkyje ties Puvočiais. 3. Atsižvelgus į kriterijus, susijusius su vandens temperatūra (kai ≥17 ºC), maksimalia paros temperatūra (kai ≥20 ºC ir ≥25 ºC), saulės švytėjimo trukme per parą (kai ji ≥ už mėnesio vidurkį), kritulių kiekiu (kai kritulių nebuvo arba kritulių kiekis ≤ 1 mm), matyti, kad... [toliau žr. visą tekstą] / JŪRATĖ OZAROVSKIENĖ INFLUENCE OF HYDROMETEOROLOGICAL FACTORS ON SWIMMING CONDITION IN LITHUANIAN RIVERS DURING 1990 – 2004 SUMMARY The main purpose of this investigation is to determine the influence of hydro-meteorological factors on swimming condition in various Lithuanian rivers. Such conclusions were arrived at having carried out the analysis of the above mentioned tasks: 1. In regard to criteria related to water temperature (when it is ≥17 ºC), maximum day temperature (when it is ≥20 ºC or ≥25 ºC), the duration of sunshine during a day (when it is ≥ monthly average), amount of precipitation (when precipitation was not observed or its amount was ≤ 1 mm) we can see during all of the investigated period the greatest number of opportunate swimming days (out of examined HS) was in Nemunas beside Druskininkai. 2. In regard to criteria related to water temperature (when it is ≥17 ºC), maximum day temperature (when it is ≥20 ºC and ≥25 ºC), the duration of sunshine a day (when it is ≥ monthly average), the amount of precipitation (when precipitation was not observed or its amount was ≤ 1 mm) we can see that the smallest amount of opportunate swimming days during the total examined period was in Merkys beside Puvočiai. 3. In regard to criteria related to water temperature (when it is ≥17 ºC), maximum day temperature (when it is ≥20 ºC or ≥25 ºC), the duration... [to full text]

Santrauka. Šio darbo tikslas yra įvertinti Merkio upės baseino 1992-2008 m. laikotarpiu vandens kokybės kaitos tendencijas ir priežastis. Įvertinti esamą vandens telkinių būklę, turi būti atliekami nuolatiniai paviršinių vandens telkinių stebėjimai. Pagrindiniu parametru vandens kokybės valdyme tampa biologiniai parametrai, kuriems įtakos ir ne mažiau svarbūs turi hidrocheminiai vandens parametrai. Paviršiniame vandens kokybės vertinime svarbią vietą užima biologiniai rodikliai, tiksliau rūšys, kurios tiesiogiai reaguoja į vandens užterštumą. Šio darbo tyrimo objektas – hidromorfologiniai, keli bendrieji – cheminiai Merkio pabaseinio upių 4-ių monitoringo vietų: žemiau Dubininkų, aukščiau Varėnos, žemiau Šalčininkų ir žemiau Puvočių 1992 – 2008 m. duomenys. Iki 2005 m. šie taškai – mėginių paėmimo vietos buvo nuolatinės matavimo vietos. Nuo 2005 m. monitoringo vietos pagausėjo, stebėjimų taškai išsibarstė po visą Merkio upės baseiną. 1992 – 2008 m. duomenys, gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros, Upių baseinų valdymo skyriaus. Vertinant esamą šių vietų vandens kokybę, buvo atrenkami pagrindiniai parametrai, kurie galėtų vizualiai atspindėti vandens kokybės kaitą. Analizuojant Merkio upės vandens kokybę, buvo parenkami tiriamųjų parametrų duomenys pagal metinį sezoniškumą. Visi fiziniai – cheminiai parametrai buvo matuojami ir fiksuojami kasmet, 12 kartų per metus, kiekvieno mėnesio bėgyje. Stebint šių parametrų kaitą, atrinkti 4 mėnesiai pagal sezoniškumą: sausis, balandis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary. The aim of this work is to evaluate the tendencies and reasons of the quality changes of the water of Merkio river-basin during 1992-2008. On purpose to evaluate the condition of existing pieces of water it is necessary to make permanent observations of surface pieces of water. The main parameter of the management of water quality becomes biological parameters which are influenced by equally important hydrochemical water parameters. In the surface evaluation of water quality biological parameters play an important role, more precisely the species which react directly to the water pollution. The subject of research is hydro morphologic, some common – chemical monitoring data of 4 places of Merkio river-basin: down Dubininkai, higher up Varena, down Salcininai and down Puvociai during 1992 – 2008. Until 2005 these points – the places of sample taking were the permanent measuring points. Since 2005 the number of monitoring places has increased; observation points have spread all over the basin of the river Merkys. The data of 1992 – 2008 have been received from Environment protection Agency, River-basin management department. Evaluating the current water quality in these places there were selected the main parameters that could visually reflect the changes of water quality. During the analysis of the water quality of the river Merkys the data of study parameters were chosen in accordance with yearly seasonality. Al physical chemical parameters were measured and fixed... [to full text]

Vandens kokybės tyrimus atlieka Aplinkos ministerijos regionų Aplinkos apsaugos departamentai ir Aplinkos apsaugos agentūra. Tyrimų objektu pasirinktame Mūšos upės baseine analizuoti vandens mėginiai, imti aukščiau ir žemiau miestų, žemės ūkio įtakos vietose, upių žiotyse ir Lietuvos respublikos pasienyje. Remiantis Mūšos upės baseino cheminiais-fiziniais parametrais nustatyta, kad daugelio šio baseino upių vanduo 1997 – 2004 metų periodu buvo užterštas. Kulpės (žemiau Šiaulių) ir Obelės (žemiau Radviliškio) vanduo buvo smarkiai užterštas azotinėmis bei fosfatinėmis medžiagomis; Kulpės (žiotyse), Mūšos (žemiau Kulpės įtekėjimo) – azotinėmis ir fosfatinėmis; Lėvens (žiotyse) – tik fosfatinėmis medžiagomis. Tik kai kuriose upėse stebimas vandens taršos mažėjimas. Tarp aukščiau ir žemiau miestų paimtų mėginių teršalų koncentracijų stebimas ryškus skirtumas. Iš žemės ūkio naudmenų (kurių plotas sudaro 65% viso Mūšos baseino ploto), pasklidosios taršos pavidalu, į vandens telkinius patenka azoto, fosforo junginiai bei organinės medžiagos. Remiantis teoriniais skaičiavimo metodais nustatyta, jog didžiausia žmonių sukeliama dirvožemio antropogeninė apkrova yra Šiaulių, Radviliškio ir Pasvalio rajonuose. Gyvulių sukeliama antropogeninė apkrova didžiausia yra Pasvalio, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Didžiausia bendra žmonių ir gyvulių antropogenine apkrova pasižymi Pasvalio ir Pakruojo rajonai, mažiausia – Šiaulių rajonas. Daug šio tipo teršalų yra buitinėse bei pramoninėse... [toliau žr. visą tekstą] / The researches of water quality are made by regional Departments of Environment Protection of Ministry of Environment. In watershed of the Mūša were analysed samples of water taken at upwards and downwards the river from cities, agricultural spheres of influence, influx of the river and at the border of Republic of Lithuania. According to chemical-physical parameters of the Mūša watershed, in period of1997 - 2004 year, water in the most of watershed rivers was polluted. Water in the Kulpė( downwards Šiauliai) and the Obelė (downwards Radviliškis) was heavily polluted with nitric and phosphatic compounds; The Kulpė (at influx),the Mūša (downwards the Kulpė) – nitric and phosphatic;the Lėvuo(at influx) – only phosphatic. Only in some rivers degression of pollution was detected. There is a large difference between concentrations of pollution in the samples taken upwards and downwards the city. Agricultural landed property pollutes water with nitric, phosphatic compounds and organic substances. According to theoretical methods of calculation, the largest amount of anthropogenic load to soil caused by human goes to districts of Šiauliai, Radviliškis and Pasvalys. The anthropogenic load to soil caused by animals is observed in districts of Pasvalys, Pakruojis and Radviliškis. The largest anthropogenic load to soil caused by human and animals can be found in Pasvalys and Pakruojis districts, the least – in Šiauliai district. A lot of pollutants of this type can be found in domestic... [to full text]

2009 m. Vilnius taps Europos kultūros sostine. Tai svarbus įvertinimas, rodantis visos Europos pasitikėjimą mumis kaip išsivysčiusia valstybe, kurioje verda aktyvus kultūrinis gyvenimas. Šis įvertinimas tartum simbolizuoja, kad mes žinome ar bent jau esame susipažinę su savo valstybės kultūra istorijos tėkmėje, sugebame ne tik išsaugoti, bet ir sąmoningai bei tikslingai panaudoti paveldą. Šiandien būdas susipažinti su senąja vandens tiekimo ir apšvietimo technika, galima sakyti, yra vis dar paties susidomėjusio reikalas. Nepaisant padidėjusio susidomėjimo technikos paveldu, šios kol kas specifinės paveldo srities populiarinimas žengia pirmuosius lėtus žingsnelius. Šio darbo objektas – technikos paveldas, o tiksliau apšvietimo ir vandens tiekimo įranga Vilniaus mieste. Iš karto reikia pastebėti, kad tai gana specifinė sritis, nes susijusi su buitimi. Buitis kaip kasdienybės elementas nėra ir niekuomet nebuvo vertinama. Miesto ūkio elementai jų panaudojimo metu niekuomet neturi išliekamosios vertės ir išlieka „nepastebimi“. Tuo labiau į juos nežiūrima kaip į kultūrinį reiškinį. Kasdieninio buitinio gyvenimo istorija, jo reikšmė ir įtaka to meto kultūrai yra tiriama praėjus kelioms dešimtims, o dažniausiai ir šimtams metų. Tai yra būdinga ne tik praeities kartoms, bet ir mums. Buitis tampa istorija tik pasikeitus aplinkai, kuri, reikia pastebėti, šiandien kinta daug sparčiau nei vos prieš šimtmetį. Dėl šios priežasties didžioji dalis technikos paveldo mums šiandien pažįstama tik... [toliau žr. visą tekstą] / In 2009 Vilnius is publicized as European Cultural capital. It means that our country lives an active cultural life. It’s like a present to us symbolizing that Lithuanians understand their history, culture and heritage; that they know how to save and use it for esthetical, financial, cultural or other purposes. Object of this work – technical heritage, specifically street lighting and water supply equipment in Vilnius. This is a range of small technical heritage directly related with domestic daily life that means no attitude for saving it like a worth thing. It’s not only nowadays problem. Domestic life attributes like lanterns, street lamps, water pumps, water towers, water wells and etc. has never been saved as cultural heritage as it was used constantly. Only becoming history known by the archival documents and iconography, domestic equipment sometimes attains attention. Paradoxical, but only when we have almost nothing left, we try to save it. At the moment we have 12 Vilnius water supply and street lighting objects written into Cultural heritage register – Verkiai manor lantern poles, 1 water pump, 4 water towers, 5 water mills and Vingriai spring reservoir. It’s a little number of technical heritage left, but it shows that we do remember it and somehow try to keep it for future. At the moment all the water towers, water pump and Pučkoriai water mills are saved only by not letting them to demolish. Today these objects give no any information. Better situation is with... [to full text]

Šio darbo tikslas yra identifikuoti pagrindines vandens apsaugos problemas ir nustatyti jų priežastis Ventos upių baseinų rajone. Visa Lietuvos teritorija yra suskirstyta į keturis upių baseinų rajonus, jų pagrindu yra ir bus vykdomas vandens valdymas, reglamentuojamas Bendrosios vandens politikos direktyvos. Tam, kad tinkamai valdyti vandens telkinius, reikia iš pradžių juose identifikuoti pagrindines problemas. Tam tikslui pasiekti buvo vertinami ilgamečiai valstybinio monitoringo duomenis, naudojantis geografinėmis informacinėmis sistemomis buvo nustatomos taršos priežastys, vertinamas hidroelektrinių ir labai pakeistų vandens telkinių poveikis ekosistemoms bei buvo atsižvelgta į savivaldybių pateiktas jų teritorijai būdingas vandensaugos problemas. Darbe aptariami Ventos upių baseinų rajonui priklausantys rizikos vandens telkiniai, priežastys, dėl kurių jie buvo išskirti, taip pat identifikuotos problemos, dėl kurių vandens kokybė stebėtuose vandens telkiniuose buvo ypač bloga. Nustatyta, kad vandens telkinių būklę smarkiai veikia nuotekų valymo įrenginiai, neatitinkantys Lietuvos teisės aktų reikalavimų. Beveik visose tirtose vietose žemiau tokių valymo įrenginių vandens kokybė buvo labai bloga. Taip pat vandens telkinių būklę įtakoja žemės ūkio paskirties žemė, tačiau jos poveikį identifikuoti yra žymiai sudėtingiau. Didelis kiekis pastatytų Ventos upių baseinų rajone hidroelektrinių bei užtvankų smarkiai pakeičia vandens ekosistemas bei taip pat įtakoja vandens kokybę... [toliau žr. visą tekstą] / The key goal of this work is to identify the main problems and their causes in prevention of safety of the surface water in the Venta River Basin District. The whole territory of Lithuania is divided by four River Basin Districts as specified by Water framework directive. In order to manage the water bodies in a right manner as a first step it is needed to establish the main problems related to the water resources. For this reason to answer the key questions the data acquired within multiple years of governmental monitoring has been accumulated and analyzed. By using Geographic Information Systems the main factors of water pollution were estimated; the effect of hydroelectric power stations and very modified water bodies on water ecosystems, also the problems mentioned in the questionnaires provided by the local municipalities were evaluated. Discussion about risk water bodies and causes of their ascription to this group takes place in this final master work. Furthermore, it was estimated, why water state in observed water bodies is so poor. The funding of this work was that the quality of the surface waters in a high degree is related to the waterworks systems which are not operated by the regulated norms, which are governed by the legal acts of Lithuania Republic. Almost in every water body downstream such waterworks systems water quality has been especially poor. Also the condition of water bodies is related to the territories used by the agricultural needs but it is more... [to full text]

DARIUS JAKIMAVIČIUS STACIONARŪS HIDROLOGINIAI MATAVIMAI LIETUVOJE 1810-2005 METAIS SANTRAUKA Darbo tikslas – išanalizuoti visą prieinamą informaciją apie stacionarius hidrologinius matavimus Lietuvos teritorijoje esančiose upėse, ežeruose ir vandens talpyklose, jų istorinę raidą, regioninę specifiką, ir numatyti esmines hidrologinių matavimų tinklo plėtros gaires. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą magistro darbo tikslą, iškelti šie uždaviniai: 1. Surinkti duomenis apie hidrologinių matavimų istorinę raidą bei stacionarius hidrologinius matavimus Lietuvos teritorijoje esančiose upėse ir ežeruose; 2. Sudaryti žemėlapius, kuriuose vaizduojami stacionarūs hidrologiniai matavimai Lietuvos teritorijoje esančiose upėse, ežeruose ir vandens talpyklose. 3. Įvertinti esamą Lietuvos hidrologinių matavimų tinklo būklę bei numatyti galimas ateities plėtros gaires. Visa darbe pateikta informacija apie vandens matavimų stotis nuo 1810 iki 2005 metų yra surinkta iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos archyve saugomų metraščių. Minėtina, jog tokios plačios apimties žemėlapių, analizuojančių hidrologinių matavimų istoriją, nebuvo pateikta jau 30 metų. Magistro darbe pateikta hidrologinių matavimų Lietuvoje istorinė apžvalga, informacija apie 300 nuolatinių bei 75 sezonines hidrologines stotis prie upių, 40 hidrologinių stočių prie ežerų ir vandens talpyklų. Grafiškai pavaizduota įvairius matavimus vykdžiusių stočių prie upių, ežerų ir vandens talpyklų skaičiaus kaita atskirais laikotarpiais... [toliau žr. visą tekstą] / DARIUS JAKIMAVIČIUS STATIONARY HYDROLOGICAL MEASUREMENT IN LITHUANIA DURING 1810-2005 SUMMARY The aim of the thesis is to analyze all available information about the stationary hydrological; measurements in rivers, lakes and water reservoirs in Lithuania’s territory; to observe their historical development, region specificity and to foresee essential development tendencies of hydrological monitoring network. There were formulated tasks that should help to seek the aim of the master thesis: 1. To collect data about historical development of hydrological measurement and stationary hydrological measurement in rivers and lakes in Lithuania’s territory; 2. To compose maps where stationary hydrological measurements in rivers, lakes, and water reservoirs in Lithuania’s territory are presented; 3. To evaluate contemporary state of Lithuanian hydrological measurements’ network and suppose possible development trends in the future. All information provided in the thesis is based on materials from Lithuanian hydrometeorology bureau archive and selected from yearbooks of water measurement stations from 1810 till 2005. There should be mentioned that there were no such wide scope maps on hydrological measurements history for more than 30 years. Methodology of the work consists of collection, processing and analysis of data, maps’ composition, evaluation of contemporary Lithuanian hydrological measurements network’s state and providence of trends for further measurements. According proposed... [to full text]

Skirtingos vandens kokybės upėse bentoso dumblių bendrijų tyrimai atlikti 2004–2006 m. Tyrimų metu iš viso identifikuota 61 rūšis, kuris priklauso 5 skyriams (Cyanobacteria, Rhodophyta, Xantophyta, Bacillariophyta, Chlorophyta), 6 klasėms (Cyanophyceae, Florideophyceae, Xantophyceae, Bacillariophyceae, Chlorophyceae, Conjugatophyceae) ir 17 eilių (Chroococcales, Oscillatoriales, Nostocales, Acrochaetiales, Batrachospermales, Hildenbrandiales, Tribonematales, Vaucheriales, Centrales, Pennales, Microsporales, Oedogoniales, Chaetophorales, Ulotrichales, Cladophorales, Tetrasporales, Zygnematales). Skirtingos vandens kokybės upėse didžiausia rūšių įvairove išsiskyrė melsvabakterės (Cyanobacteria) bei žaliadumbliai (Chlorophyta). Atitinkamai identifikuotos 25 ir 19 rūšių, kurios atitinkamai sudaro 41 % ir 31.1 % visų rūšių skaičiaus. Kitų klasių rūšių rasta mažiau: titnagdumbliai (Bacillariophyta) - 8 (13.1 %), raudondumblių (Rhodophyta) - 7 (11.5 %) ir gelsvadumblių (Xantophyta) - 2 (3.3 %). Tyrimų metu buvo pastebėta, kad bentoso dumblių paplitimas yra įvairus skirtingos vandens kokybės upėse (II, III, IV ir nenustatytos vandens kokybės). Šiose upėse taksonominis santykis panašus. Plačiai tirtuose vandens telkiniuose paplitusios rūšys: Chamaesiphon incrustans, Heteroleibleinia kossinskajae, Audouinella chalybea, Vaucheria sessilis, Cocconeis placentula, Achnanthidium minutissimum, Gomphonema truncatum, Aulacoseira islandica, Melosira varians ir Cladophora glomerata. Rūšių... [toliau žr. visą tekstą] / Investigation of benthic algae communities were carried out in the rivers of different water quality during the period 2004–2006. In total, 61 taxa were identified during this research. They belong to 5 divisions (Cyanobacteria, Rhodophyta, Xantophyta, Bacillariophyta, Chlorophyta), 6 classes (Cyanophyceae, Florideophyceae, Xantophyceae, Bacillariophyceae, Chlorophyceae, Conjugatophyceae) and 17 orders (Chroococcales, Oscillatoriales, Nostocales, Acrochaetiales, Batrachospermales, Hildenbrandiales, Tribonematales, Vaucheriales, Centrales, Pennales, Microsporales, Oedogoniales, Chaetophorales, Ulotrichales, Cladophorales, Tetrasporales, Zygnematales). In the rivers of different water quality the biggest variety of species belongs to cyanobacteria (Cyanobacteria) and green-algae (Chlorophyta). There were detected 25 and 19 species respectively, which accordingly constitutes 41 % and 31.1 % of the whole number of species. The variety of other species were less rich: diatom (Bacillariophyta) - 8 (13.1 %), red-algae (Rhodophyta) - 7 (11.5 %) and yellow-algae (Xantophyta) - 2 (3.3 %). During the study was mentioned that benthic algae distribution are different in the rivers of different water quality (II, III, IV and unknown water quality classes). The cross-rate of taxonomy in those rivers are similar. During the study in the rivers of different water quality the most spread are Chamaesiphon incrustans, Heteroleibleinia kossinskajae, Audouinella chalybea, Vaucheria sessilis... [to full text]

Vandens tarša išlieka viena pagrindinių aplinkosaugos problemų. Upių ir ežerų vandens kokybė Lietuvoje yra nuolat stebima, vykdomas valstybinis monitoringas. Siekiant išaiškinti Šventosios baseino upių vandens kokybę ir jų kaitą, darbe buvo pritaikytas vandens kokybės indeksas. Šiam tikslui buvo panaudoti Šventosios baseino valstybinio monitoringo 1992 – 2012 m duomenys. Vandens kokybės indekso įvertinimui panaudoti šie parametrai: skendinčių medžiagų kiekis, pH, ištirpęs O2, BDS7, NO3-N, N bendras, P04-P, P bendras, Ca, Mg, SO4, Pb, Hg ir koliforminės bakterijos. Nustatyta, kad praeityje Šventosios upę ir jos intakus daugiausia teršė koliforminės bakterijos, tuo tarpu pastaruoju metu vyrauja fosforo ir azoto junginių tarša. Blogiausi vandens kokybės indeksų vidurkis nustatytas Vyžuonos upėje žemiau Utenos – 53,1 balo, o geriausias Šventojoje ties Sabaliūnais - 83,5 balai. / Water pollution is one of the most important problems in environmental protection. Water quality of Lithuanian rivers and lakes is constantly observed and national monitoring is being performed. In order to find out the Šventoji river basin water quality and its long-term changes, water quality index was applied in the work. To reach this goal, the Šventoji river basin national monitoring data of 1992-2012 years were used. To evaluate water quality index, the following parameters were applied: suspended substance, pH, dissolved O2, BDS7, NO3-N, N total, PO4-P, P total, Ca, Mg, SO4, Pb, Hg and coliform bacterias. Results of the research revealed that the Šventoji river and its tributaries had been polluted with coliform bacterias in the past, while recently pollution of phosphorus and nitrogen have dominated. The worst water quality indexes average determined in the Vyžuona below Utena – 53,1 points, and the best is in the Šventoji at Sabaliūnai – 83,5 points.

Darbo tikslas: įvertinti maisto tvarkymo subjektuose naudojamo vandens kokybę, jos kitimo priežastis bei gerinimo priemones rajone. Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti rajonui tiekiamo vandens indikatorinius ir toksinius rodiklius ir palyginti su vandens vartotojų gaunamais vandens kokybės rodikliais vandens vartojimo vietose. 2.Nustatyti vartotojų požiūrį į vandens kokybę bei jos gerinimo būdus. 3.Išanalizuoti tiekėjų ir vartotojų informuotumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę. Tyrimo metodika: Analizuoti 2006-2007 m. duomenys apie geriamojo vandens kokybės rodiklius iš vandens tiekėjo (UAB „Raseinių vandenys“) ir vandens vartotojų (286 maisto tvarkymo įmonių) tyrimo protokolų. Anketinis tyrimas atliktas 2007 metų vasario-balandžio mėnesiais. Tiriamąją grupę sudarė visų Raseinių rajone esančių maisto tvarkymo subjektų atstovai. Išdalintos 286 anketos, atsako dažnis 100 proc. Tyrime dalyvavo 182 prekybos, 93 viešojo maitinimo ir 11 gamybos įmonių atstovų. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Rezultatai: 2006-2007 m.m. vandens, tiekiamo UAB „Raseinių vandenys“, kokybės ir saugos rodikliai neviršijo leistinų normų. Rodiklių neatitikimai pasitaikė įmonėse, kurias aptarnauja smulkūs tiekėjai. 94,1 proc. subjektų naudojasi stambių, o 5.9 proc. naudojasi smulkių tiekėjų paslaugomis. Tyrimo rezultatus analizuoja 43,4 proc. respondentų. 56,3 % subjektų rezultatais pasidomi tik... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the thesis: evaluate the quality of water used in food treatment objects, reasons its variation and means of water quality improvement in the district. Tasks of the thesis: 1. Evaluate indicative and toxic indexes of water supplied to the district and compare them with the quality indexes of water received by consumers at places of water consumption. 2. Identify the attitude of consumers towards water quality and ways of improvement. 3. Analyse the awareness of suppliers and consumers, interinstitutional cooperation ensuring high quality of potable water. Methods: analysis was based on data of 2006-2007 on the potable water quality indexes derived from the research protocols of the supplier – private Limited Liability Company “Raseinių vandenys” and water consumers - 286 food treatment companies. A questionnaire survey was done in February-April, 2007. Target group consisted of all food treatment objects’ representatives in Raseiniai district. 286 questionnaires were distributed; response rate was 100%. Representatives from 182 trade companies, 93 public catering companies and 11 production companies participated. Questionnaire data of food treatment objects were processed and analysed applying the statistic data analysis pack SPSS 12.0. Results: in 2006-2007 quality and safety indexes of potable water supplied by UAB „Raseinių vandenys“ did not exceed permissible standards. Non-conformity of indexes occurred in companies serviced by small suppliers. 94.1% food... [to full text]

Darbe analizuojama Dusios ežero ties Meteliais vandens lygiai. Darbe buvo naudojami dviejų laikotarpių paros vandens lygių duomenys: 1945 – 1970 ir 1972 – 1999 metų, nes 1971 metais buvo įrengtas šliuzas reguliatorius. Vandens režimo pokyčiams palyginti naudotos DHRAM programinės įrangos 32 vandens lygių charakteristikos, kurių pagalba nustatyta, kokią įtaką padarė šliuzo reguliatoriaus įrengimas. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad 32 charakteristikos pagal vidutines vandens lygių reikšmes didžioji dalis yra padidėjusios, o pagal variacijos koeficiento reikšmes daugiausia yra sumažėjusios charakteristikos. Šliuzo reguliatoriaus įrengimo įtaka Dusios ežero hidrologiniam režimui maža ir jis didelės įtakos neturėjo. / The paper analyzes water levels in Dusia at Meteliai. The paper analyses two periods of daily water level dynamics under pre-impoundment (1945 – 1970) and after impoundment (1972 – 1999) conditions. The comparison of changes in water levels included DHRAM software 32 characteristics, which provided assistance to the impact made sluice regulator installation. Statistical analysis has shown, that the 32 characteristics of the average values of water levels in most of the increase, while the coefficient of variation of values mainly decrease in performance. Sluice controller installation influences the hydrological regime of lake Dusia small and he did not have a significant impact.