Šiame darbe analizuojama surinkta informacija apie vandens kokybės valstybinio monitoringo 2007 – 2010 m. tyrimų rezultatus iš dviejų vandenviečių – Panevėžio ir Ramygalos, eksploatuojančių požeminį geriamą vandenį iš to paties viršutinio-vidurinio devono geologinio sluoksnio. Vandenvietės viena nuo kitos nutolusios 27 km atstumu, skiriasi esama agroekologine situacija bei dirvožemio sudėtimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad tarp tiriamų cheminių elementų abiejose vandenvietėse skirtumai yra statistiškai patikimi, išskyrus nitratus bei nitritus. Tyrimai parodė, kad dėl geocheminės aplinkos Ramygalos vandenvietės vanduo priklauso I, o Panevėžio – II požeminio vandens tipui. Didesnis geležies kiekis Ramygalos vandenvietėje siejamas su užpelkėjusiais vietovės dirvožemiais. Vanduo abiejose vandenvietėse yra geros kokybės, išskyrus geležies kiekį. / The paper analyzes the collected information about the water quality of national monitoring 2007 – 2010 years results of the two watering-places - Panevėžys and Ramygala, which exploit underground drinking water from the same upper-middle devonian geological layer. The distance between these watering-places is 27 kilometres, they differ in terms of agroecological situation and soil composition. After statistical analysis, it was established that among the investigated chemical elements the differences are statistically significant, in both watering-places, except for nitrates and nitrites. Studies have shown, that due to geochemical environment, Ramygala’s watering-places water belongs to the first type, and Panevėžys – to the second type of groundwater. Increased iron content in Ramygala’s watering-place is associated with waterlogged place soils. The quality of water on both watering-places is good, apart from the iron content.

Pagrindinis šio darbo tikslas buvo ištirti hidromorfologinių upės savybių ir invasinės rūšies, Dreissena polymorpha poveikį vandens moliuskų bendrijų struktūrai. Pasirinktos penkios tyrimų upės: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė ir Žeimena. Taipogi atliktas laboratorinis eksperimentas, įvertinti dreisenos apaugimo poveikį Unio pictorum somatiniam augimui. Tyrimo metu, iš viso rasta 31 vandens moliuskų rūšis. Didžiausia rūšinė įvairovė nustatyta šaltavandenėjeVerknės upėje (22 rūšys), o mažiausia, 7 rūšys – šiltavandenėje Lakajos upėje. Pirmą kartą Lietuvos gėluosiuose vandenyse, Vilkokšnio ežere ir Verknės upėje aptikta Potamopyrgus antipodarum rūšis. Buvo tikrinta hipotezė, kad didžiausias dreisenų gausumas yra upės ištakose, o upės kontinuume jis mažėja. Ryškiausias dreisenų poveikis vietinėms vandens moliuskų bendrijoms nustatytas ties ištakomis, kur šios invazinės rūšies gausumas ir biomasė didžiausi. Šis poveikis gradientiškai mažėja nuo ištakų link žiočių. Be to, buvo tikrintas hidromorfologinių upės savybių, tokių kaip gruntas, srovės greitis, poveikis moliuskų gausumui, biomasei ir bioįvairovei. Nustatyta, kad substratas, srovės greitis ir pati upė turi reikšmingos įtakos moliuskų gausumui ir biomasei. Bioįvairovę reikšmingai įtakojo tik grunto tipas. Taip pat, tikrinta hipotezė, kad nedidelis dreisenų apaugimas neturi reikšmingo poveikio Unio pictorum individų somatiniam augimui. Nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp eksperimentinių grupių sausosios biomasės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work was to investigate the effect of hydromorphological features of the rivers and invasive species to the molluscs community structure. The selected rivers were: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė and Žeimena. In these rivers mollusc abundance, biomass, biodiversity and dominance were examined. What is more, the laboratory experiment was made to check the influence of infestation of Dreissena polymorpha on Unio pictorum mussel somatic growth. Durind the study, 31 species of freshwater molluscs were found in 5 examined rivers. The bigest species richness was found in a coldwater river Verknė (22 species) and the lowest – in warmwater river Lakaja (7 species). First time in a freshwaters of Lithuania, invasive species Potamopyrgus antipodarum was found in a lake Vilkokšnis and Verknė river. The hypothesis, that dreissena is most abundant near the outfall and decreases in the continuum of the rivers was tested. The most significant effect of Dreissena polymorpha to the mollusc communities was found to be near the outfall of the rivers, where its abundance and biomass are biggest. This effect declines, because zebra mussel abundance and biomass decreases in the continuum of the river. What is more, the effect of hydromorphological features, such as substrate and current speed, of the rivers to mollusc abundance, biomass and biodiversity was studied. Substrate, current speed and river were found to have significant effect to the abundance and biomass... [to full text]

Kulpė – upė Šiauliuose, Šiaulių ir Joniškio rajonuose, dešinysis Mūšos intakas. Ši upė kadaise buvo viena iš labiausiai Lietuvoje užterštų upių. Į Kulpės upę buvo išleidžiamas neišvalytas arba mažai valytas Šiaulių miesto nuotekų vanduo. 1996 m. UAB "Šiaulių vandenys" tapo viena iš šešių Baltijos šalių vandens paslaugų įmonių, vykdančių aplinkosauginius projektus, siekiančius pagerinti vandenų būklę. Darbe nagrinėjama Kulpės upės paviršinio vandens kokybės kaita 1995 – 2012 m. Analizuoti duomenys - BDS7, Nbendr Nmin, PO4-P, Pbendr ir skendinčios medžiagos. Tyrimai parodė, kad modernizavus Šiaulių miesto vandenvalos įrenginius į paviršinius Kulpės upės vandenis iš jų išleistas bendrojo azoto kiekis, nuo 1995 iki 2012 metų sumažėjo 44 %, bendrojo fosforo – 46 %, skendinčių medžiagų – 87%, BDS7 – 73 %. Kulpės upės vanduo tiriamu laikotarpiu nuo blogos būklės perėjo prie geros ar net labai geros ekologonės būklės. Tą lėmė Šiaulių miesto valymo įrenginių modernizavimas. / Kulpė is a river in the Šiauliai city, Šiauliai and Joniškis area and rigth tributary of Mūša river. This river was once one of the most polluted rivers in Lithuania. Was discharged untreated or low-treated urban waste water in the Kulpė river. When „Šiauliai waters“ Ltd with the World Bank in 1996, signed the loan contract and the project under which the company has become one of the six water services in the Baltic companies engaged in the environmental projects of enterprises. The studies assessed the water quality change in 1995 – 2012. Data - BDS7, Ntotal Nminer, PO4-P, Ptotal and suspended matter. Studies have shown that the modernization of the city of Šiauliai wastewater treatment facility 2004 in the waters of the Kulpė river released their total nitrogen - 44%, total phosphorus - 46%, suspended solids - 87%, BDS7 - 73%. Kulpė river water during the investigation period from the poor condition moved to good or even very good ecological status. This has resulted cleaning equipment modernization in Šiauliai city.

Magistriniame darbe tiriama terminė piktžolių kontrolė vandens garu, kuri yra viena iš aplinką tausojančių technologijų pasėlių piktžolėtumui mažinti. Iki šiol buvo tirtas vandens garo poveikis augalui, atlikti kai kurie temperatūros sklaidos termiškai paveiktame dirvožemio sluoksnyje tyrimai, tačiau poveikis dirvožemio ekosistemai ir jo kokybei nebuvo tirtas. / This Master's thesis investigated thermal weed control by water steam which is green and efficient technology for crop protection. Until now studies of the water steam effect on plants, also some measurements of the temperature spread in soil were performed, however impact on soil ecosystem and its quality has not been studied.

Straipsnyje apibendrinami melioracijos griovių ir reguliuotų upelių būklės dviejų metų tyrimų duomenys. Nustatyta, kad didžiausios deformacijos vyksta griovio dugne ir šlaitų papėdėje. Daugiausia griovys deformuojasi dėl dugne besikaupiančių sąnašų – nevalomas griovys seklėja, lėkštėja jo šlaitai. Atliekant tyrimus buvo nustatomos šios melioracijos griovių charakteristikos: bendras ilgis, plotis, šlaitų nuolydis, dugno plotis, gylis, sąnašų kiekis griovyje, šlaitų apaugimas krūmais; griovyje esančių įrenginių charakteristikos: drenažo žiočių būklė, pralaidų būklė. Tyrimo metu ištirta 171,1 km melioracijos griovių, 199 pralaidos, 1951 drenažo žiotys, esančių Joniškio, Mažeikių ir Telšių rajonuose. Tyrimai atlikti 2005 , 2006 metais. Buvo tirti tik blogos būklės grioviai. Darbo tikslas – įvertinti Joniškio, Mažeikių ir Telšių rajonuose esančių melioracijos griovių ir jų įrenginių esamą būklę. Nustatyta, kad vyraujančios tyrinėjamų griovių deformacijos yra šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais, dugno uždumblėjimas, vandens augmenijos priaugimas, bebrų ir kitų žvėrelių išrausiojimai. Hidrotechninių statinių (pralaidų) esamos deformacijos: netinkamos kelio dangos, netvarkingi sargšuliai, blogos būklės antgaliai, vamzdžių sandūrose atsiradę tarpai, pralaidose susikaupusios sąnašos. Drenažo žiočių esamos deformacijos: po sąnašomis, po velėną, užaugusios krūmų ir žolių šaknimis, sulūžusios, atitrūkusios. / Data from a 2 years study of drainage channels and canalized rivulets are summarized in this paper. It was observed that the majority of information processes occur on the bottom of channels and on channels slopes. In most cases channels are deformated due to the deposit, which accumulate on the bottom, and, if no desilting is executed, channel (where a thick layer of silt exists), the channel profile becomes irregular and unstable. The following characteristics of these drainage channels where determined when carrying out the investigations: general length, width, slopes pitch, bottom width, depth, deposit amounts in drainage channels, slopes shrubby; in channel structures characteristics: the outlets of drainage condition, the water culverts condition. In Joniškis district explore 171,1 km drainage channels, 199 water culverts, 1951 drainage outlets where investigated in 2005, 2006. The drainage channels are under bad conditions. The aim of the work is to evaluate state of drainage channels and its structures in the territory of the Joniškis district. The drainage channels the slopes are overgrown with a medley shrubbery, the drainage channels bottom silt up, water plants growth, beaver and other animal damage. Water culverts deformation is: low keep paving, bad condition of pipe heads, joint tightness, out of order staves, in water culverts to make a collection deposit. The deformation of drainage outlets is: under deposit, under the sod, the rank scrub and grass roots... [to full text]

Šiame darbe pateikti Utenos regiono sąvartynų sutvarkymo ir uždarymo poveikio paviršiniam ir gruntiniam vandeniui tyrimai. Darbe buvo analizuoti 40 didesnių ir mažesnių sąvartynų, esančių Utenos regione ir būsimas regioninis Mockėnų sąvartynas, paviršinio ir gruntinio vandens apsauga. Buvo apžvelgiamos sąvartynų charakteristikos: amžius, sąvartynų plotas, vyraujantys dirvožemiai, atliekos, esančios sąvartynuose, sąvartynų aplinka, vandens apsaugos priemonės įdiegtos sąvartynuose, filtrato cheminė sudėtis. Nustatyta, kad sąvartynuose nėra įdiegtos paviršinio vandens ir filtrato šalinimo sistemos, dugno izoliacijos, vyraujantys gruntai turi gerą filtraciją. Pagrindinis Mockėnų sąvartynas pagal filtratą yra pereinamoje fazėje, turinčioje dar nemažą filtrato užterštumą. / The waste regulative center of the region of Utena was established in 2005. The main purposes of the center were: to solve the problems of treatment regulative and closed landfill impact on the environment. This article describes the regulative of landfill and the closing impact of surface and ground water researches. This article analyses 40 major and lesser landfills, which were established of the region of Utena and the main future landfill of Mockėnai, his surface and ground water protection. The main characteristics of landfill: age, area of landfills, prevailing soils, wastes, which ones are on landfills. The main pollution - filtrate. At landfills aren’t established systems of removal of surface-water and filtrate.

Darbo objektas - dirbtinių telkinių vandens savybės: nitratų (NO3-), nitritų (NO -2) jonų koncentracijos, organinių medžiagų kiekis (ChDS Mn), Karvių, girdytų dirbtinių telkinių vandeniu, pieno savybės: nitratų (NO3-), nitritų (NO -2) jonų koncentracijos. Darbo tikslas – įvertinti dirbtinių telkinių vandens,naudojamo gyvuliams girdyti taršą, ir jo įtaką pieno kokybei. Darbo metodas. Tyrimams pasirinktos centrinėje Lietuvos dalyje, Kauno rajone Poderiškių ir Mitkūnų kaimuose esančiose penkiose sodybose dirbtiniai vandens telkiniai. Vandens ėminiai iš dirbtinių vandens telkinių buvo imami kas mėnesį, nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2006 metų gruodžio mėnesio (imtinai). Ėminiai buvo imami rankiniu būdu. Pieno ėminiai buvo imami iš karvių, kurios buvo girdomos iš tirtų dirbtinių vandens telkinių tuo pačiu metu. Vandens ir pieno cheminės analizės buvo atliekamos LŽŪU Chemijos katedros neorganinės chemijos tyrimų laboratorijoje. Nitratų jonų koncentracija tiriamajame vandenyje buvo nustatoma jonometriniu metodu, nitritų jonu koncentracija - kolorimetriniu metodu, naudojant Griso reagentą. Nitratų ir nitritų koncentracijos piene buvo nustatytos pagal LST 1264 standartą. Atliktų analizių duomenys buvo vertinami pagal LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 48:2001 Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai . Darbo rezultatai. 2006 m. sausio – gruodžio mėnesiais atlikus tyrimus nustatyta, kad nitratų koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work is the properties of water in the artificial basins: concentration of (ChDS Mn), nitrate (NO¯3) and nitrite (NO¯2) ions. The properties of milk milked from the cows watered from artificial water basins: concentration of nitrate (NO¯3) and nitrite (NO¯2) ions. The goal of the work is to evaluate the contamination of water in the artificial water basins used for livestock watering and its effect on milk quality. The method of work. The artificial water basins located in five homesteads located in Poderiškiai and Mitkūnai villages in Kaunas district in the central part of Lithuania were chosen for the research. The water samples from artificial water basins were taken once per month January 2006 through December 2006. The samples were taken manually. The milk samples were taken from cows that at the same time had been watered from the artificial water basins under research. The chemical analysis of water and milk were made at the Inorganic Chemistry Research Laboratory of LUA. The concentration of nitrate ions in the water under research was determined by the ionometric method and the concentration of nitrite ions was determined by the colorimetric method using the Grees reagent. The concentrations of nitrates and nitrites in milk were determined in accordance with LST 1264 standard. The results of the analysis made were evaluated in accordance with the Lithuanian Hygiene Norm HN 48:2001 “Hygienic Requirements for Raw Water Quality Used by People”... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama požeminio vandens kokybės dinamika skirtinguose Lietuvos regionuose: šiaurės, vidurio, pietų ir pietvakarių. Pagrindinė požeminio vandens kokybės monitoringo užduotis yra kaupti ir vertinti informaciją apie ilgalaikius požeminio vandens išteklių būklės kitimus dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių. Požeminio vandens kokybės analizei buvo pasirinkti Karajimiškio, Lančiūnavos, Išdagų ir Varėnos stabėjimo postų gręžiniai. Analizuojami 2005-2007 m. duomenys. Duomenų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, požeminio vandens slūgsojimo gylio, kritulių kiekio, žemėnaudos. Lietuvos sulfatinio karsto regione, Karajimiškio posto požeminiame vandenyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia amonio, sulfatų, kalio, kalcio ir magnio koncentracija. Lančiūnavos posto gręžinyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia nitratų koncentracija. Iš visų analizuotų gręžinių, geriausios kokybės vanduo nustatytas Varėnos posto gręžinyje. / The aim of this thesis is to analyse underwater quality dynamics in different Lithuanian regions: northern, middle, southern and south – western. The main task of water quality monitoring is to hill up and estimate information about long-lasting underwater natural recourses condition changes due to natural and anthropogenic factors. Karajimiskis, Lanciunava, Isdagai and Varena observation posts boreholes were chosen for underwater quality analysis. Data period is 2005-2007 y. Data analysis showed that underwater pollution depends on soil composition, waterlogging depth, precipitation quantity, land-tenure. The greatest concentration of ammonium and sulphates were measured in Karajimiskis post. The best water quality was observed in Varena observation post.

Rengiant mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, investicinius projektus bei kitus įvairių objektų plėtros galimybes apibūdinančius dokumentus, dažnai atliekama išsami techninė analizė, nuošalyje paliekant ekonominį-socialinį įvertinimą, viena tai lemiančių problemų – nesukurta universali ekonominio-socialinio įvertinimo metodika. Siekdama supaprastinti ir suvienodinti objektų plėtros galimybių tyrimą ir pagrindimą ekonominiu-socialiniu aspektu Europos Komisija patvirtino metodiką „Guide to cost-benefit analysis of investment projects“. Darbo objektas - mokslinis tiriamasis darbas „Navigacijos sąlygų gerinimas Nemuno upės ruože Kauno HE-Lietuvos-Baltarusijos valstybių siena“. Jame pateikiama vandens kelio Kauno HE-Druskininkai plėtros galimybių analizė technologiniu bei ekonominiu aspektais. Norint nustatyti ruožo Kauno HE-Druskininkai paruošimo bei naudojimo laivybai užtikrinimo eksploatacinius kaštus, atsiperkamumą, įvertinti alternatyvius scenarijų variantus, būtina atlikti technologinį bei ekonominį-socialinį įvertinimus. Tai suponuoja tyrimo problemą – optimaliausio ekonominiu-socialiniu požiūriu scenarijaus parinkimą bei įvertinimą. Naudojantis ekonominės-socialinės metodikos gairėmis atliekama 2006 m. LŽŪU mokslininkų VĮ Vidaus Vandens kelių direkcijos užsakymu parengto mokslinio tiriamojo darbo „Navigacijos sąlygų gerinimas Nemuno upės ruože Kauno HE-Lietuvos-Baltarusijos valstybių siena“ duomenų analizė, siekiant parinkti technologiniu bei... [toliau žr. visą tekstą] / During prepare process of scientific researches, feasibility studies, investment projects and other objects development feasibilities documentation, the technical evaluation is performed often, the economical-social evaluation isn’t popular as the technical. One of the main problems – the universal methodology of economical-social evaluation isn’t created. European Commission decided to simplify and unify objects development feasibilities documentation, and the methodology “Guide to cost-benefit analysis of investment projects“ was confirmed. The object – scientific research “The navigation conditions development on Nemunas river section “Kaunas hydroelectric power station-Lithuanian-Belarus border””. The feasibility analysis of the Nemunas river section “Kaunas hydroelectric power station-Druskininkai” development is formulated by the technological and economical aspects. Trying to count the expenditure of the adjusting the river section for navigation, the rentability, evaluate alternative scenarios, the full technological and socio-economic evaluation is needed. The main problem of the research is the selection and evaluation of the optimal scenario by the socio-economical aspects. According to this methodology, the data analysis of scientific research of LUOA scientists “The navigation conditions development on Nemunas river section “Kaunas hydroelectric power station-Lithuanian-Belarus border”” was made, tried to select the most optimal navigation conditions development... [to full text]

Assessment of long term changes in levels of biogenic substances and their amount, with regard to water yield and intensity of anthropogenic activity, in the water of different hydrological areas of Lithuania. Comparative analysis of methods for calculation of biogenic substance flows. Establishment of possibility to reduce frequency of water sampling. ATV-DVWk water quality model was for the first time in Lithuania used for forecasting of the changes in the water quality in the longitudinal profile of a river. / Biogeninių medžiagų kaitos upių vandenyje tyrimai ir įvertinimas.