Santrauka Vaida Kemežaitė „ORNITOFAUNOS POKYČIAI INTENSYVAUS, EKSTENSYVAUS IR DESTRUKTYVAUS NAUDOJIMO AGROCENOZĖSE“. Ekologijos magistrantūros studijų programos baigiamasis darbas/ darbo vadovas doc. dr. S. Sinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras, 2010. – 50 p. Ekologijos magistrantūros studijų programos baigiamajame darbe nagrinėjami ornitofaunos pokyčiai agrocenozėse, patiriančiose skirtingo laipsnio sukcesinius pokyčius. Darbo tikslas buvo nustatyti galimus ornitofaunos pokyčius skirtingo antropogeninio poveikio (intensyvios, ekstensyvios ir destruktyvios) žemėnaudos teritorijose Lietuvos agrolandšafte. Buvo parinktos ir aprašytos intensyvios žemėnaudos teritorija Vilkaviškio raj., ir ekstensyvios bei destruktyvios žemėnaudos teritorijos Vilniaus raj. Naudojant taškinių apskaitų metodą buvo nustatyta ten perinčių paukščių rūšinė sudėtis ir gausumas. Palyginus 2 – 6 metų apskaitų rezultatus nustatytos tipingos agrocenozių rūšys, kurios išlieka ir ekstensyvaus bei destruktyvaus poveikio teritorijose, tai varnėnas (Sturnus vulgaris), dirvinis vieversys (Alauda arvensis), kiauliukė (Saxicola rubetra), kurapka (Perdix perdix) ir geltonoji starta (Emberiza citrinella). Ekstensyvios žemėnaudos teritorijose nustatyta, kad suveikus ekotono (pamiškės ir krūmynų) efektui – padidėjo krūmynų rūšių (karklažvirblis (Passer montanus), kikilis (Fringilla coelebs), miškinis kalviukas (Anthus trivialis)). Gausiausiai visose... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Vaida Kemežaitė: Changes of Ornithofauna in Intensively, Extensively and Destructively Used Agrocenosis. The Master’s Thesis of Ecology/ scientific adviser doc. dr. S. Sinkevičius. Vilnius: Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Centre of Ecology and Environmental Science, 2010 – 50 p. This Master’s Thesis analyzes the changes of ornithofauna in agrocenosis, where successive changes of different degree occur. The aim of thesis is to identify the presumable changes of ornithofauna in the territories of Lithuania landscape, where different anthropogenic effect exists, i.e. intensive, extensive and destructive. In the thesis, the territory of intensive use of land in Vilkaviskis region and the territory of extensive and destructive use of land in Vilnius region are described. The research on breeding birds’ specific consists and superfluity is carried out on the backgrounds of point counts method. Making comparisons of 2 – 6 years researches some typical species of agrocenosis were identified. These species survive in the territories where extensive and destructive impact occurs, i.e. Common Starling (Sturnus vulgaris), Skylark (Alauda arvensis), Whinchat (Saxicola rubetra), Partridge (Perdix perdix) and Yellowhammer (Emberiza citrinella). In the territories, where extensive use of land exists there are more scrubland species, such as Tree Sparrow (Passer montanus), Chaffinch (Fringilla coelebs), Tree Pipit (Anthus trivialis). In all explored territories, the... [to full text]

Valakų reforma, kuri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinėse žemėse pradėta vykdyti XVI a. viduryje, daugiausia siejama su pokyčiais socialinėje bei ekonominėje srityse, tačiau reforma ne tik pakeitė agrarinius dvaro ir kaimo santykius, žemdirbystės sistemą, bet ir visiškai pertvarkė Lietuvos kraštovaizdį. Valakų reformos nuostatai reglamentavo Lietuvos kraštovaizdžio teritorinių ir užstatymo struktūrų pokyčius. Valakų reformos įtakoje susiformavo trilaukė rėžinė sistema, gatviniai rėžiniai kaimai su nauja sodybos planine užstatymo struktūra, naujas pastato tipas (diendaržis), kaimo gatvių ir kelių tinklas, palivarkų tinklas, naujos agroželdynų erdvinės formos, buvo pakeistas miestelių išplanavimas – jų pertvarkymui taikyta stačiakampio plano schema. Šio darbo tyrimo objektas - Valakų reformos įtakoje valstybinėse Upytės valsčiaus žemėse susiformavę objektai. Tyrimo objekto sudėtinės dalys: Valakų reformos metu Upytės valsčiuje susiformavęs kraštovaizdis ir atskiri jo elementai - perplanuoti miesteliai, suformuoti gatviniai rėžiniai kaimai, palivarkų tinklas. Darbo objektas analizuojamas keliais aspektais - paveldotyriniu bei paveldosauginiu. Darbo tikslas - lokalizuoti valstybinėse Upytės valsčiaus žemėse Valakų reformos paveldą ir išnagrinėti paveldo situaciją paveldosaugos aspektu bei pateikti saugojimo metmenis. Šis darbas pretenduoja į pirmą kompleksinę Valakų reformos paveldo analizę – nuo valakinio paveldo identifikavimo, lokalizavimo iki apskaitos bei... [toliau žr. visą tekstą] / Valakas land reform was started in the Great Duchy of Lithuania in the middle of the 16th century and is mostly related to the changes in social and economic life. However, the reform not only changed the agrarian relationship between the estate and the village and the agronomy system, but also made complete changes in Lithuanian landscape. The rules of Valakas reform regulated the changes in Lithuanian landscape territory and settlement structures. Due to Valakas reform a three-field strip system, street strip villages with a new barton plan structure, a new building type (stockyard), the network of village streets and roads, the network of small estates, as well as new space forms of agro plantings were developed, town planning was changed, a rectangular plan system was applied for their reorganization. The research object of the present paper is the objects that developed in state lands of Upytė district under the influence of Valakas reform. The constituent parts of the research object are as follows: landscape that developed in Upytė district during the Valakas reform and its separate elements, such as replanned towns, formed street strip villages, the network of small estates. The object of the paper is analysed in several aspects: in the aspect of heritage research and in the aspect of heritage conservation. The aim of the paper is to localize the heritage of Valakas reform in state lands of Upytė district and to analyse the heritage situation in the view of heritage... [to full text]

Šiandien ypatingai sunkiai rasime žmogaus nepaliestą, nepakeistą gamtos paveldą, nepaisant to, į gamtos elementus žiūrima kitaip nei į kultūros paveldą . Identifikuojant vietas tiek su kultūrinėmis, tiek su gamtinėmis vertėmis, suteikiant joms teikti tolygų dėmesį, turime eiti link labiau integruotos saugomų teritorijų sampratos, tokios kaip kultūriniai kraštovaizdžiai. Šiame darbe teigiama, jog šio poreikio patenkinimas galimas per kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos įtvirtinimą. Politinis ir mokslinis kraštovaizdžių lygmens apsaugos svarbos pripažinimas rekalauja naujų planavimo priemonių, kurios būtų susijusios su platesniais teritoriniais dariniais, krašto teritorijomis, neapsiribojant vien tik specifinėmis vietomis. Kultūros ir gamtos paveldas kultūrinės aplinkos prasme nagrinėjami jų teritoriniame kontekste ar aplinkoje. Todėl praktinė šio paveldo apsauga įtraukia ne tik paveldosaugininkus bet ir jų kolegas regioninio/ teritorinio vystymosi, miestų planavimo ir aplinkosaugos sistemoje. Šios idėjos pradėjo formuotis XX a. pradžioje, moderniosios paminklosaugos formavimosi lopšyje, kur, Heimatschutz judėjimo dėka, iškilo žmogaus sukurtų ir gamtinių vietų reikšmė, kas suvokiama kaip esminiai regioninio identiteto elementai. Tačiau tik po 50-ies metų ši svarba buvo pripažinta teisiškai ir praktiškai. Tenka pastebėti, kad per Austrijos okupuotos Lenkijos dalį Galiciją, šios idėjos pasiekė ir dabartinės Lietuvos teritoriją- Vilniaus kraštą, tačiau nepaliko didesnio pėdsako... [toliau žr. visą tekstą] / It is hard to find today‘s human untouched, unchanged natural heritage, nevertheless we treet cultural heritage differently. Identifying places with both cultural and natural values, giving them equal attention, we are going to to more integrated approache of protected territories, as cultural landscapes. This work speeks about the satisfaction of this demand trought the fixation of cultural landscapes protection. Political and scholarly acceptance of landscape level protection claim for new planning means, which wood be related with broader territorial formations, land territories, not restricted of specific places. Cultural and natural heritage in the sense of cultural environment are explored in their trritorial context and environment. For this reason, practical site of such protection includes not only heritage management specialist, but also their colleagues in the system of regional/ territorial development, urban planning and environmental management. New ideas of heritage management give rise at first in the beginning of XX century in the context of modern conservation doctrine development. Through Heimatschutz movement arose the significance of places created by humans and nature, what is perceived as crucial element of regional identity. Just after 50 years this importance was accepted on the legal basis and in practice. It‘s important to note, that through Galicia, a Poland‘s part, occupied by Austria, those ideas reached territory of present Lithuanian country-... [to full text]

Bakalauro darbo tikslas yra išsiaiškinti ar objektų vaizdavimas projektuose atitinka standartus ir sukurtu želdinimo projektu parodyti taisyklingą grafinį vaizdavimą. Pasirinkti tokie uždaviniai: išanalizuoti literatūros šaltinius, kuriuose yra želdinimo planai; išskirti labiausiai neatitinančius standarto kraštovaizdžio objektus ir ženklus; atlikti kraštovaizdžio objektų ženklų interpretavimo Lietuvoje ir kitose valstybėse analizę; susisteminti literatūros šaltiniuose nurodytuose planuose, projektuose vaizduojamus ženklus, kurie neatitinka standartų; išskirti ženklus, kurie želdinimo planuose paimti iš kitų standartų; išskirti dažniausiai interpretuojamus standartuose nurodomus ženklus; sukurti konkretų pasirinktos vietos projektą, kuriame būtų naudojami standartiniai ženklai. Pagrindinės darbo išvados tokios: literatūros šaltiniuose ženklai neatitinka standarto; dauguma standartinių ženklų neatitinka realaus daikto vaizdo; dalis simbolių paimti iš kitų standartų: kartografijos, geodezijos ir topografijos; dažniausiai interpretuojami ženklai: medžiai, krūmai ir gyvatvorės; užsienio autorių ženklai labiau suvokiami, aiškesni, brėžniai vaizdingesni; Pasitaiko tokių ženklų kurie nėra nurodyti standartuose, tačiau autorių dažnai naudojami brėžiniuose: pergolė, baseinas, lauko baldai. Jų vaizdai labiausiai atitinka realybę. Standartizacijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad tam tikri želdinimo ženklai, kurie nėra nurodyti standarte, bet autorių dažnai vaizduojami, galėtų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the bachelor work is to sort out that a presentation of objects in the projects conform the standards and to show a correct graphical presentation of created sprout projects. The main tasks: to analyze literature sources in which are sprout plans; to distinguish objects and signs which do not correspond with standards; to make analysis in Lithuania and different countries of interpretational research of objects signs of landscape; to systematize signs which do not correspond with standards and are indicated in plans and projects of literature sources; to distinguish signs which are in sprout projects taken from different standards; to distinguish the most common interpret signs which are showed in standards; to create a concrete project of a chosen place in which standard signs are in a usage. The main conclusions: a signs do not correspond with standards in literature sources; the majority standard signs do not correspond with real view of object; some symbols are taken from the different standards: cartography, geodesy and topography; most often interpret signs are: trees, bushes and hedges; a signs and graphics are more comprehensive, more obvious of foreign authors; sometimes occurs such signs which aren’t showed in standards, but authors use them in graphics: pergola, pool, outdoor furniture. The views of them are most matching the reality. A department of standardization considers that some sprout signs which aren’t showed in standards, but authors often use... [to full text]

Darbe analizuojami Lenkijos lietuvių rašytojo Sigito Birgelio dešimt poezijos rinkinių: „Tarp krantų“ 1992, „Tarp durų ir dulkių“ 1993, „Eilėraščiai iš anapus Dievo“ 1997, „Septynios dienos, septyneri metai“ 1998, „75 eilėraščiai“ 1999, „Iš toli ir arti“ 2003, „Holograma“ 2004, „Tarp trijų Šešupės krantų“ 2005, „Visadan esma“ 2006 ir „Septintas nakty“ 2012. Pasirinktoje lyrikoje ieškoma Punsko ir Seinų krašto, Lietuvos, Lenkijos ir kitų regionų kraštovaizdžio, vietų reikšmės kultūros kontekste. Dėmesys skiriamas poeto gimtosios vietos jotvingiškajam kraštovaizdžiui. Darbe neapsiribojama žvilgsniu į kaimo vietas, pasižyminčias aiškiu kultūros vaizdiniu, bet tiriama ir miesto topografija. Poeto kuriamas individualus žemėlapis lyrikoje atveria ribos vaizdinį, kurį formuoja gyvenimas prie dviejų valstybių – Lenkijos ir Lietuvos ribos. / This paper analyses ten collections of poems written by Lithuanian poet living in Poland Sigitas Birgelis: „Tarp krantų” (1992), „Tarp durų ir dulkių” (1993), „Eilėraščiai iš anapus Dievo” (1997), „Septynios dienos, septyneri metai” (1998), „75 eilėraščiai” (1999), „Iš toli ir arti” (2003), „Holograma” (2004), „Tarp trijų Šešupės krantų” (2005), „Visadan esma” (2006) and „Septintas nakty” (2012). The meaning of places in the cultural context are sought in chosen lyrics including Punskas and Seinai regions as well as Polish, Lithuanian and other landscapes. The most attention is paid for Yotvingian landscape of the poet’s homeland. This work does not confine to taking a glimpse into the village landscape, which are characterized by clear cultural scenery, instead, it examines the topography of the city. Personal map created by Birgelis’ in lyrics opens the border image, which is being formed by the everyday life near the border of two countries - Poland and Lithuania.

Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro 48 psl., 2 lentelės, 20 paveikslų, 54 literatūros šaltiniai, 1 priedas, darbas parengtas lietuvių kalba. Tyrimo objektas – ekologiniai ir kiti ūkininkų ūkiai Kauno rajone. Tyrimo tikslas – išanalizuoti bei įvertinti darnaus ūkininkavimo reikšmę kraštovaizdžiui. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti ir apibendrinti darnaus ūkininkavimo požymius; 2. Atskleisti kraštovaizdžio įtaką darniam ūkininkavimui; 3. Atlikti Kauno rajono ekologinių ir kitų ūkininkų ūkių darnaus ūkininkavimo reikšmės tyrimą kraštovaizdžiui. Darbe apibendrinti Lietuvos ir kitų šalių autorių moksliniai tyrimai, susijusieji su darnaus ūkininkavimo plėtros procesais, kurie skatina ekologinio ūkininkavimo perspektyvas ir saugo patį kraštovaizdį. Dėl ES pagalbos žemės ūkio sektoriui atsiranda įsipareigojimų, savo ūkius padaryti patrauklius, moderniai ūkininkaujant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir tvarkytis taip, kad darnus ūkininkavimas natūraliai įsilietų į kraštovaizdį, nes stambėjant ūkininkų ūkiams dalinai nukenčia kraštovaizdis. Atlikus tyrimą nustatytas ryškus ekologinės žemdirbystės ūkių gausėjimas pereinamuoju laikotarpiu, 2010–2013 metais. Nors ekologinių ūkių skaičius pradėjo mažėti, tačiau sertifikuotas ekologinės gamybos plotas ir toliau auga. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ūkininkai norėtų didesnių motyvuojančių išmokų efektyviai ekologinei gamybai (ūkis be paramos būtų nuostolingas). Taip pat jie pripažįsta, kad dėl darnaus ūkininkavimo gražėja kraštovaizdis... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final work consists of 48 pages, including 2 tables, 20 pictures, 54 literature sources and 1 appendix. It was written in Lithuanian language. The object of the research – organic and other farmers‘ farms in Kaunas district. The aim of the research – to analyze and evaluate the significance of sustainable farming on the landscape. Tasks that were solved: 1. Features of the sustainable farming were analyzed and summarized; 2. The influence of the landscape upon sustainable farming was showed; 3. The research of the significance of the sustainable farming of organic and other farmers‘ farms of Kaunas district was carried out. In the work scientific researches related with the sustainable farming development processes were summarized, which stimulate organic farming and protect the landscape itself. Due to the EU's assistance to the agricultural sector liabilities occur to make farms attractive, to reduce the negative impact on the environment and manage in the way that sustainable farming naturally spilled into the landscape, as with the farmers’ farms getting bigger landscape is partially affected. The survey results show the significantly increasing number of farms of organic farming in the transition period of 2010-2013. Although the number of organic farms began to decline, the certified organic area continues to grow. The study revealed that farmers would like to receive larger motivating benefits for the efficient organic production. They also recognize that... [to full text]

White stork can be noticed in the whole territory of Lithuania. Many people don’t consider the danger to this species and the importance to human living environment. I investigated the status and the choice of habitation of the white stork while the intensity of agriculture is reduced. At the beginning of the last century the number of white storks decreased, but now, when the intensity of agriculture reduced, the population of white storks is increasing. The research performed during summer of 2004 in Kedainiai district, testifies that. In comparison with 1994-1995 year accounting results, white stork population largely increased. In 1994-1995 year there were 212 nests found only and in 2004 year – 363 nests. There was identified that forest areas, hydrographical net and agriculture have a strong impact to the choice of habitation. Human activities perform top influence to it. White stork can be reasonably considered as an indicator of ecological agriculture.

Šiandien Lietuvoje rūpinamasi tik vertingų dvarų ir jų kraštovaizdžio apsauga, jų tvarkymu. Susiduriama su daugeliu problemų, kaip lėšų trūkumas, tų dvarų ir jų kraštovaizdžio nepanaudojimas kultūriniam turizmui ir kt. Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų užsienio valstybių, kurios bet kokia kaina siekia išsaugoti ir tvarkyti kultūros paveldo teritorijas taip, kad jos išliktų ateities kartoms. Viena iš tokių priemonių yra valstybinė –privati partnerystė. Šiame darbe atlikta Žemaitijos dvarų kraštovaizdžio tyrimai. Atliekant tyrimą naudotasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos statistiniais duomenimis. Tyrimo rezultate nustatyta, kad Žemaitijoje daugeliui dvarų reikalinga skubi pagalba. Iš trylikos pasirinktų Žemaitijos dvarų blogiausia padėtis yra buvusioje Burbiškių dvaro sodyboje. Tam, kad būtų išsaugoti dvarai ir juos supantis kraštovaizdis tikslinga parengti dvarų tvarkymo planus, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Juose, kaip pagrindinė priemonė apsaugoti buvusių dvarų teritorijas, būtų nustatytos apsaugos zonos. / These days we take care of manor houses the landscape protection and management which are precious. But any way we encounter with many problems, such like lack of resources manor houses and their landscape unpracticed in cultural tourism and many other reasons. Lithuania could learn from other foreign states which at any price ties to save and manage cultural heritage territories that they will survive for future generations. One of such means is state-private partnership. Here was done Samogitia manor houses landscape investigation in this paper. It was used cultural heritage department statistical records while doing this job. It was designate that in Samogitia many of manor houses needs fast aid. The worse condition from thirteen chosen manor houses in Samogitia is past Burbiškės manor homestead. To save manor houses and landscape around them advisable to prepare plans of manor management with reference to law attitudes of territory management. The main implement to save past manors territories would be set save zones.

The thesis analyses the evolution of the cultural landscape of Lithuania spanning over the interwar (1918-1940) and Soviet (1940-1941, 1944-1990) periods and the period after the restoration of Lithuania’s independence (1990-2008). Goal of the thesis: to evaluate the evolution of the spatial structure of the Lithuanian cultural landscape by highlighting factors that determine aesthetic characteristics, and to provide preliminary proposals regarding the optimisation of the development of the spatial structure of landscape. This thesis analyses landscape in rural and urban areas. The spatial structure of such landscape is evaluated using Nicos Angelos Salingaros’ method of the evaluation of aesthetic characteristics. The analysis of the evolution of landscape includes the study of legal documents, political aspects, technological and social changes as well as artistic factors that determine the changes in the historical development of landscape. The evaluation of the most significant spatial structure changes caused by the said factors leads to the identification of landscape development stages and the types of landscape that are the most characteristic to such stages. The visual intensity and the visual harmony characteristics of each identified type of landscape are being evaluated (by awarding points from 0 to 10). They are further described by identifying aesthetic attractiveness and aesthetic chaos (0 to 100 points). The historical development shows that it is the... [to full text] / Disertacijoje analizuojama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio raida apimanti tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1941, 1944-1990) ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990-2008) laikotarpius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo raidą, išryškinant estetines savybes lemiančius veiksnius, pateikti preliminarius siūlymus kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo optimizavimui. Kraštovaizdis šiame darbe analizuojamas kaimo ir miesto teritorijose. Jo erdvinė struktūra įvertinama pritaikant Nicos Angelos Salingaros estetinių savybių vertinimo metodą. Atliekant kraštovaizdžio raidos analizę nagrinėjami teisiniai dokumentai, politiniai aspektai, technologiniai, socialiniai pokyčiai, menininiai bei kiti kraštovaizdžio savitumus nulėmę veiksniai. Įvertinant ryškiausius erdvinės struktūros pokyčius išskiriami kraštovaizdžio raidos etapai bei jų būdingiausi kraštovaizdžio tipai. Kiekvienas kraštovaizdžio tipas, estetiniu požiūriu, įvertinamas nustatant vizualinio intensyvumo bei vizualinio harmoningumo reikšmes (nuo 0 iki 10 balų). Toliau šios estetinės savybės apibendrinamos nustatant estetinio patrauklumo ir estetinio chaotiškumo reikšmes (nuo 0 iki 100 balų). Istorinėje raidoje kaip vieni svarbiausi kraštovaizdžio vizualines savybes nulemiantys veiksniai išskiriami – politiniai ir ekonominiai veiksniai. Įvertinant paskutiniame etape šiais veiksniais nulemiamas ryškesnes chaotiškumo savybes, siūloma tobulinti teritorijų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio raida apimanti tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1941, 1944-1990) ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990-2008) laikotarpius. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo raidą, išryškinant estetines savybes lemiančius veiksnius, pateikti preliminarius siūlymus kraštovaizdžio erdvinės struktūros formavimo optimizavimui. Kraštovaizdis šiame darbe analizuojamas kaimo ir miesto teritorijose. Jo erdvinė struktūra įvertinama pritaikant Nicos Angelos Salingaros estetinių savybių vertinimo metodą. Atliekant kraštovaizdžio raidos analizę nagrinėjami teisiniai dokumentai, politiniai aspektai, technologiniai, socialiniai pokyčiai, menininiai bei kiti kraštovaizdžio savitumus nulėmę veiksniai. Įvertinant ryškiausius erdvinės struktūros pokyčius išskiriami kraštovaizdžio raidos etapai bei jų būdingiausi kraštovaizdžio tipai. Kiekvienas kraštovaizdžio tipas, estetiniu požiūriu, įvertinamas nustatant vizualinio intensyvumo bei vizualinio harmoningumo reikšmes (nuo 0 iki 10 balų). Toliau šios estetinės savybės apibendrinamos nustatant estetinio patrauklumo ir estetinio chaotiškumo reikšmes (nuo 0 iki 100 balų). Istorinėje raidoje kaip vieni svarbiausi kraštovaizdžio vizualines savybes nulemiantys veiksniai išskiriami – politiniai ir ekonominiai veiksniai. Įvertinant paskutiniame etape šiais veiksniais nulemiamas ryškesnes chaotiškumo savybes, siūloma tobulinti teritorijų... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses the evolution of the cultural landscape of Lithuania spanning over the interwar (1918-1940) and Soviet (1940-1941, 1944-1990) periods and the period after the restoration of Lithuania’s independence (1990-2008). Goal of the thesis: to evaluate the evolution of the spatial structure of the Lithuanian cultural landscape by highlighting factors that determine aesthetic characteristics, and to provide preliminary proposals regarding the optimisation of the development of the spatial structure of landscape. This thesis analyses landscape in rural and urban areas. The spatial structure of such landscape is evaluated using Nicos Angelos Salingaros’ method of the evaluation of aesthetic characteristics. The analysis of the evolution of landscape includes the study of legal documents, political aspects, technological and social changes as well as artistic factors that determine the changes in the historical development of landscape. The evaluation of the most significant spatial structure changes caused by the said factors leads to the identification of landscape development stages and the types of landscape that are the most characteristic to such stages. The visual intensity and the visual harmony characteristics of each identified type of landscape are being evaluated (by awarding points from 0 to 10). They are further described by identifying aesthetic attractiveness and aesthetic chaos (0 to 100 points). The historical development shows that it is the... [to full text]