Daugelis kultūros tyrinėtojų sutinka, kad organizacijos kultūra yra vienas reikšmingų būdų siekti organizacijos vadybos. Tačiau Lietuvos organizacijų vadovai veiklai skatinti ir plėtoti šį svarbiausią valdymo įrankį - organizacijos kultūrą - retai pasitelkia. Šio darbo tyrimo objektas - organizacijos „Natūralios medicinos centras“ darbuotojų kultūrinės charakteristikos ir jų atspindys organizacijos kultūroje. Tyrimo tikslas - nustatyti organizacijos „Natūralios medicinos centras“ kultūrines charakteristikas pagal G.Hofstede išskirtas kultūrines dimensijas, jų priklausomybę nuo demografinių veiksnių ir remiantis šiomis charakteristikomis adaptuoti jas pagal W.G. Ouchi kultūros modelį. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad remiantis G.Hofstede tyrimo metodika, tirtoje organizacijoje išryškėjo tokia kultūrinių charakteristikų priklausomybė: labai maža galios distancija - (-14,56); polinkis į kolektyvizmą - 38,38; ry���kus vyriškumas - 127,38; mažas neapibrėžtumo vengimas - (- 84,88) ir vidutinė ilgalaikė orientacija- 64,06. Kultūrinių skirtumų požymiai, kuriuos nustatė G. Hofstede, leidžia nustatyti tiriamos organizacijos akcentuojamas vertybes ir įvertinti kultūrinių grupių panašumus bei skirtumus priklausomai nuo demografinių veiksnių. Todėl tyrimas parodė, kad svarbu organizacijos kultūrą nagrinėti subkultūrų atžvilgiu. Atsižvelgiant į išryškėjusias organizacijos narių kultūrines nuostatas remiantis W.G. Ouchi kultūros modeliu, organizacija „Natūralios medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / Foreign scholars have proved that organization culture is one of the major factors of performing organization management. However, managers of Lithuanian enterprises rarely employ this core tool of management, i.e. organization culture in order to promote and develop the enterprise’s activity. The subject of this exploration is the cultural characteristics of the employees of the enterprise Natūralios medicinos centras and their reflection in the organization culture. The aim of the exploration is to identify the cultural characteristics of the enterprise Natūralios medicinos centras on the grounds of the cultural dimensions singled out by Hofstede and their dependence on demographical factors so that to adapt the characteristics on the basis of the cultural model by Ouchi. Analysis of the exploration data has shown that on the grounds of the exploration method by Hofstede, the explored organization manifests the following dependence of cultural characteristics: very small power distance – (– 14.56); aptitude to collectivism – 38.38; prominent masculinity – 127.38; minor avoidance of indefiniteness – (– 84.88) and medium/ long-term orientation – 64.06. Marks of cultural differences established by Hofstede allow identifying the emphasized values of the explored organization and to assess similarities and differences of cultural groups on the basis of demographic factors. As a result, the exploration demonstrates that it is essential to explore organizational values regarding... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]