Šiame darbe analizuojamas elektroninio parašo reguliavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje 2000-2005 m. Darbe remtasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikta statistine medžiaga, Lietuvos Respublikos Seimo išleistais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais. Darbe teigiama, kad kvalifikuotas elektroninis parašas Lietuvoje elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Kvalifikuotas elektroninis parašas bus diegiamas ir naudojamas valstybės institucijoms teikiant viešąsias elektronines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims „vieno langelio“ principu. / In this work regulation and implementation of electronic signature is analysed from 2000 to 2005. The information in this work is based on statistics data of Information Society Development Committee and Statistics department under Government of Lithuania Republic, laws issued by Seimas of Lithuania Republic and decisions made by Government of Lithuania Republic. It is affirmed, that qualified electronic signature has the same legal force to electronic data as signature on written documents. Qualified electronic signature will be introduced and implemented in public institutions providing electronic services to legal and physical entities by “one window” principle.

The topicalities of these days determine the changes of development process. Renewing the system of education it is necessary to improve the qualitative constitution of pedagogical staff because an efficient and professional competence of pedagogues is important factor of development quality. The retraining, acquirement of new profession and a permanent improving of qualification are remaining the most important ways to reduce the danger of teachers’ unemployment. The purpose of survey: The peculiarities of permanent learning of teachers who changed the character of professional working activity in Utena district. The object of survey: The needs and possibilities of learning. The goals of work: 6. To review the scientific literature, the carried surveys and documents analyzing the changes of teachers’ role and professional self-expression in the society. 7. To clear the reasons conditioning teachers’ decision to change the character of work. 8. To analyze the reasons why the teachers couldn’t learn. 9. The factors of permanent learning that changed the character of work. The methods of survey: 4. Theoretical: the analysis of philosophical, pedagogical, psychological literature and certain documents. 5. Diagnostic: the questioning of teachers who changed the character of work. The conversations with the specialists of department of education and sport of Utena district municipality who are tutoring the programs of retraining studies for teachers as well as with the... [to full text]

Magistro darbo objektas – elektroninis parašas. Darbo tikslas – nustatyti priežastis, kodėl elektroninio parašo technologija taip sunkiai diegiama Lietuvoje, ir pasiūlyti būdus, kaip diegimą galima būtų palengvinti. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti elektroninio parašo veikimo principus. 2. Išnagrinėti ir pateikti el. parašo pritaikymo galimybes ir sritis. 3. Išanalizuoti ir pateikti, kur ir kaip asmenys turėtų įsigyti el. parašo naudojimui būtinus dokumentus ir įrangą. 4. Atlikti el.parašo įdiegimo lygio analizę kitose šalyse. 5. Suformuluoti galimas diegimo problemos priežastis. 6. Išanalizuoti ir palyginti Lietuvoje veikiančių sertifikavimo centrų veiklos nuostatus ir parašo taisykles, išskirti informacijos trūkumus. 7. Pateikti pasiūlymus, kaip palengvinti el. parašo technologijos diegimą Lietuvoje. Remiantis egzistuojančiais el. parašo apibūdinimais, galima teigti: el. parašas – tai skaitmeninė technologija, leidžianti ne tik pasirašyti dokumentą el. būdu, bet ir identifikuoti pasirašiusįjį asmenį, užtikrinant dokumento originalumą. Išanalizuoti viešojo rakto infrastruktūrai skirti standartai bei teisiniai dokumentai. Nustatyta, kad didžiausia problema kuriant ir vystant el. parašo infrastruktūrą – jai keliami aukšti reikalavimai. Reikalavimų privalu laikytis, norint sukurti patikimą ir kvalifikuotą el. parašo infrastruktūrą. Palyginus Lietuvoje esamą situaciją su kitomis pasaulio šalimis, matyti, jog svetur ši technologija pažengusi gerokai toliau ir plačiau. Nors... [toliau žr. visą tekstą] / Karolis Rubinas, Public Key Infrastructure implementation problems. The main object is a digital signature. The aim of this work is to find out the difficulties, witch prevents Public Key Infrastructure implementation. Goals was to: clear up the definition of a digital signature, find out how digital signature works and what is it for; analyze the structure and introduce it to the reader; compare the existing PKI situation in Lithuania with other countries; identify possible problems implementing a digital signature; compare Lithuanian qualified CA’s CP and CPS. Taking digital signature definitions into generalization, it is possible to conclude, that this is a digital technology, witch enables the user not only to sign the digital document and identify the person who signed, but also keeps the document from distortion and makes it unique. After analyzing the standards and legal documents I may say that the biggest problem implementing and developing PKI is REQUIREMENTS. In every step there are requirements witch you have to fulfill if you want to create a trustworthy and qualified PKI. Comparing the existing situation in Lithuania Digital signature in other countries is way more used and spread even though juridical base was completed by Lithuanians earlier than other countries, with more CAs. In addition it was revealed that there are five CAs in Lithuania, but only three of them produce qualified certificates. These are: UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“, VĮ... [to full text]

Magistriniame darbe, kurį sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados bei pasiūlymai, nagrinėjami pagrindiniai elektroninio parašo reglamentavimo valstybės ir savivaldos institucijų veikloje bruožai, aptariamos priežastys, kodėl elektroninis parašas Lietuvoje nėra masiškai naudojamas. Pirmame darbo skyriuje pateikiama elektroninio parašo samprata, teisinis jo reglamentavimas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose, aptariamos elektroninių sertifikatų rūšys. Antrame skyriuje apžvelgiama elektroninio parašo juridinė galia, atitikimas teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjami būtini elementai, kad elektroninis parašas turėtų juridinę galią. Trečioje darbo dalyje nagrinėjami valstybės ir vietos savivaldos institucijų veiklos bruožai Lietuvoje, didžiausią dėmesį kreipiant į elektroninių paslaugų teikimą bei tarpžinybinį bendradarbiavimą, pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių dokumentų rengimą ir saugojimą, analizė, nagrinėjamas elektroninio parašo naudojimas vietos ir savivaldos institucijų veikloje, aptariamos galimybės, išryškinamos priežastys, kodėl elektroninis parašas vis dar nėra kasdieninis reiškinys ir su kokiomis elektroninio parašo taikymo problemomis susiduriama Lietuvoje. Darbas baigiamas išvadomis ir siūlymais dėl teisės aktų tobulinimo. / In this master's paper which consists of introduction, three parts of body and conclusions as well as suggestions the basic features of electronic signature regulation in state and municipal institutions' activities and the reasons why e-signature is not widely used in Lithuania are discussed. In the first part of this paper's body the concept of e-signature is presented as well as its judicial regulation in the legal acts of Republic of Lithuania and European Union, the sorts of electronic certifications are discussed. In the second part of this paper the judicial power of electronic signature is overviewed together with its compliance to the requirements of legal acts. The essential elements of an electronic signature to be validated are analysed. In the third part of this paper's body the state and municipal institutions' activity characteristics in Lithuania are analysed, focusing mostly on electronic service supply as well as inter-institutional communication; analysis of legal acts, which regulate preparation and storage of electronic documents; the usage of electronic signature in local and municipal institutions' activities are analysed; opportunities are discussed and the causes, why electronic signature is not yet a common phenomena are emphasised together with the problems faced when trying to apply electronic signature in Lithuania. This paper is ended with conclusions and suggestions of how the legal acts could be improved.