Dabartiniai geodinaminiai procesai žemės paviršiuje pasireiškia vertikaliaisiais ir horiznotaliaisiais žemės plutos judesiais. Dėl vykstančių žemės plutos judesių keičiasi geodezinių ženklų padėtis, o dėl šios priežasties matavimų rezultatai bėgant laikui netenka reikalaujamo tikslumo. Darbo tikslas – ištirti vertikaliųjų žemės plutos judesių įtaką vertikaliesiems geodeziniams tinklams (Lietuvos vertikaliojo geodezinio tinklo pirmojo poligono pavyzdžiu). Tyrimo uždaviniai – atlikti literatūros šaltinių apžvalgą ir išnagrinėti dabartinių žemės plutos judesių vertinimo metodikas, atlikti vertikaliųjų žemės plutos judesių įtakos vertikaliajam geodeziniam tinklui tyrimą ekperimentiniame objekte, apibendrinti tyrimo rezultatus bei pateikti išvadas ir rekomendacijas. Tyrimo metodas – ekpserimentiniai ir analitiniai tyrimai. Iš atliktų tyrimų nustatyta, kad dėl vykstančių geodinaminių procesų apskaičiuotų pataisų reikšmė geodeziniams matavimams yra ne mažesnė už normalinių pataisų reikšmę. Įvertinant žemės plutos judesius, geodezinių ženklų aukščiai eksperimentiniame poligone kinta iki 18 mm, o geodinaminės pataisos yra nuo 3 iki 5 kartų didesnės už leistinas paklaidas. Daroma išvada, kad būtina įvertinti dabartinius žemės plutos judesius. / Recent geodynamic processes in the earth's surface appears by horizontal and vertical movements of the earth's crust. Because of these movements, geodetic marks change their position. Geodetic networks and geodetic measurements lose the required accuracy over the time. It is influenced by vertical movements of the earth's crust. Masters thesis aim - to investigate the vertical movements of the earth's crust affect for the vertical geodetic networks (the first polygon of Lithuanian geodetic vertical network). Masters thesis tasks – to make a literature review, examine the earth's crust movements evaluation methodologies, find out how vertical earth’s crust movement influence geodetic measurements, summarize the results and present conclusions and recommendations. Master thesis method – experimental and analytical investigation. Considering the earth's crust movements, the heights of the experimental character of geodesic polygon varies up to 18 mm, and the geodynamic corrections from 3 to 5 times are higher than the allowable correction. To sum up, the vertical earth’s crust movement impact must be evaluated. Structure: introduction, four chapters, conclusions and suggestions, six appendixes.

Baigiamojo darbo tikslas - nustatyti Baltijos jūros kranto pokyčius, atsiradusius 2005–2009 metais. Tyrimo objektas – penkiolikos kilometrų ilgio Baltijos jūros kranto linijos ruoţas ties Palanga. Tyrimo metodas – empirinis. Kranto linjos pokyčiams nustatyti taikyta 2005 ir 2009 metų ortofotografiniuose ţemėlapiuose M 1: 10 000 išmatuotos koordinatės. Koordinatės išmatuotos kas dvidešimt metrų. Iš viso 751 koordinatė. Atlikta matematinė statistinė išmatuotų kranto linijos pokyčių analizė. Nustatyta, kad 2005–2009 m. kranto linijos padėtis pakito nuo -36 m. iki +27 m. Akumuliacijos arealų plotai apie 15 % didesni uţ eroduojamus plotus. Šiaurinėje tyrinėtos atkarpos pusėje vyrauja eroziniai procesai, o pietinėje – akumuliaciniai. Mokslinis naujumas – nustatyti Baltijos jūros kranto linijos ties Palanga kaitos bendrieji dėsningumai 2005 – 2009 metais. / The objective of the final thesis is to determine changes of the Baltic Sea shore during the period between 2005 and 2009. The research object - 15 kilometers long strip of the Baltic Sea shore beside Palanga. The research method - empirical. Coordinates measured in orthographic maps (scale 1: 10 000) of 2005 and 2009 were applied when determining the changes of the shore strip. The coordinates were measured every 20 meters. There is a 751 coordinate in total. Mathematical statistics analysis of the measured shore strip was performed. It was determined that during the period between 2005 and 2009 the position of the shore strip altered from -36 meters to +27 meters. Cumulative habitat areas are 15% larger than the erodated areas. Erosive processes dominate on the Northern side of the analyzed strip and cumulative processes on the Southern side. The novelty of the research - overall features of the Baltic Sea shore strip alteration beside Palanga during the period of 2005 and 2009 were determined.

The object of the study. Short impulse acoustic signals in the frequency range from 500 to 4000 Hz and intensity from 30 to 85 dB. The aim of the study. To estimate and assess the quality of the speech and acoustic signals from the perspective of various background noises of different frequency spectra. The tasks of the study: 1. To evaluate the effects of noise of various intensity on identification of short impulse signals and speech intelligibility in noise; 2. To analyse the audibility of signals in the frequency range of verbal communication (500–4000 Hz) in noise of various intensity and frequency content and to determine the characteristics of signals to be identified in noise; 3. To determine the influence of signals’ duration to the quality of its qualitative subjective identification; 4. To assess the masking effects of the background noise on speech and other informative signals under the combinations if different intensity. Practical value. The data obtained and method developed can be used for the assessment of the acoustic signals in noise. The method is also applicable to the description of background noise from the perspective of verbal communication. Such methodology and results can be adopted for the quality prognostication of audible information and its loss in various background noises of different spectral pattern. / Temos aktualumas. Triukšmo poveikis darbo aplinkoje dažnai siejamas su dirbančiųjų produktyvumo mažėjimu, o triukšmingoje aplinkoje neišgirsti arba neadekvačiai išgirsti akustiniai signalai dažnai būna mašinų trikčių ar traumų darbe pasekmė. Šie pavyzdžiai aiškiai rodo būtinybę spręsti problemas, susietas su girdimosios informacijos sklaida ir kokybe triukšmingoje aplinkoje. Įspėjamųjų ar pavojaus signalų darbo aplinkoje naudojimas standartizuotas ir dažniausiai sprendžiamas energiniu požiūriu, t. y. teikiant ženkliai didesnio intensyvumo akustinius signalus. Šių signalų girdimumas vidutinio intensyvumo triukšmingoje aplinkoje keblumų nesukelia, tačiau realiomis sąlygomis tokios aplinkybės retai pasitaikančios. Daugelyje mokslinių darbų, nagrinėjant garsinės informacijos kokybės klausimus, keliamos tik visiško arba pakankamo suprantamumo problemos, tačiau praktikoje svarbus dalinis šių signalų suvokimas (egzistavimo fakto nustatymas), kuris tyrinėtas menkai. Šiame darbe tiriami ir nagrinėjami reiškiniai, turintys įtakos akustinių garsų girdimumui triukšmingoje aplinkoje bei girdimumą sąlygojančios aplinkybės o taip pat siūlomi sprendimai garsinės informacijos kokybės sistemoje „žmogus – mašina – aplinka“ patikimumo didinimui. Darbo tikslas – triukšmo šaltinių sukuriamą triukšmo foną akustinėje erdvėje ištirti trumpalaikių informacinių akustinių garsų suvokimo požiūriu ir įvertinti triukšmingos aplinkos įtaką naudingų akustinių signalų identifikavimo kokybei. Darbo... [toliau žr. visą tekstą]

2011 metų pabaigoje Seime priimti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Priėmus naują žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2013 metų pereita prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo vidutinės žemės rinkos vertės, kuri nustatoma masinio arba individualaus vertinimo būdu. Iš esmės keičiasi ne pats žemės mokestis, o vertė, nuo kurios šis mokestis skaičiuojamas. Teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus ir taip reguliuoti mokesčio dydį nuo 0,01 iki 4 procentų (vietoje buvusio 1,5 proc. tarifo) žemės vertės ribose įstatymas suteikia savivaldybėms. Panašūs įgaliojimai savivaldybėms vykdyti savarankišką mokesčių politiką yra suteikti nekilnojamojo turto mokesčio srityje bei nuomojant valstybinę žemę, kur jau eilę metų mokesčiai skaičiuojami nuo rinkos vertės, o savivaldybės turi kompetenciją spręsti dėl konkrečių tarifų nustatytose ribose. Ištyrus pasikeitimus galime pastebėti, jog naujas įstatymas nebuvo paruoštas iki galo, kadangi neaišku pagal kokias taisykles savivaldybės nustatinėja tarifus ar kaip bus nustatyta nenaudojama žemė. Taip pat dėl plataus žemės mokesčio tarifo intervalo, bei palikto tik vieno žemės apmokestinimo vertę mažinančio koeficiento šis įstatymas kai kuriems žemės savininkams mokesčius išaugino po kelis ar keliolika kartų. Magistratūros baigiamąjį darbą (MBD) sudaro: įvadas, 5 skyriai, 8 poskyriai, 4 skirsniai, išvados bei literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 55 puslapiai, jame yra 11 paveikslų ir 7 lentelės. Bibliografinį aprašą sudaro 35 šaltiniai. / At the end of 2011 Seimas has adopted changes in land taxation system. Since 2013, after a new enactment came into force, the land was taxed according to the average land’s value in the market. The value was determined in a way of mass or individual appraisal. Generally, the tax on the land remained the same, just the value has changed, which resulted in different calculation of the taxes. The enactment provided the municipalities with the right to appraise and control the tariffs of the taxes on the land from 0.01 to 4 percent (instead of the former 1.5 percent tariff). Moreover, very similar enactments which enable the municipalities to implement an independent taxing policy have been provided in the real-estate and leasehold of government’s land areas, where the taxes used to be calculated according to the market value and the municipalities used to have the competence to decide on the certain tariffs within the limits for years. After having performed the analysis of the changes, it is noticeable that the new enactment has not been fully prepared as it is not clear according to what canon the municipalities appraise the tariffs or how they will identify the unexploited land. Finally, this enactment has caused the increase on the land taxes for some of the landlords in several or even more times, because of the wide interval of land tariff and only one coefficient which reduces the land’s taxation value left. This graduate work contains: preface, 5 chapters, 18... [to full text]

Geografinei informacijai apie erdvinį žemės paviršių kaupti pastaruoju metu vis dažniau naudojamas vietovės skenavimo lazeriu iš orlaivio metodas LIDAR (Light Detection and Ranging). Šiuo metodu gaunama nereguliari taškinė labai tanki trijų dimensijų žemės paviršiaus objektų išsidėstymą sumodeliuojanti geometrinė ir radiometrinė informacija. Tai gana neseniai atsiradęs būdas, naudojamas žemės topografijos duomenims užrašyti, kuris Lietuvoje dar tik pradedamas naudoti. Dėl to naudinga ištirti šio metodo patikimumą, palyginant su įprastais duomenų surinkimo metodais (GPS), ir įvertinti šio metodo panaudojimo galimybes. Darbe nagrinėjama nuotolinių tyrimų metodais (LIDAR) gautų duomenų patikimumo problema. Tyrimo tikslas – nustatyti įvairiais metodais gautų reljefo aukščių duomenų patikimumą, analizuojant Riešės upelio baseino reljefą. Tyrimo eigoje buvo surinkti įvairiais metodais gauti Riešės upelio baseino reljefo duomenys; atlikti natūriniai matavimai pasirinktuose kontroliniuose ploteliuose, naudojantis geodeziniais instrumentais; pagal nuotolinių tyrimų gautus rezultatus sudarytas skaitmeninis reljefo modelis ir įvertintas jų tikslumas. Darbe palyginus natūrinių matavimų ir nuotolinių tyrimų metodais gautus rezultatus įrodyta, jog nuotoliniais tyrimų metodais gauti duomenys yra patikimi ir juos galima naudoti baseino tūriui ir plotui skaičiuoti. / LIDAR terrain laser scanning technique is increasingly used in digital terrain model creation. This method provides dense uneven three-dimensional scatter geometric and radiometric information that simulates objects on earth’s surface. This is a relatively recent method used to record topographic data of the land. One of the key issues still associated with remote sensing methods is its reliability, which is why it is relevant to analyze and evaluate this aspect. This thesis aims at evaluating LIDAR data reliability, comparing them with data obtained by field measurements carried out at selected control areas using geodesic instruments. Riešės river basin area was selected as an object for the study and its elevation data have been investigated in the research. It was concluded that LIDAR data are reliable and can be used for the basin volume calculation. However, the size of the grid should be selected according to terrain relief.

Aim of the dissertation – to conduct systemic analysis of Lithuanian non-productive land use planning and develop the model, defining directions of non-productive land use. Scientific novelty of the dissertation research and practical significance The main element of scientific novelty in the dissertation is the model of determining non-productive land use directions developed on the basis of multi-criterial analysis analytic hierarchy process. Having processed the research and the competent specialists’ (experts) assessment data, concerning natural, organizational, and economic factors, the model of non-productive land use direction when planning perspectives of specific land plots and land holdings use in territory-planning documents, was developed. It is recommended to apply this model when undertaking measures and decisions, concerning non-productive land use planning. - When conducting systemic analysis of Lithuanian non-productive land use planning, the analysis of agricultural land use in non-productive regions on the basis of cartographic sources and recent statistical data was carried out. - In the dissertation the purposefulness of abandoned non-productive land plot use for agricultural or forest activity was determined. It is suggested before making a decision concerning rational use of non-productive land to compare soils and other land qualities as well as expenses devoted to territory-management, and to assess the production value that can be grown in one... [to full text] / Darbo tikslas – atlikti Lietuvos nenašių žemių naudojimo planavimo sisteminę analizę ir parengti nenašių žemių naudojimo krypties nustatymo modelį. Darbo mokslinis naujumas ir praktinė svarba. Pagrindinis disertacijos mokslinio naujumo elementas – daugiakriterinės analizės analitinio hierarchijos proceso modeliu parengtas nenašių žemių naudojimo krypties nustatymo modelis. Matematiškai apdorojus tyrimus ir kompetentingų specialistų (ekspertų) atlikto gamtinių, organizacinių ir ekonominių veiksnių įvertinimo duomenis, parengtas nenašių žemių naudojimo krypties nustatymo modelis planuojant konkrečių žemės sklypų ir žemės valdų naudojimo perspektyvas teritorijų planavimo dokumentuose. Šį modelį rekomenduojama taikyti priimant priemones bei sprendimus nenašių žemių naudojimo planavimui. - Atliekant Lietuvos nenašių žemių naudojimo planavimo sisteminę analizę atlikta nenašių regionų žemės ūkio paskirties žemės naudojimo analizė, remiantis kartografiniais šaltiniais ir naujausiais statistiniais duomenimis. - Šiame darbe nustatytas apleistų nenašių žemės sklypų naudojimo žemės ūkio ar miškų ūkio veiklai tikslingumas. Siūloma prieš priimant sprendimą dėl nenašių žemių racionalaus naudojimo palyginti dirvožemius ir kitas žemės savybes, išlaidas teritorijos tvarkymo darbams ir įvertinti iš ploto vieneto galimos išauginti produkcijos vertę. - Disertacijoje pateiktas ekspertinis minimalių ariamosios žemės sklypo parametrų nenašiose žemėse įvertinimas. - Mokslinio darbo praktinė svarba... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama triukšmo sklaidos nuo vėjo jėgainių problema. Pagrindiniai tyrimo objektai yra vėjo jėgainių parkų skleidžiamas triukšmas ir aplinkai nekenksmingos, cilindrinę struktūrą turinčios, žemo dažnio triukšmą slopinančios medžiagos. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: nustatomas ir įvertinamas žemo dažnio triukšmo ir infragarso susidarymas ir sklaida pramoninių vėjo jėgainių parkuose ir jų išorėje, taip pat nustatomos efektyvios gyvenviečių apsaugos priemonės nuo vėjo jėgainių keliamo žemo dažnio triukšmo. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros analizei. Jame pateikta vėjo jėgainių ir jų keliamo triukšmo apžvalga. Apžvelgtos vėjo energetikos būklė Lietuvoje, vėjo jėgainių konstrukcijos, vėjo jėgainių triukšmo formavimosi principas, triukšmo matavimo metodikos. Analizuojamos skleidžiamo aerodinaminio triukšmo mažinimo priemonės bei žemo dažnio triukšmo slopinimo būdai ir izoliuojančių medžiagų panaudojimas. Skyriaus... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation examines the issue of noise emission from the wind farms. The objects of investigation are wind farm noise and environmentally friendly low-frequency noise-deadening materials with cylindrical structure. The paper addresses a number of key objectives: to determine and assess low frequency noise and infrasound emission and dispersion both inside and outside the industrial wind farms, as well as to establish effective measures for protection of settlements against low-frequency noise generated by wind turbines. The dissertation consists of an introduction, three chapters, conclusions, recommendations, list of references and the author's publications on the topics. The introductory chapter discusses the research problem, the relevance of the investigation, describes the object of the research, states the aims and objectives, presents the research methodology, scientific novelty, practical significance of the results, and the statements for defending. It also highlights practical significance of the dissertation presents the author's publications and presentations at conferences, and explains the structure of the thesis. The first chapter is devoted to literature review. It provides an overview of general problems related to wind and noise produced by wind turbines, an overview of the outlook on wind energy in Lithuania, and a discussion of wind turbine constructions. The chapter presents the analysis of aerodynamic noise emitted by means of low-frequency noise... [to full text]

The dissertation examines the issue of noise emission from the wind farms. The objects of investigation are wind farm noise and environmentally friendly low-frequency noise-deadening materials with cylindrical structure. The paper addresses a number of key objectives: to determine and assess low frequency noise and infrasound emission and dispersion both inside and outside the industrial wind farms, as well as to establish effective measures for protection of settlements against low-frequency noise generated by wind turbines. The dissertation consists of an introduction, three chapters, conclusions, recommendations, list of references and the author's publications on the topics. The introductory chapter discusses the research problem, the relevance of the investigation, describes the object of the research, states the aims and objectives, presents the research methodology, scientific novelty, practical significance of the results, and the statements for defending. It also highlights practical significance of the dissertation presents the author's publications and presentations at conferences, and explains the structure of the thesis. The first chapter is devoted to literature review. It provides an overview of general problems related to wind and noise produced by wind turbines, an overview of the outlook on wind energy in Lithuania, and a discussion of wind turbine constructions. The chapter presents the analysis of aerodynamic noise emitted by means of low-frequency noise... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama triukšmo sklaidos nuo vėjo jėgainių problema. Pagrindiniai tyrimo objektai yra vėjo jėgainių parkų skleidžiamas triukšmas ir aplinkai nekenksmingos, cilindrinę struktūrą turinčios, žemo dažnio triukšmą slopinančios medžiagos. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: nustatomas ir įvertinamas žemo dažnio triukšmo ir infragarso susidarymas ir sklaida pramoninių vėjo jėgainių parkuose ir jų išorėje, taip pat nustatomos efektyvios gyvenviečių apsaugos priemonės nuo vėjo jėgainių keliamo žemo dažnio triukšmo. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros analizei. Jame pateikta vėjo jėgainių ir jų keliamo triukšmo apžvalga. Apžvelgtos vėjo energetikos būklė Lietuvoje, vėjo jėgainių konstrukcijos, vėjo jėgainių triukšmo formavimosi principas, triukšmo matavimo metodikos. Analizuojamos skleidžiamo aerodinaminio triukšmo mažinimo priemonės bei žemo dažnio triukšmo slopinimo būdai ir izoliuojančių medžiagų panaudojimas. Skyriaus... [toliau žr. visą tekstą]

Šiaulių universiteto Botanikos sode auginamos pušys pasirinktos kaip tyrimo objektas, nes kaip ir kiti spygliuočiai, jos priskirtinos vienai įdomiausių ir dekoratyviausių augalų grupei. Šie augalai pasižymi didele spalvų, formų, aukščių įvairove bei neypatingu reiklumu aplinkos sąlygoms. Darbo tikslas – atlikti ŠU Botanikos sode auginamų pušų kolekcijos įvertinimą bei auginimo perspektyvumo analizę. Darbo uždaviniai: atlikti Botanikos sodo pušų kolekcijos analizę, įvertinti kasmetinį ūglių prieaugį, atlikti pušų dauginimą gyvašakėmis. Siekiant išsiaiškinti ar pakankama pušų pasiūla Šiaulių mieste, atlikti augalų prekybinių aikštelių pušų sortimento analizę. Įvertinti Botanikos sode auginamų pušų auginimo želdynuose perspektyvumą. Tyrimai atlikti 2008–2009 metų vasaros laikotarpiu ŠU Botanikos sode. Tyrimų metu buvo išanalizuoti atskiri pušų požymiai. Nustatyta, kad ŠU Botanikos sode pagrinde vyrauja kūgiška ir ovali lajos forma. Įvertinus rezultatus, nustatyta šviesiai ruda, pilkai ruda ūglių spalva. Pušų ūgliams būdinga per metus priaugti 10–20 cm. Daugiausiai vyrauja dvispyglės ir penkiaspyglės pušys. Spyglių spalva yra šviesiai, bei tamsiai žalia su pilku, melsvu ar gelsvu atspalviu, o spyglių ilgis įvairuoja – nuo 2 iki 22 cm. Darbo rezultatais įrodyta, kad pušys gyvašakėmis dauginasi labai sunkiai, tik 25 % gyvašakių išliko gyvybingos. Pagal gautus tyrimo duomenis nustatyta, kad prekybinėse aikštelėse didesnė dalis yra pušų veislių (79 %), o ŠU Botanikos sode veislių... [toliau žr. visą tekstą] / Pines grown in Siauliai University Botanical Gardens have been chosen as the research subject as they are attributable to one of the most interesting and decorative group of plants just like the rest of conifers. These plants distinguish for a great variety of colours, shapes and heights as well as no particular high standards for environmental conditions. Aim of the Paper – to carry out the evaluation of pine collection grown in Siauliai University Botanical Gardens and analysis of perspectives for growing. Tasks of the Paper: to carry out the analysis of pine collection of Siauliai University Botanical Gardens, to evaluate the augmentation of annual sprouts, to carry out the reproduction of pines by means of cuttings. To evaluate the perspectives for growing pines at greeneries of the Botanical Gardens. Researches have been carried out during the summertime of 2008–2009 in Siauliai University Botanical Gardens. Particular features of pines have been analysed during the researches. It has been estimated that basically fastigiated and ovate shapes of crowns prevail in the Botanical Gardens. Light brown, greyish brown colours of sprouts have been found upon assessment of results. It is typical for sprouts to grow 10 – 20 cm every year. Mostly prevail two-needle and five-needle pines. The colour of needles is light and dark green with grey, bluish or yellowish shades, and the length of the needles varies from 2 to 22 cm. Results of the Paper proved that reproduction of pines by... [to full text]

Darbe analizuojami teisės aktai reglamentuojantys aplinkos oro apsaugą, Europos Sąjungos direktyvos. Pateikiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos priemonės taršai mažinti. Išanalizavus gautus duomenis, išryškėjo Pramonės gatvėje trys pagrindiniai stacionarūs taršos šaltiniai, kurie turi įtakos šiai gatvei. Viena didžiausių įmonių, tai AB „Šiaulių energija“ Pietinė katilinė, kuri vykdydamą savo veiklą per metus išmeta 94 % suminio emisijų kiekio lyginant su kitais stacionariais taršos šaltiniais. Išmatavus triukšmo lygius Pramonės gatvėje paaiškėjo, kad didžiausias triukšmo lygis būna prie įmonės UAB „Kalvis“ ir prie prekybos centro „Bruklinas“. Transporto srautas šioje gatvėje yra intensyviausias ryte ir vakare (piko valandomis). Vidutiniškai per valandą pravažiuoja 1500 automobilių. Norint sumažinti triukšmo lygius reikėtų įrengti želdinius, kurie taip pat dar ir valo aplinkos orą. Norint sumažint emisijų kiekius į atmosferą, įmonėms siūlyčiau įdiegti naujas technologijas, kurios mažiau terštų, pradėti naudoti efektyvesnius valymo įrenginius. / In this paper analyzes the laws governing environmental protection, air pollution, the EU Directive relating to the subject of my question. Submitted to the Republic of Lithuania and European Union environmental pollution measures maint. Major stationary sources of pollution are 3 firms in the Pramones street. The one of biggest firm is the AB „Siauliu energija“ Pietine katiline. This undertaking their activity during the year, emit 94% of total emissions in comparison with other companies. Measurement of noise levels in industry in the street showed that the maximum noise level is at UAB „Kalvis“ and the shopping center in „Bruklinas“. Traffic on this street is the most intense in the morning and evening (peak hours). An average of 1,500 per hour passing cars. To reduce the noise levels should be equipped with green stands, which are also designed for cleaning the air. For quantities are reduced emissions into the atmosphere, I would suggest that companies introduce new technologies that pollute less, start to use more efficient air cleaning devices.