Šio baigiamojo darbo esmė yra atlikti ir pateikti visapusišką bei sistemingą krovinių gabenimo transporto priemonėmis atsakomybės ypatumų analizę, kurio tikslas yra atskleisti šio teisinio instituto atitinkamus svarbiausius aspektus reguliuojančių nuostatų sampratą ir pritaikomumą praktikoje, nustatyti problematinius aspektus. Taip pat darbe yra pristatoma išsami atitinkamų teisės norminių aktų analizė ir teisės doktrinoje išreikšta nuomonių įvairovė nagrinėjama tema. Galiausiai, aptariami svarbiausi ir aktualiausi nagrinėjama tema teismų precedentai siekiant atskleisti pagrindines teisinio reguliavimo problemas, su kuriomis yra susiduriama praktikoje bei pateikiami jų sprendimo pasiūlymai. / The essence of this thesis is to conduct and submit a comprehensive and systematic means of road transport analysis of the characteristics of responsibility, whose aim is to institute the appropriate legal provisions governing the main aspects of the applicability of the concept and practical aspects of the suspect. Also at work is presented in detail the relevant legal regulations and legal analysis of the doctrine of diversity of views expressed by the subject. Finally, it covers the most important and topical subject of judicial precedents at issue in order to uncover key regulatory issues that are encountered in practice and present their solution.

Euthanasia is frequent phenomenon in modern society and that is why the number of discussions on the subject increases. The aim of the paper is to answer the question after having analyzed the legal acts of various contries: is euthanasia a crime or a justifiable way of killing. In the beginning the concept of euthanasia is educed and it is marked off from the non-practice of the stubborn treatament. The experience of the states that have legitimated euthanasia, prohibited euthanasia, legalized suicides assisted.

Baigiamasis darbas skirtas išanalizuoti prašymu del teismo leidimu išdavimo ir faktu patvirtinimo nagrinejimo Vilniaus rajono apylinkes teisme praktika. Autorius, analizuodamas teismo bylas, kartu aptare ir teorinius klausimus. Prašymai del teismo leidimu išdavimo priskiriami prie ypatingosios teisenos bylu, kurios nagrinejamos supaprastinto proceso tvarka. Autorius analizavo kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiam konkreciai teismui teismingi šie prašymai. Kartu autorius aptare procesiniu dokumentu samprata, kurie skirstomi I byloje dalyvaujanciu asmenu ir teismo procesinius dokumentus. Darbe analizuojami šiu pareiškimu nagrinejimo tvarkos ypatumai bei terminai. Remiantis Vilniaus rajono apylinkes teismo bylomis, išskirtos pagrindines atsisakymu išduoti teismo leidimus priežastys. Taip pat aptarta teismo procesinio dokumento – nutarties, kuriuo užbaigiamas šiu bylu nagrinejimas, turinys ir jai budingi požymiai. Analizuodamas Vilniaus rajono apylinkes teismo bylas del teismo leidimu išdavimo, autorius pastebejo, kad teismas ne visada tinkamai taiko teisminguma reglamentuojancias teises normas. Taip pat pastebeta, kad teismas, nagrinedamas prašymus žodinio proceso tvarka, pažeidžia suteikta penkiu dienu termina šiems prašymams išnagrineti. Kalbant apie prašymus del faktu patvirtinimo, Vilniaus rajono apylinkes teisme buvo tik kelios tokios bylos, todel baigiamajame darbe atlikta tik keleto tokio pobudžio bylu analize. / The final work is dedicated to analyse the practice of dealing with the pleas for bestowal of court permissions and pleas for confirmations of facts in the court of Vilnius precinct. The author also talked over the theory by analysing court cases. Pleas for bestowal of court permissions are in the category of cases of special proceedings and they are dealt with in the simplified trial. The author analysed criteria’s determining which court should deal with the pleas. The author described the definitions of aforesaid processial documents, which are of two different kinds: documents of court participants and processial documents of the court. The final work described the singleness and terms of dealing with the pleas for bestowal of court permissions and pleas for confirmation of facts. Having analysed the cases the author singled out the main refusal reasons to bestowal the court permission. The definition and content of the final document in the court proceedings was also given in this work. Having analysed the cases in the court of Vilnius precinct there were found some wrong applications of law rules regarding the courts work. The court sometimes doesn’t abide the five days term after receiving aforesaid pleas to make a final decision in the case. It is also important to mention that the court received just a couple of pleas for confirmation of facts over few years.

Magistro darbo tema – viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą. Darbo tyrimo objektą sudaro viešosios tvarkos sampratos analizė, išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje formuojamos viešosios tvarkos analizei bei tokios sampratos tolimesnio vystymosi galimybėms, taip pat esminiai su šiomis kategorijomis susiję klausimai: teismas turi teisę ar pareigą vadovautis savo ar kitų valstybių viešosios tvarkos samprata? Kokią įtaką viešosios tvarkos sampratai turi Europos Sąjungos (ES) teisė? Ar arbitražas yra susijęs su konkrečia valstybe bei ar turi vertinti tokios susijusios valstybės ar daugelio valstybių viešosios tvarkos turinį ar priešingai – yra nepriklausomas nuo konkrečios valstybės (angl. – seatless) bei turi ieškoti universalios tarptautinės viešosios tvarkos? Kokia yra teismo kontrolės apimtis, kai yra vertinama arbitražo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai? Pirmoje dalyje atskleidžiama vyraujanti bei didžiausias vystymosi perspektyvas turinti tarptautinės viešosios tvarkos samprata. Šioje dalyje siekiama analitiškai įvertinti skirtingus požiūrius į viešosios tvarkos kategoriją, taip pat pateikiamas analitinis ir kritinis viešosios tvarkos bei imperatyviųjų teisės normų santykio vertinimas, atskleidžiami pagrindiniai Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijų bruožai, analizuojamos priežastys, kurios nulemia skirtingą viešosios tvarkos taikymo praktiką. Antrojoje dalyje analizuojama ES teisės ir būtent ETT... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis reveals the issue of Public Policy as a Ground for Refusing Recognition and Enforcement or Setting Aside Foreign Arbitral Award. This work provides a comprehensive analysis of public policy. The paper focuses on the analysis of understanding of the notion of public policy in Lithuania. The thesis identifies possibilities of further development of the latter concept. Moreover, the work tackles the main questions related to public policy, such as: does the Court have an obligation or a right to apply national and/or international public policy? How does the EU law affect the concept of public policy? What is the scope of the Courts' control over compliance of the arbitral award with public policy? The first chapter of the thesis presents the dominant concept of international public policy that has the most prominent development perspectives. This part of the paper is focused on analytical evaluation of different attitudes towards public policy category. Along the same lines, critical analysis of the relationship between public policy and strictly imperative norms is provided. Furthermore, the mains aspects of International Law Association recommendations are reflected and prerequisites which determine different application of public policy are analysed. The next chapter displays the influence of the EU law and ECJ practice on the understanding of public policy in the EU Member states and non EU Member states. The case law of Lithuanian and other countries... [to full text]

Santrauka Komercinių bankų veiklos licencijavimas kaip a priori jų veiklos riziką ribojantis veiksnys (angl. Licensing of the commercial banks as the a priori their activities risk reducing factor) Pagrindinis šio magistro darbo tikslas yra atlikti dalykinę Europos Sąjungos teisės aktuose reglamentuojamų kredito įstaigų leidimų veiklai (licencijos) išdavimo reikalavimų analitinę apžvalgą. Ištirti minėtų reikalavimų perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus ypatumus bei, atsižvelgiant į skirtingą pasirinktų valstybių narių praktiką, suformuluoti atitinkamus pasiūlymus. Šis magistro darbas susideda iš trijų dalių: 1) Komercinių bankų veiklos rizika ir jos išankstinis ribojimas veiklos leidimo pagalba. Šioje darbo dalyje autorius atlieka išsamią komercinių bankų veiklos rizikos apibrėžties analizę, išskiria jos požymius bei pagrindžia jos išankstinio ribojimo komercinių bankų veiklos leidimo (licencijavimo) pagalba svarbą; 2) Europos Sąjungos direktyvose nustatytų kredito įstaigų veiklai pradėti reikalavimų analizė. Tyrimas yra atliekamas nuosekliai analizuojant minėto leidimo išdavimo reikalavimus pradedant Pirmąja bankinikystės direktyva ir baigiant minėtus reikalavimus kodifikuojančia 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB “Dėl kredito įstaigų veiklos pradžios ir vykdymo (nauja redakcija)”. Tyrimo objektu taip pat yra bendroji Europos Sąjungos licencija ir jos įgyvendinimo probleminiai klausimai; 3) Europos Sąjungos kredito... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Licensing of the commercial banks as the a priori their activities risk reducing factor The primary objective of this master thesis is to examine authorization requirements of the credit institutions stated in the legal acts of the European Union, to analyse how the afore-mentioned requirements are transferred to the national legal acts of the Republic of Lithuania and to offer appropriate suggestions taking into consideration different practice of the chosen Member States. This master thesis consists of three sections: 1) Activities risk of the commercial banks and its anticipatory reduction by the authorization procedure. In this section of the master thesis author examines the conception of the activities risk of the commercial banks, clarifies its features and justifies its anticipatory reduction substantiality by the authorisation procedure; 2) Examination of the authorization requirements of the credit institutions stated in the legal acts of the European Union. The examination it is conducted consistently analysing the authorisation requirements beginning with the First banking directive and finishing with the authorisation requirements codifying directive 2006/48/EC of the European Parliament and the Council of 14 June 2006 relating to the taking up and pursuit of the business of the credit institutions (recast). The Single European Union Licence and obstacles of its implementation are the examination objects as well; 3) Transfer of the European Union... [to full text]