Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text]

This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text] / Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą]

Šio darbo objektas yra informacijos, klaidinančios vartotoją, sklaida ir jos įtaka organizacijos įvaizdžiui. Darbo tikslas – remiantis keleto atvejų Lietuvoje analize, atskleisti vartotojus klaidinančios informacijos sklaidos įtaką internetinės prekybos organizacijų įvaizdžiui. Darbo sudaro trys skyriai: pirmoje darbo dalyje pristatoma elektroninio verslo bei internetinės prekybos samprata, pristatomos organizacijos identiteto kūrimo, įvaizdžio formavimo bei palaikymo procesų ir išorinės komunikacijos sąsajos; antroje darbo dalyje analizuojama vartotoją klaidinančios informacijos sklaida bei organizacijos atsakomybės klausimai; trečiojoje darbo dalyje – aprašoma empirinio tyrimo metodologija ir analizuojami tyrimo metu gauti duomenys. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia buvo apklausti keturi internetinės prekybos organizacijų Lietuvoje vadovai. Interviu metu išsiaiškinta, kokią įtaką vartotojus klaidinančios informacijos sklaida turi internetinės prekybos organizacijų įvaizdžiui bei komunikacijai. Taip pat buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuris padėjo nubrėžti gaires bei žvalgomąsias tendencijas, ar vartotojams Lietuvoje apskritai yra svarbi adekvačios bei teisingos informacijos apie produktus bei paslaugas sklaida. Tyrimas atskleidė, kad vartotojams yra svarbi teisingos ir adekvačios informacijos apie produktus bei paslaugas sklaida. Jie pripažįsta, jog netoleruoja klaidinančios informacijos, tačiau vis dar susiduria su ja apsipirkdami internetu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of investigation of master thesis is spread of misleading information to consumers and its impact to the image of organization. Master thesis aims at revealing the impact of misleading information to consumers on the image of the online sales companies in accordance with few cases of analysis in Lithuania. The thesis consists of three chapters: first chapter deals with online business and sales, also the development of organization identity, forming and sustaining image and the correlation of external communication; spread of misleading information and the responsibility of organization are discussed in the second part; whereas in the third part of the thesis the methodology of empirical research is described, also gathered data is analyzed. Research was performed in few stages. Firstly, four of online sales Lithuanian organizations directors were interviewed. During the interviews it was revealed what kind of impact spread of misleading information to consumers does to the image and communication of organizations. Quantitative research has been performed as well. It helped to determine guidelines and trends related to finding out if consumers in Lithuania need spread of adequate and legitimate information concerned with products and services. Research revealed that consumers need spread of adequate and legitimate information concerned with products and services. Consumers admit that they do not tolerate misleading information, however they still find such... [to full text]

Kaukolės veidinės dalies anomalijos, ypač lūpos ir (arba) gomurio nesuaugimai (L/GN), yra vienos dažniausių žmogaus įgimtų ydų. Įvairių autorių duomenimis jų dažnumas svyruoja nuo 0,4 iki 2,0 1000 gimusiųjų. Sparčiai tobulėjant molekulinės genetikos metodams ir statistinės analizės įrankiams vis daugiau kandidatinių L/GN genetinių sričių identifikuojama plataus masto viso genomo tyrimais. Šio darbo tikslas buvo nustatyti genų kandidatų alelius, lemiančius polinkį (nesindrominiam) lūpos nesuaugimui su arba be gomurio nesuaugimo ir izoliuotam gomurio nesuaugimui Lietuvos pacientų grupėje, tiriant 42–jų genų galimai lemiančių L/GN genominius žymenis molekuliniais genetiniais metodais ir taikant statistinę asociacijos analizę nepusiausviro perdavimo testu. Taikant šeimų tyrimo ir atvejo – kontrolės tyrimo asociacijos analizės strategijas pacientų su lūpos nesuaugimu su arba be gomurio nesuaugimo grupėje, patvirtinti TIMP2, BMP2, FN1 genų kandidatų variantai lemiantys lūpos nesuaugimus su arba be gomurio nesuaugimo ir gomurio nesuaugimus Lietuvos populiacijoje, COL11A1, COL11A2, COL2A1 genų kandidatų variantai lemiantys gomurio nesuaugimus Lietuvos populiacijoje. Įvertinus Lietuvos, Latvijos ir Estijos pacientų su L/GN asociacijos analizės rezultatus, buvo nustatyta, kad Šiaurės Rytų Europos populiacijose polinkį lūpos nesuaugimui su arba be gomurio nesuaugimo lemia FGF1, TIMP2 genų variantai ir polinkį gomurio nesuaugimui COL2A1, COL11A2 genų variantai. Lūpos nesuaugimus su arba... [toliau žr. visą tekstą] / The incidence of cleft lip and (or) palate (CL/P) varies from 0.4 to 2.0 in 1000 live births across populations. More and more CL/P candidate loci are being confirmed using novel genome-wide methods of molecular genetics and tools of statistical analysis. The aim of this study was to identify the alleles of the candidate genes for cleft lip with or without cleft palate and isolated cleft palate in the Lithuanian patient group, applying the molecular genotyping of the genomic markers in 42 CL/P candidate genes and association analysis using transmission disequilibrium test approach. Using families’ studies and case – control studies approach CL/P candidate genes TIMP2, BMP2, FN1 variants were confirmed for cleft lip with or without cleft palate and COL11A1, COL11A2, COL2A1 for cleft palate only in the population of Lithuania. Estimating the association analysis results of the CL/P patients of Lithuania, Latvia and Estonia, FGF1, TIMP2 were identified as candidate genes for cleft lip with or without cleft palate and COL2A1, COL11A2 for isolated cleft palate in the North East European populations. Different genomic risk variants have influence for cleft lip with or without cleft palate and for cleft palate only, which confirms the hypothesis of different mechanisms for these two phenotypes.

The incidence of cleft lip and (or) palate (CL/P) varies from 0.4 to 2.0 in 1000 live births across populations. More and more CL/P candidate loci are being confirmed using novel genome-wide methods of molecular genetics and tools of statistical analysis. The aim of this study was to identify the alleles of the candidate genes for cleft lip with or without cleft palate and isolated cleft palate in the Lithuanian patient group, applying the molecular genotyping of the genomic markers in 42 CL/P candidate genes and association analysis using transmission disequilibrium test approach. Using families’ studies and case – control studies approach CL/P candidate genes TIMP2, BMP2, FN1 variants were confirmed for cleft lip with or without cleft palate and COL11A1, COL11A2, COL2A1 for cleft palate only in the population of Lithuania. Estimating the association analysis results of the CL/P patients of Lithuania, Latvia and Estonia, FGF1, TIMP2 were identified as candidate genes for cleft lip with or without cleft palate and COL2A1, COL11A2 for isolated cleft palate in the North East European populations. Different genomic risk variants have influence for cleft lip with or without cleft palate and for cleft palate only, which confirms the hypothesis of different mechanisms for these two phenotypes. / Kaukolės veidinės dalies anomalijos, ypač lūpos ir (arba) gomurio nesuaugimai (L/GN), yra vienos dažniausių žmogaus įgimtų ydų. Įvairių autorių duomenimis jų dažnumas svyruoja nuo 0,4 iki 2,0 1000 gimusiųjų. Sparčiai tobulėjant molekulinės genetikos metodams ir statistinės analizės įrankiams vis daugiau kandidatinių L/GN genetinių sričių identifikuojama plataus masto viso genomo tyrimais. Šio darbo tikslas buvo nustatyti genų kandidatų alelius, lemiančius polinkį (nesindrominiam) lūpos nesuaugimui su arba be gomurio nesuaugimo ir izoliuotam gomurio nesuaugimui Lietuvos pacientų grupėje, tiriant 42–jų genų galimai lemiančių L/GN genominius žymenis molekuliniais genetiniais metodais ir taikant statistinę asociacijos analizę nepusiausviro perdavimo testu. Taikant šeimų tyrimo ir atvejo – kontrolės tyrimo asociacijos analizės strategijas pacientų su lūpos nesuaugimu su arba be gomurio nesuaugimo grupėje, patvirtinti TIMP2, BMP2, FN1 genų kandidatų variantai lemiantys lūpos nesuaugimus su arba be gomurio nesuaugimo ir gomurio nesuaugimus Lietuvos populiacijoje, COL11A1, COL11A2, COL2A1 genų kandidatų variantai lemiantys gomurio nesuaugimus Lietuvos populiacijoje. Įvertinus Lietuvos, Latvijos ir Estijos pacientų su L/GN asociacijos analizės rezultatus, buvo nustatyta, kad Šiaurės Rytų Europos populiacijose polinkį lūpos nesuaugimui su arba be gomurio nesuaugimo lemia FGF1, TIMP2 genų variantai ir polinkį gomurio nesuaugimui COL2A1, COL11A2 genų variantai. Lūpos nesuaugimus su arba... [toliau žr. visą tekstą]

1. Remiantis interpretacinės antropologijos paradigma ir vadovaujantis trimis – paties tyrinėtojo, tyrimo dalyvių ir sociokultūrinio konteksto vaidmens blogos akies konstrukto kuriamajame darbe – perspektyvomis, daktaro disertacijoje nustatyta šiuolaikinio lietuviškojo blogos akies komplekso raiška. Siekiant atskleisti didelę individualių požiūrių ir sampratų įvairovę, darbe pabrėžiamos skirtingų nuomonių sankirtos ir sąveikos, akcentuojamas nepaliaujamas kūrybos vyksmas, dėl kurio randasi lankstus, griežtai neapibrėžtas darinys, leidžiantis bloga akimi tikintiems žmonėms aktyviai veikti, kurti, išreikšti daugybę įvairiausių prasmių ir asmeninių patirčių, interpretuojant asmenines bei socialines nesekmes, nepalankias gyvenimo aplinkybes ir laimės stoką. 2. Šių dienų Lietuvoje blogos akies kompleksas pasireiškia kaip homogeniškas, tačiau drauge ir įvairiaprasmis kultūrinis konstruktas. Jo kūrime dalyvauja abiejų lyčių, įvairaus amžiaus, profesijos ir išsilavinimo žmonės. Lyties požiūriu, blogos akies komplekso raiška nėra vienoda. Moterys, lyginant su vyrais, intensyviau išreiškia ir akcentuoja blogos akies idėją. Pasitvirtino iškelta hipotezė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje moterys anksčiau negu vyrai sužino apie kenkiamąją akių galią ir daugiau apie blogą akį išmano. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad blogos akies idėja moterims svarbesnė negu vyrams, kad moterys blogos akies idėją pabrėžia intensyviau ir net pačios blogaakystę noriai priskiria moterims. 3... [toliau žr. visą tekstą] / 1. Taking guidance from the paradigm of interpretative anthropology and basing on three perspectives – the role played by the researcher, research participants, and sociocultural context in the creation of evil eye construct – the doctoral dissertation has determined the representation of contemporary Lithuanian evil eye complex. In order to demonstrate a wide variety of individual attitudes and notions the present work highlights the intersections and interactions of differing opinions, stressing the continuous creative process due to which a flexible and vague construct emerges. It enables evil eye believers to express a multitude of various meanings and personal experiences for the purpose of interpreting their personal and social failures, unfavourable circumstances of life, and general lack of fortune. 2. In contemporary Lithuania, the evil eye complex manifests itself as a homogeneous multifaceted cultural construct, the creation of which involves people differing in terms of gender, age, profession, and education. However, from the point of view of gender, the evil eye representation is not balanced. Females express and stress the idea of evil eye more intensively than males. The hypothesis that females in contemporary Lithuania, compared to males, learn about the destructive power of eyes sooner and are better informed about the evil eye was corroborated. Basing on the existing data it is possible to contend that the idea of evil eye is more important to females than... [to full text]

1. Evil eye participates in the daily life of people of contemporary Lithuania in spite of urbanisation or achievements in the area of medicine and science. A homogeneous yet at the same time very elastic construct of the evil eye helps evil eye believers to interpret their personal and social failures, unfavourable circumstances of life, and lack of luck or fortune. 2. As a cultural construct, the contemporary Lithuanian evil eye complex may be characterised by flexibility, vagueness, dynamism, and a wide variety of forms of its representation. Developed perpetually in the processes of social and reflexive interactions, the evil eye representation in contemporary Lithuania undergoes endless modification, remaining, however, stable and resistant to changes. 3. In contemporary Lithuania, the fear of evil eye features not only among elderly people with relatively lower levels of schooling and livelihoods mostly connected with agriculture. The younger generation adopts the traditional notion of evil eye, enriching it with the elements of popular culture. 4. In contemporary Lithuania, the evil eye representation is not balanced from the point of view of gender. The idea of evil eye is expressed and stressed more intensively by females. Even in contemporary Lithuania, a typical possessor of the evil eye is an elderly dark-eyed female – an inquisitive, intrusive, talkative and envious neighbour, co-worker or relative. 5. It is commonly believed that the most vulnerable evil eye... [to full text] / Remiantis interpretacinės antropologijos paradigma ir vadovaujantis trimis – paties tyrinėtojo, tyrimo dalyvių ir sociokultūrinio konteksto vaidmens blogos akies konstrukto kuriamajame darbe – perspektyvomis, daktaro disertacijoje nustatyta šiuolaikinio lietuviškojo blogos akies komplekso raiška. Siekiant atskleisti didelę individualių požiūrių ir sampratų įvairovę, darbe pabrėžiamos skirtingų nuomonių sankirtos ir sąveikos, akcentuojamas nepaliaujamas kūrybos vyksmas, dėl kurio randasi lankstus, griežtai neapibrėžtas darinys, leidžiantis bloga akimi tikintiems žmonėms aktyviai veikti, kurti, išreikšti daugybę įvairiausių prasmių ir asmeninių patirčių, interpretuojant asmenines bei socialines nesekmes, nepalankias gyvenimo aplinkybes ir laimės stoką. Šių dienų Lietuvoje blogos akies kompleksas pasireiškia kaip homogeniškas, tačiau drauge ir įvairiaprasmis kultūrinis konstruktas. Jo kūrime dalyvauja abiejų lyčių, įvairaus amžiaus, profesijos ir išsilavinimo žmonės. Lyties požiūriu, blogos akies komplekso raiška nėra vienoda. Moterys, lyginant su vyrais, intensyviau išreiškia ir akcentuoja blogos akies idėją. Pasitvirtino iškelta hipotezė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje moterys anksčiau negu vyrai sužino apie kenkiamąją akių galią ir daugiau apie blogą akį išmano. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad blogos akies idėja moterims svarbesnė negu vyrams, kad moterys blogos akies idėją pabrėžia intensyviau ir net pačios blogaakystę noriai priskiria moterims. Blogaakiu... [toliau žr. visą tekstą]

Temat niniejszej pracy magisterskiej stanowi Obraz „małej ojczyzny” we współczesnej poezji polskiej na Litwie. Zrodził się on z założenia, że w poezji wileńskiej znajdujemy wiele utworów, w których pojawia się obraz kraju lat dziecinnych, najbliższego otoczenia człowieka. Bazą źródłową do napisania pracy posłużyły antologie i zbiorki autorskie współczesnych poetów polskich na Litwie, wydane w latach 1985 - 2012. Materiał badawczy został podzielony na trzy zestawy tematyczne: opisy krajobrazów rustykalnych, obraz miasta Wilna oraz motywy domu rodzinnego. Pisząc o „małej ojczyźnie” poeci wileńscy najczęściej apoteozują, idealizują jej obraz. Tematem wielu utworów jest nostalgia i tęsknota do kraju lat dziecinnych, do najbliższej przestrzeni regionalnej – „małej ojczyzny”. Jest to kontynuacja tradycji literackiej Adama Mickiewicza, Czesława Miłosza, regionalistów wileńskich, których dzieła często są inspiracją do powstawania nowych utworów. W danej rozprawie w syntetyczny sposób są omówione podstawowe wyznaczniki „małej ojczyzny”, wyeksponowane w poezji następujących autorów: R. Mieczkowskiego, H. Mażula, J. Szostakowskiego, W. Piotrowicza, A. Rybałko, S. Worotyńskiego, A. Śnieżki, A. Sokołowskiego i in. / Anos Maciulevič magistriniame darbe „Mažosios tėvynės“ motyvai šiuolaikinėje Lietuvos lenkų poezijoje interpretuojama 1995 - 2012 m. Lietuvos lenkų poeziją. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti eilėraščius, kuriuose poetai aprašo „mažąją tėvynę“. Samprotavimai yra suskirstyti į tris pagrindinius teminius blokus: kaimiškas kraštovaizdis, Vilniaus miesto tematika ir gimtojo namo motyvai. Po Lietuvos lenkų poetų (R. Mečkovskio, J. Šostakovskio, H. Mažulio, A. Rybalkos, S. Vorotynskio, A. Sokolovskio ir kt.) kūrinių analizės, pamąstymai buvo apibendrinti ir padarytos išvados. Šiuolaikiniai Lietuvos lenkų poetai, rašydami apie „mažąją tėvynę“, dažniausiai ją idealizuoja, apoteozuoja, pakelia iki sakralinio lygmens, išaukština tokias jos vertybes kaip meilė ir ištikimybė gimtajam kraštui, protėvių tradicijoms. Dažnai kūrinius lydi liūdesys ir nostalgija praeičiai, artimiausiai asmeninei erdvei, su kuria asocijuojasi šilčiausi jausmai. Lietuvos lenkų poetai tęsia Vilniaus krašto tarpukario literatūros regionalistų tradicijas, darbuose taip pat daug romantizmo ataidų. Labai didelę reikšmę kūrybai turi Adomo Mickevičiaus, Česlavo Milošo asmenybės ir jų kūrinių motyvai. / Anna Maciulevič thesis "Little Homeland‘s“ Motives in Contemporary Lithuanian Polish Poetry deals with the interpretation of the 1995 - 2012 Lithuanian Polish poetry. The aim of this thesis is to analyze poems, where the poets describe their "little homeland“. The reasonings are divided into three main thematic blocks: the rural landscape, the Vilnius‘ theme and the motives of a native home. After Lithuanian Polish poets (R. Mečkovski, J. Šostakovski, H. Mažulis, A. Rybalka, S. Vorotynski, A. Sokolovski etc.) works‘ analysis, the thoughts have been summarized and conclusions have been made. Modern Lithuanian Polish poets, writing about their „little homeland", usually idealize it, apotheosize, brink it up to the sacral level, exalts such its values as love and loyalty to the native land, ancestral traditions. Often works are accompanied by sadness and nostalgia for the past, the immediate personal space, which is associated with the warmest feelings. Lithuanian Polish poets continue the traditions of the Vilnius region interwar literature regionalists, in their works there are lots of Romanticism echoes as well. The personalities and motives of Adam Mickiewicz, Czeslaw Milosz works are of great importance in their poems.

Tiriant Lietuvos atvejį disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip nuostatos politiniais klausimais susiformuoja(-mos) pokomunistinėje valstybėje, nepasižyminčioje aplinka, palankia ideologinėms mąstymo schemoms reikštis. Atspirties tašku konstruojant empirinį tyrimo instrumentą tampa išgryninta kognityvinių schemų teorijų prieiga. Pirmajame empirinio tyrimo etape pusiau struktūruotų kokybinių interviu metu atskleidžiamos dviem politikos klausimais, reprezentuojančiais socioekonominę bei socialinę-moralinę politikos sritis, nuostatas formuojančios kognityvinės schemos. Pirmieji rezultatai toliau plėtojami antrajame tyrimo etape, pasitelkus teiginių klasių rūšiavimo (Q-sort) metodą. Atskleidžiama, jog nuostatas politiniais klausimais formuoja dviejų tipų kognityvinės schemos: principiniame, įsitikinimų lygmenyje operuojančiosios bei pragmatiškoji racionalaus politikos pasekmių efektyvumo vertinimo schema (tyrime jos detalizuojamos ir palyginamos). Taip pat randamos penkios bendros veikiančios ideologinės įsitikinimų lygmens schemos, Lietuvoje veikiančios kaip schemų atskirais politiniais klausimais taikymą koordinuojantis ir jas paaiškinantis mechanizmas. Santykinai šias schemas galima pavadinti laisvos saviraiškos, tvirtos rankos, tradicinės moralės, globojančios valstybės bei pagrindinių teisių garantijų socialinėmis perspektyvomis. Dalis jų gali būti siejamos su tam tikromis „tradicinėmis ideologijomis“. Tačiau svarbiausia - jos leidžia teigti, jog nepaisant ideologiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Main goal of the dissertation is to, by analyzing Lithuanian case, explore how attitudes towards political issues develop in a post-communist country where favorable conditions for the ideological thinking do not exist. The arranged approach of the cognitive schema theories is taken as a starting point for developing the research instrument. In the first stage of the empirical research, the method of semi-structured interviews is used to uncover the cognitive schemas that play a vital role in forming the attitudes on two political issues representing, respectively, socioeconomic and moral spheres of politics. These findings are further elaborated in the second round of the research by employing the Q-sort method. It turns out that the development of political attitudes in both political areas is being determined by two main types of cognitive schemas: one based on fundamental virtues, principle beliefs, and the pragmatic schema based on rational evaluation of the policy outcomes’ efficiency (both of these schemas are compared and analyzed in detail). It is also explored that the usage of these schemas are coordinated and can be explained by one or another of the five shared social perspectives (or ideological schemas) operating in Lithuania. Conditionally they can be named as perspectives of free self-expression, strong leader, traditional morality, patronizing state and basic rights’ assurance. Some of these schemas can be loosely linked to certain “classical” ideologies... [to full text]

Tiriant Lietuvos atvejį disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip nuostatos politiniais klausimais susiformuoja(-mos) pokomunistinėje valstybėje, nepasižyminčioje aplinka, palankia ideologinėms mąstymo schemoms reikštis. Atspirties tašku konstruojant empirinį tyrimo instrumentą tampa išgryninta kognityvinių schemų teorijų prieiga. Pirmajame empirinio tyrimo etape pusiau struktūruotų kokybinių interviu metu atskleidžiamos dviem politikos klausimais, reprezentuojančiais socioekonominę bei socialinę-moralinę politikos sritis, nuostatas formuojančios kognityvinės schemos. Pirmieji rezultatai toliau plėtojami antrajame tyrimo etape, pasitelkus teiginių klasių rūšiavimo (Q-sort) metodą. Atskleidžiama, jog nuostatas politiniais klausimais formuoja dviejų tipų kognityvinės schemos: principiniame, įsitikinimų lygmenyje operuojančiosios bei pragmatiškoji racionalaus politikos pasekmių efektyvumo vertinimo schema (tyrime jos detalizuojamos ir palyginamos). Taip pat randamos penkios bendros veikiančios ideologinės įsitikinimų lygmens schemos, Lietuvoje veikiančios kaip schemų atskirais politiniais klausimais taikymą koordinuojantis ir jas paaiškinantis mechanizmas. Santykinai šias schemas galima pavadinti laisvos saviraiškos, tvirtos rankos, tradicinės moralės, globojančios valstybės bei pagrindinių teisių garantijų socialinėmis perspektyvomis. Dalis jų gali būti siejamos su tam tikromis „tradicinėmis ideologijomis“. Tačiau svarbiausia - jos leidžia teigti, jog nepaisant ideologiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Main goal of the dissertation is to, by analyzing Lithuanian case, explore how attitudes towards political issues develop in a post-communist country where favorable conditions for the ideological thinking do not exist. The arranged approach of the cognitive schema theories is taken as a starting point for developing the research instrument. In the first stage of the empirical research, the method of semi-structured interviews is used to uncover the cognitive schemas that play a vital role in forming the attitudes on two political issues representing, respectively, socioeconomic and moral spheres of politics. These findings are further elaborated in the second round of the research by employing the Q-sort method. It turns out that the development of political attitudes in both political areas is being determined by two main types of cognitive schemas: one based on fundamental virtues, principle beliefs, and the pragmatic schema based on rational evaluation of the policy outcomes’ efficiency (both of these schemas are compared and analyzed in detail). It is also explored that the usage of these schemas are coordinated and can be explained by one or another of the five shared social perspectives (or ideological schemas) operating in Lithuania. Conditionally they can be named as perspectives of free self-expression, strong leader, traditional morality, patronizing state and basic rights’ assurance. Some of these schemas can be loosely linked to certain “classical” ideologies... [to full text]