Bakalauro darbo objektas – visuomenės lobizmo vykdymas. Darbo tikslas – aptarti ir išnagrinėti lobizmą teisiniu požiūriu bei ištirti lobistinę veiklą, kuri yra vykdoma panaudojant visuomenės palaikymo skatinimo priemones. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti lobizmo sampratą, teisinį šios veiklos reguliavimą ir įgyvendinimo procesus; ištirti lobistinę veiklą kaip vieną iš viešųjų ryšių programų; išanalizuoti visuomenės lobizmą kaip veiklą, kuria siekiama daryti įtaką valdžios sprendimams; ištirti, kokios visuomenės lobizmo priemonės yra naudojamos įgyvendinant konkrečias šios veiklos programas Lietuvoje ir palyginti pilietinių ir verslo organizacijų priemonių panaudojimo aktyvumą. Atlikus visuomenės lobizmo priemonių panaudojimo Lietuvoje tyrimą buvo nustatyta, kad tiek pilietinės, tiek verslo organizacijos, vykdydamos visuomenės lobizmą naudojo tokias pirmines visuomenės lobizmo priemones kaip: reklama televizijoje ir radijuje, užsakomieji pranešimai, tyrimų rezultatų paskelbimas, naujų interneto svetainių kūrimas, laiškai redaktoriui. Tyrimas parodė, kad naudotos buvo ir antrinės priemonės – piketai, peticijų pasirašymai, laiškai redaktoriui. Pastebėta, kad pilietinės organizacijos veikė aktyviau, tačiau naudojo mažiau efektyvias priemones, kurios buvo pigesnės. Verslo interesus atstovaujančios organizacijos, turėdamos pakankamus finansinius resursus, išnaudojo tokias priemones kaip reklama radijuje, televizijoje bei reklama dienraščiuose. Magistro darbas bus naudingas... [toliau žr. visą tekstą] / Lobbying includes all attempts to influence legislators and officials, whether by other legislators, constituents or organized groups. The terms lobbying and public affairs are often used interchangeably. Public affairs is a public relations specialism that seeks to influence public policy via lobbying and/or through the media. While public affairs is a specialized part of public relations, it is still closely connected with other parts of the public relations disciplines. For example, issue management, crises management. There is a particular skills set required to do lobbying. The core skills are those of identifying and analyzing issues, building a case in response, getting access to decision makers, aligning private and public interests, persuading officials and politicians in your favour and deciding on private or public routes of influence. Grassroots lobbying is pressure from bottom to top. From a public affairs viewpoint, grassroots lobbying is the mobilization of constituents to demonstrate public support for an organization’s position. Grassroots lobbying consists of three essential steps: constituency building, constituency communication and constituency activation. Constituency building is the process of identifying and recruiting people who are willing to become politically active on behalf of an organization. Constituency communication means that when time permits, recruitment of constituents can be follow up by regular communication about pertinent political... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama institucinės sąveikos svarba dvikryptės romų integracijos procese. Dvikryptė integracija suvokiama kaip valstybinių institucijų gebėjimas užtikrinti romams teikiamų paslaugų kokybę (teisės dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame ir politiniame šalies gyvenime) ir romų iniciatyvos įsitraukti į visuomenę, nelaužant nustatytų normų (pvz.: teisėsaugos, išsilavinimo srityse). Taip pat vertinamas trečiųjų, tarpinių, institucijų daromas poveikis politikos įgyvendinimui, kadangi šios institucijos neretai tampa procesą lengvinančiu ir spartinančiu veiksniu. Remiantis teorinėmis naujojo institucionalizmo, racionalaus pasirinkimo ir politinių tinklų veikimo teorijomis, nagrinėjamas Lietuvoje šiuo metu vyraujantis tarpinstitucinis ryšys. Atsižvelgiama ne tik į Lietuvos gerosios praktikos, t.y. sėkmingai įgyvendintų projektų, pavyzdžius, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo daromą įtaką dvikryptės integracijos procesui. Pastebima, kad Lietuvoje romų politikos įgyvendinimas šiuo metu apsiriboja daugiau socialinio pobūdžio komentarais ir sprendimais, o ne racionaliu pasirinkimu pagrįstais argumentais. Tai sudaro palankias sąlygas institucinei diskriminacijai, pvz.: neigiamiems valdžios atstovų pasisakymams viešai ir kt.. Atsižvelgiant į finansinius, teisinius ir institucinius veiksnius, Lietuvoje vyrauja stereotipas – didelis miestas-didelė romų bendruomenė-daugiau problemų-daugiau išskirtinumo (tiek dėmesio, tiek finansų prasmėmis). Be to, Lietuvoje ne... [toliau žr. visą tekstą] / The Roma is a minority group in the European Union (EU), which obstacles with great social, economical and political challenges throughout the entire EU. Despite some theoretical studies and empirical data, no analysis has ever been oriented towards the situation of the Roma in Lithuania. Thus, the objective of this master thesis (The Implementation of the Minority Policy in the European Union: the Roma (Case of Lithuania)) is to analyse the role of institutions in the implementation process of the Roma policy in Lithuania. Both the ways and the methods of the inter-institutional relations enable to find out solutions which can help to improve present situation. It is indicated that both the institutional structure (institu-tions may be governmental, non-governmental, and the Roma communities) and the relations between them determine the way in which policy is implemented. The aim of the thesis is to clarify the main criteria that show the roots of today’s situation of the Roma in Lithuania (institutional perspective) and to foresee the future situation. In order to achieve the aim of the thesis, four main tasks were set: to analyse the model of social policy of the minorities both in the EU and in Lithuania; to clarify the main criteria of the Roma situa-tion in Lithuania (this helps to find out possible solutions); to find the main criteria of judicial-institutional construction of the policy in relation to the best practices throughout the EU; to find the main political... [to full text]

Nors lobizmas Lietuvoje buvo įtvirtintas 2001 metais, priėmus Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymą, iki šiol lietuvių teisinėje literatūroje nebuvo skiriama daug dėmesio lobizmo kaip instituto suderinamumui su Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu principu, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu. Lobizmas dažniausiai yra nagrinėjamas politikos mokslų kontekste kaip grupių interesų perdavimo priemonė. Teisinėje literatūroje yra straipsnių analizuojančių Lobistinės veiklos įstatymą, jo veikimą ar neveikimą bei kitus lobizmo įtvirtinimo aspektus. Visgi lobizmo ir konstitucinio principo, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu suderinamumo problema kyla tada, kai interesų grupės, pasitelkdamos lobistus, siekia savo siaurų interesų, kurie prieštarauja valstybės interesui, patenkinimo. Taigi priėmus lobizmą įteisinančius įstatymus (leidus privačioms interesų grupėms tiesiogiai daryti įtaką leidžiamajai valdžiai) kyla reali grėsmė, kad bus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas principas, jog įstatymų leidėjai turi vadovautis valstybės, o ne privačiais interesais. Šis baigiamasis darbas ir yra skiriamas ištirti šių dviejų institutų suderinamumą, jų reglamentavimą ir interpretavimą, nurodyti ryškiausius probleminius aspektus ir pateikti samprotavimus, kurie galėtų būti pagalbine medžiaga kitiems, susidomėjusiems šios problemos sprendimu. Tyrimo objektas – Lobistinė veikla, kuria pagal galiojančius teisės aktus... [toliau žr. visą tekstą] / While lobbying in Lithuania was legitimised in 2001, after passing the Law on Lobbying Activities, up until this day legal scholars in Lithuania have not made any researches about compatibility of lobbying with the constitutional principle that legislators must act according to the state interests. Lobbying is usually examined in the context of political science as a vehicle for transmission of group interests. In legal literature some scholars analyse functionality of the Law on Lobbying Activities, but other problems of lobbying are not being analysed. This problem of compatibility lobbying and constitutional principle that legislators must act according to the state interests arise when interest groups, through lobbyists, try to satisfy their own selfish needs which are against state interests. So because the Law on Lobbying Activities was passed (private groups were allowed to influence government representatives) there is a real danger that constitutional principle which obliges legislators to act according to the state interests, not according to the private interest will be breached. This thesis is intended to investigate the compatibility of these two institutes, their regulation and to show some of the most problematic aspects which arises while trying to compare these two institutes. The object of this thesis is lobbying activities, which are in accordance with existing legislation and intended to affect the legislative decisions, and its compatibility with the... [to full text]