Baigiamajame magistro darbe apibrėžiama etninio nepakantumo samprata, identifikuojamos etninio nepakantumo kaip reiškinio formavimosi priežastys ir analizuojama politika etninių mažumų atžvilgiu. Antroje darbo dalyje nagrinėjama ir lyginama romų etninės mažumos padėtis Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse, analizuojami Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos dokumentai dėl romų bendruomenės socialinės įtraukties bei vertinamas visuomenės požiūris ir publikuojamų straipsnių įtaka, formuojant nusistatymą prieš romų tautybės asmenis. / The thesis defines the concept of ethnic hatred, identifies the causes of the of the formation of the ethnic intolerance and analyzes the policy of the ethnic minoritys. The second part of the paper examines and compares the Roma ethnic minority in Lithuania and the European Union.

1918-1940 m. Lietuvoje lenkų tautinė mažuma aktyviai organizavo ir plėtojo kultūrinę veiklą. Viena iš intensyvių ir kartu labai reikšmingų lenkiško kultūrinio gyvenimo išraiškų buvo teatras. Lietuvos lenkai, turėję du draminio pobūdžio mėgėjiškus teatrinius kolektyvus Kaune ir po vieną Panevėžyje ir Ukmergėje, nuolat statė spektaklius pagal įvairaus pobūdžio repertuarą. / During the years of 1918 – 1940, the Polish minority was active in organizing and spreading cultural activities in Lithuania. One of the most intensive and in the same time a very significant Polish cultural expressions was the theatre. The Lithuanian Polish had two amateur drama type theatre companies in Kaunas and one each in Panevėžys and Ukmergė. They were constantly staging plays for a various types of repertoire.

Magistriniam darbe analizuojama Lietuvos lenkų jaunimo socialinė integracija i pilietinis aktyvumas. Teorinėje dalyje analizuojama etninės mažumos, etninio tapatumo ir integracijos sampratos, detaliau nagrinėjama lenkų etninė mažuma Lietuvoje, jos pilietinis aktyvumas ir socialinė integracija, lenkų stereotipai Lietuvos visuomenėje. Etniniam tapatumui būdinga sudėtinga struktūra, jam būdingi keli pagrindiniai komponentai: priklausimas tautai, etninė savimonė, kalbos vartojimas, kultūra. Šie komponentai išsamiau aptarti darbe. Didelis dėmesys yra skiriamas integracijos sampratai. Kalbant apie socialinę integraciją negalima pamiršti ir socialinio dalyvavimo sąvokos. Būtent socialinis dalyvavimas nulemia lenkų socialinės integracijos raišką. Darbe smulkiau analizuojamas lenkų socialinis dalyvavimas Lietuvos visuomenės gyvenime ir jų integraciją per politiką ir pilietybę, per švietimą, per darbo rinką, per lenkiškas laisvanoriškas organizacijas. Aptariant šiuos aspektus remiamasi tiek Europos - etnologo M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha ir kt., tiek Lietuvos tyrinėtojų darbais. Lietuvoje apie tautines mažumas, tautinį tapatumą ir integraciją rašė N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas irk t. todėl remtasi šių tyrinėtojų darbais. Antroje darbo dalyje pateikiama lenkų jaunimo kokybinio tyrimo duomenų analizė. Tyrime dalyvavo dvi informantų grupės – lenkiškose nevyriausybinėse organizacijose... [toliau žr. visą tekstą] / The work is aimed at presenting analysis of social intergation of Lithuanian Poles' Youth and the role of civic activity in this process. In the fisrt, theoretical part, of the work there are discussed conceptions of the ethnic minority, integration and ethnic identity, This part also includes an analysis of the Lithuanian Poles’ minority, its civic activity and integration. The structure of ethnic identity is complex: it consists of belonging to nation, ethnic consciousness, the language, culture. In the work all these conponents are discussed in detail. An particular attention is payed to the conception of integration and the role of social activity in this process. Social activity determines the integration of Poles‘ in Lithuania: such aspects of social acitivity as participation in politics, polish civic organization, issues of education in native language, nationality are discussed in the work. In the work is analysing Poles‘s social activity by the politics, nationality, education, polish organizations. Discussing these dimensions I refer to such authors as M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha as well as works of Lithuanian researchers’. namely N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas. In the second, empirical part of the work there are presented results of qualitative research on social integration of Lithanian Poles‘ Youth. In the research there were conducted 18 in-depth semi-structured... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų įtaka demokratijai remiantis pilietinės visuomenės, mažumų ir Lietuvos žydų bendruomenės analize. Atliktas nestruktūrizuotas ir pusiau standartizuotas interviu. Kokybinio tyrimo duomenys apdorojami ir suskirstomi į 4 interpretuotinas kategorijas bei į 17 interpretuotinų subkategorijų pagal interviu metu užduotus klausimus. Atlikta Lietuvos žydų bendruomenės veiklos ir tikslų analizė nagrinėjant demokratijos, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir mažumų koncepcijas. Iškeltos tyrimo hipotezės visiškai pasitvirtino. Nevyriausybinių organizacijų teigiama įtaka demokratijai suprantama, aktualizuojama tik pačių nevyriausybinių organizacijų ir jų narių. Nevyriausybinėms organizacijoms ypač aktualus valstybės, valstybės atstovų palaikymas, pagarba, tačiau iš valstybės pusės tai vyksta tik parodomuoju būdu, tik paviršutiniškai. Nevyriausybinės organizacijos sąlygoja pilietinės visuomenės galią, tuo atveju pastaroji stiprina mažumų lygiateisiškumą bei visuotinę toleranciją. / Influence of non-governmental organizations’ to democracy with reference to social society, minorities and The Jewish Community of Lithuania are analyzed in this Master’s work. Non-structural and half-standardized interviews were done. For the processing of qualitative data were using 4 interpretative categories and 17 interpretative sub-categories, grouped by questions of interview questionnaire. Also analysis of The Jewish Community’s of Lithuania work and purposes was done researching concepts of democracy, social society, non-governmental organizations and minorities. Held hypotheses proved out absolutely. Positive influence of non-governmental organizations to democracy is understood and important only for non-governmental organizations and their members. Support, respect, regard of state and its representatives is especially relevant to non-governmental organizations, but it comes from the polity only passingly. Non-governmental organizations determines power of social society, in that case the latter strengthens equality of minorities and general tolerance.