Temos aktualumas. Mokymas(is) – visą žmogaus gyvenimą trunkantis procesas, kurio tinkamas organizavimas ir vykdymas, lemia kiekvieno gyvenimo kokybę. Žmogus vystosi ir mokosi nuo pat gimimo, o pagrindinė ir svarbiausia mokymosi vieta – mokykla. Remiantis kadenciją baigusio prezidento V. Adamkaus mintimis: „Tikra mokykla niekada nebuvo ir negali būti vien žinių kalvė“. [32] Pasak jo: „Mokykloje žmonės mokosi bendrauti, gerbti šalia esantį, tikėti juo ir savo tauta, čia prasideda tikrasis žmogiškumas ir tikrasis patriotizmas“. [32] Ypatingo tikėjimo ir pasitikėjimo iš šalia esančio laukia vaikai, turintys specialiųjų poreikių, todėl negalima pamiršti, jog neįgalieji, specialiuosius poreikius turintys žmonės yra mūsų visuomenės nariai, turintys tokias pačias teises kaip ir kiti mūsų visuomenėje. Jiems pagal neįgaliųjų integracijos į visuomenę požiūrį turi būti sudaromos tokios pat ugdymo, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Kiekvieno žmogaus integracijos į visuomenę procesas prasideda mokykloje, kurioje, remiantis švietimo memorandumo dokumentu, yra siūloma plačios apimties individuali pagalba organizuotu būdu. Lietuvoje meno terapijos elementai pradėti taikyti palyginti neseniai. Tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėjo kurtis pirmosios organizacijos, besirūpinančios neįgaliųjų meniniu, estetiniu ugdymu. Svarbu tai, jog meno terapijoje ne tiek svarbus rezultatas, kiek pats kūrimo procesas, leidžiantis... [toliau žr. visą tekstą] / People with disabilities, people with special needs in our society have the same rights as other members of the public. People with disabilities must have the same education, work, leisure, participation in the social life, political and community options. Art therapy is interpreted differently in different countries and in different scientific literature. Art therapy can be appreciated as one of the integration dimension of the disable people into the society. Art is emerging as the most perfect language for all people to communicate, especially while verbal communication is difficult or impossible. Art therapy is applied recently in Lithuania. Art therapy is an effective and useful. But there is problems how to apply it, how to organize the work, what programs and methodological materials you can use in work, how to evaluate the effectiveness, who is suitable professionals for this job, how to adapt art therapy to the general curriculum? Master's paper objective is to analyze and evaluate the art education process peculiarity in the special needs schools. To implement the objective the following tasks were raised: to analyze the general methodological recommendatory documents of the primary and general education programs; to disclose the peculiarity of organizing art education in special needs schools; evaluate the peculiarity of organizing art education in special needs schools and to do the to do the questionnaire research. The object of the research is art education... [to full text]

Darbe aptariama neformaliojo meninio ugdymo samprata, jo reikšmė asmens raidai bei taikymo vaikų globos namuose sunkumai; analizuojama meninės veiklos svarba globos namuose augančių paauglių integracijai į visuomenę. Baigiamojo darbo tikslas – ištirti, kaip neformalusis meninis ugdymas padeda globos namuose augantiems paaugliams integruotis į visuomenę. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti neformaliojo meninio ugdymo sampratą formaliojo švietimo kontekste; apibūdinti neformaliojo meninio ugdymo reikšmę asmens raidai; išsiaiškinti neformaliojo meninio ugdymo taikymo vaikų globos namuose sunkumus; apibūdinti paauglių sėkmingo integravimo/si į visuomenę prielaidas; ištirti, kaip neformalusis meninis ugdymas padeda globos namuose augantiems paaugliams įgyti integravimo/si į visuomenę svarbių įgūdžių. Tyrimo objektas – neformaliojo meninio ugdymo svarba globos institucijoje augančių paauglių integracijai į visuomenę. Tyrimas atliktas trijuose Šiaulių ir Radviliškio rajonų vaikų globos namuose, naudojant anketinės apklausos metodą buvo apklausti 61 juose augantys paaugliai. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir švietimo dokumentus gautos šios išvados: neformalusis meninis ugdymas - viena iš švietimo sistemos sričių, tenkinanti individualius auklėtinių meninio lavinimosi ir savirealizacijos poreikius, skatinanti asmens raidą bei kultūros brendimą. Vykdant neformalųjį meninį ugdymą vaikų globos namuose susiduriama su sunkumais: pasigendama socialinio teisingumo... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis considers the conception of non-formal art education, its significance to the development of personality and the difficulties of its application in child care homes. The paper also includes the investigation into the importance of artistic activities to the social integration of teenagers raised in child care homes. The aim of the bachelor thesis is to determine how non-formal art education facilitates social integration of teenagers raised in child care homes. The following tasks were set to achieve this goal: to study the conception of non-formal art education in the context of formal education, to characterize the significance of non-formal art education to personality development, to ascertain the difficulties in the application of non-formal art education in child care homes, to describe the preconditions for the successful social integration/self-integration of the teenagers, to investigate how non-formal art education helps teenagers in child care homes to acquire skills necessary for social integration/self-integration. The object of the research is the significance of non-formal art education to the social integration of teenagers in child care homes. The research was conducted in the form of survey (a questionnaire) in three child care homes in Šiauliai and Radviliškis regions. The survey included 61 teenager respondents from these child care homes. The analysis of scientific literature and education documents led to the following conclusions: non-formal... [to full text]

Bei der Erhöhung der Rolle der künstlerischen Bildung, wird zum wichtigen Ziel des pädagogischen Prozesses, die Bildung der künstlerischen Bestimmungen von Personen, die die Einstellung der Schüler auf die Kulturwerte, Vermögen der Kunstwerke einzuschätzen und zu bewundern, die künstlerischen und ästhetischen Gefühle zu erleben, ihr Verhalten und schöpferische Tätigkeit bedingend. In dieser Arbeit wird die Bildung der künstlerischen Bestimmungen von Schülern der XI Klasse im Prozess des Unterrichts der Kunstgeschichte behandelt, man bestrebt die Verbindung zwischen dem Unterricht der Kunstgeschichte und den künstlerischen Bestimmungen von Schülern festzustellen. Aufgrund den Angaben der Untersuchung werden die Besonderheiten der künstlerischen Bestimmungen von den Schülern der XI Klasse, ihre Bildungsmöglichkeiten im Prozess des Unterrichts der Kunstgeschichte behandelt, die Rangierung der künstlerischen Bestimmungen auf die Gruppen vorgelegt. Im ersten Teil wird psychologische, pädagogische und methodische Literatur analysiert, die Konzeption der künstlerischen Bestimmungen und ihre Bildungsprinzipien, sowie Voraussetzungen im Prozess der künstlerischen Bildung vorgestellt, es werden die Besonderheiten des Alters von Schülern der XI Klasse behandelt, die mit der psychosozialen, Bekanntmachungs-, Weltanschauungsformierungs-, Schaffenskraftentwicklung und Entwicklung der Einstellung auf die künstlerische Tätigkeit verbunden sind, es wird der Einfluß des differenzierten... [to full text]