The research by Lithuanian and foreign scientists justify the fact that instructional communication becomes a topical objective in the teacher-students’ professional self-development. Instructional communication is defined as a complex integral phenomenon, the most significant part of teacher’s activity, joining together all other activities into the whole and having an impact on pupil’s and teacher’s interaction, success of the self-developmental process. Teacher’s informative-communicative, perceptive, interactive skills of instructional communication perform a multifunctional role in pupils’ self-developmental process, while designing their world of values, motivating them to learn all life long, embed the attitudes of humanism, democracy, etc. Scientific literature data and legal documents‘ analysis substantiate theoretically the development of student-teachers’ instructional communication topical and points out the problem of its insufficient research. The aim of the research is to reveal peculiarities and dynamics of student‘s and teachers‘ instructional communication in the study process. The data of the empirical research revealed and substantiated prerequisites for student-teachers’ self-development of instructional communication skills: one’s self-determination to become a teacher, interpersonal relationship in a study group, carrying out practical tasks under the guidance of competent supervisors in particular. The integration of theoretical knowledge on... [to full text] / Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbai pagrindžia, kad pedagoginis bendravimas – aktualus siekinys būsimųjų mokytojų profesiniame ugdyme(si). Pedagoginis bendravimas apibrėžiamas kaip sudėtingas integruotas reiškinys, svarbiausia mokytojo veiklos dalis, jungianti į visumą visas kitas veiklas bei lemianti mokinio ir mokytojo sąveiką, ugdymo(si) proceso sėkmingumą. Mokytojo pedagoginio bendravimo informaciniai-komunikaciniai, percepciniai, interakciniai gebėjimai atlieka polifunkcinį vaidmenį mokinių ugdymo(si) procese, kuriant vertybinį pasaulį, motyvuojant mokymąsi visą gyvenimą, įtvirtina humaniškumo, demokratiškumo nuostatas ir kt. Darbe mokslinės literatūros analize aktualizuota būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ugdymo(si) aukštojoje mokykloje nepakankamo mokslinio ištyrimo problema, todėl išsikeltas tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ypatumus ir dinamiką studijų procese. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais atskleistos ir pagrįstos būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo gebėjimų ugdymo(si) prielaidos: pasiryžimas dirbti mokytoju, tarpasmeniniai santykiai studijų grupėje, savarankiškos praktinės užduotys konsultuojant kompetentingiems vadovams. Taip pat pagrįstas integruoto pedagoginio bendravimo ugdymo pozityvus poveikis studentams: jų profesiniam (stiprėjantis apsisprendimas būti mokytoju), dalykiniam (sąmoningas siekis gilesnio dalykinio išprusimo) apsisprendimui, tarpasmeninių santykių grupėje dinamikai ir kt.

Bendrojoje kūno kultūros programoje pateikiamos tik svarbiausios kūno kultūros turinio gairės. Kūno kultūros mokytojas, tardamasis su moksleiviais, sukonkretina bendrąjį kūno kultūros ar pasirinktos sporto šakos turinį parengdamas individualiąją dalyko programą. Fizinis išsilavinimas – tai mokytojo ir moksleivio partnerystės, kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas. Vis dažniau vertinamas ne mokytojo darbas, o jo veikla, pasireiškianti gebėjimais veikti įvairiose situacijose, nuolat plėtoti ar įgyti naują kompetenciją. Akivaizdu, kad mokytojui nebepakanka atlikti vien tik žinių perteikėjo, vertintojo ir teisėjo vaidmenis. Mokytojo veikla tampa plačia, įvairiapuse, todėl pamažu sukuriama savita ir nauja mokytojo veiklos aplinka, kurioje ypač reikšmingas paties mokytojo sistemingas ir nuolatinis mokymasis. Darbo objektas: būsimų kūno kultūros mokytojų kompetencijų ugdymas Darbo tikslas: atskleisti kūno kultūros mokytojų kompetencijų ugdymo ypatumus Uždaviniai: • Išanalizuoti kūno kultūros mokytojo veiklą. • Aptarti kūno kultūros mokytojo kompetencijas. • Išanalizuoti būsimų kūno kultūros mokytojų kompetencijų ugdymo ypatumus Išvados: 1. Mokytojas turi mokėti teisingai nustatyti ugdymo tikslus ir uždavinius, turi sugebėti organizuoti savo ir mokinių veiklą. 2. Išanalizavus įvairius literatūros šaltinius apie pedagogų profesines kompetencijas, apibendrintai galima teigti, kad tai gebėjimų sistema, susidedanti iš struktūrinių elementų: žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų... [toliau žr. visą tekstą] / Common physical education program shall include only the most important content of Physical Education Guidelines. Physical Education teacher, in consultation with students, fleshing out the general physical education or choice of sports content proprietorship completing a course program. Physical education - it is the teacher and student partnership, the result of a creative collaboration. Increasingly seen at the teacher's work, and its activities are characterized by the ability to act in various situations continuously develop or acquire new competencies. It is clear that the teacher is no longer sufficient to perform only traditional teacher, the evaluator and the role of judges. Teacher activity becomes widespread, diverse, and gradually created a special teacher and a new operating environment in which the teacher particularly significant systematic and continuous learning. The object: of future physical education teachers' competencies. The aim: to explain the physical education teacher competency development features. Tasks: • To analyze the physical education teacher's activities. • Discuss the physical education teacher. • Analysis of future physical education teacher competency development features Conclusion: 1. The teacher must know the correct set educational goals and objectives, must be able to organize themselves and student activities. 2. The analysis of the various sources of literature on teachers' professional competencies, in general we can say that this... [to full text]