The research by Lithuanian and foreign scientists justify the fact that instructional communication becomes a topical objective in the teacher-students’ professional self-development. Instructional communication is defined as a complex integral phenomenon, the most significant part of teacher’s activity, joining together all other activities into the whole and having an impact on pupil’s and teacher’s interaction, success of the self-developmental process. Teacher’s informative-communicative, perceptive, interactive skills of instructional communication perform a multifunctional role in pupils’ self-developmental process, while designing their world of values, motivating them to learn all life long, embed the attitudes of humanism, democracy, etc. Scientific literature data and legal documents‘ analysis substantiate theoretically the development of student-teachers’ instructional communication topical and points out the problem of its insufficient research. The aim of the research is to reveal peculiarities and dynamics of student‘s and teachers‘ instructional communication in the study process. The data of the empirical research revealed and substantiated prerequisites for student-teachers’ self-development of instructional communication skills: one’s self-determination to become a teacher, interpersonal relationship in a study group, carrying out practical tasks under the guidance of competent supervisors in particular. The integration of theoretical knowledge on... [to full text] / Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbai pagrindžia, kad pedagoginis bendravimas – aktualus siekinys būsimųjų mokytojų profesiniame ugdyme(si). Pedagoginis bendravimas apibrėžiamas kaip sudėtingas integruotas reiškinys, svarbiausia mokytojo veiklos dalis, jungianti į visumą visas kitas veiklas bei lemianti mokinio ir mokytojo sąveiką, ugdymo(si) proceso sėkmingumą. Mokytojo pedagoginio bendravimo informaciniai-komunikaciniai, percepciniai, interakciniai gebėjimai atlieka polifunkcinį vaidmenį mokinių ugdymo(si) procese, kuriant vertybinį pasaulį, motyvuojant mokymąsi visą gyvenimą, įtvirtina humaniškumo, demokratiškumo nuostatas ir kt. Darbe mokslinės literatūros analize aktualizuota būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ugdymo(si) aukštojoje mokykloje nepakankamo mokslinio ištyrimo problema, todėl išsikeltas tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ypatumus ir dinamiką studijų procese. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais atskleistos ir pagrįstos būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo gebėjimų ugdymo(si) prielaidos: pasiryžimas dirbti mokytoju, tarpasmeniniai santykiai studijų grupėje, savarankiškos praktinės užduotys konsultuojant kompetentingiems vadovams. Taip pat pagrįstas integruoto pedagoginio bendravimo ugdymo pozityvus poveikis studentams: jų profesiniam (stiprėjantis apsisprendimas būti mokytoju), dalykiniam (sąmoningas siekis gilesnio dalykinio išprusimo) apsisprendimui, tarpasmeninių santykių grupėje dinamikai ir kt.

Vykstantys pokyčiai pedagogų rengime reikalauja naujo požiūrio ne tik į būsimąjį mokytoją, bet ir į jo pasirengimą profesinei karjerai. Teorinės įžvalgos ir užsienio šalių praktika patvirtina mentoriaus kaip vedlio poreikį. Tačiau Lietuvoje mentorių rengimas dar neįsibėgėjo, todėl studentų praktikai vadovauja pedagogai. Nors mokytojai ir turi profesinį pasirengimą, tačiau neįmanoma numatyti daugelio subtilių mokytojo darbo situacijų ar aspektų – tam reikia laiko ir patirties. Todėl tokiomis aplinkybėmis gabių ir patyrusių kolegų pagalba padėtų studentams įveikti sunkumus, su kuriais jie gali susidurti kaip savo profesijos naujokai. Tyrimo problema - menkas kompetencijų raiškos pedagoginėje praktikoje ištirtumo lygis. Tyrimo metu nustatyta, kad pedagogai vadovaujantys studentų praktikai ne visuomet turi galimybę atskleisti visus mokytojavimo ir dalyvavimo mokyklos gyvenime aspektus. Didžiai daliai studentų neteko dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, dalyvauti projektinėje ar kultūrinėje mokyklos veikloje. Praktikos metu dėl veiklos organizavimo mokykloje ypatumų, nesudaromos prielaidos strateginio planavimo gebėjimų tobulinimui. Tik mažai daliai tyrime dalyvavusių studentų teko rengti teminius planus, individualiąsias programas, adaptuotas arba modifikuotas programas. Atliktas tyrimas atskleidė, kad ne visi studentai yra tinkamai pasirengę metodiniu, psichologiniu bei pedagoginiu aspektais. Todėl praktikai vadovavę pedagogai siūlo stiprinti šių ugdymo dalykų dėstymą... [toliau žr. visą tekstą] / Changes in teacher's training require a new attitude both towards the future teacher and their preparation for professional career. Theoretical insights and the experience of foreign countries substantiate the need for mentor as guide, however, mentors' training in Lithuania has not gain acceleration yet, and in result, students are supervised by teachers in their practices. Despite the fact that teachers are professionally trained, it is impossible to foresee a number of subtle situations and aspects of the teacher’s work – it requires both, the time and experience. Therefore, under such circumstances the help of capable and experienced colleagues would help students overcome all the difficulties they may encounter while beginners of their profession. The research problem is the insufficient level of research on competence display in pedagogic practice. The research resulted in the finding that teachers supervising student practice are not always able to reveal all the aspects of teaching and participating in school life. Most of the students did not have chance to work with children of special needs, participate in project or cultural activities of the school. Due to the peculiarities of the activity organizing at schools during the practice no prerequisites for the development of the capacities of strategic planning are made. Only a small part of the students being surveyed had a possibility to prepare subject programs, individual programs, adapted or modified programs... [to full text]

Rengiant būsimuosius mokytojus labai svarbų vaidmenį atlieka studentų pedagoginė praktika. Pedagoginės praktikos metu siekiama studentus supažindinti su ne tik teorinėmis žiniomis, kurias jie įgyjo mokydamiesi aukštojoje mokykloje, bet ir tuo pačiu supažindinti su mokyklos gyvenimu iš vidaus. Studentams per paskaitas pateikiamos įvairios teorinės mokymo ir mokymosi formos taip pat edukologijos mokslo koncepcijos. Pedagoginės praktikos metu, būsimieji mokytojai turi nuostabią galimybę išbandyti save mokytojo vaidmenyje, pritaikant išmoktas (kolkas tik) teorines mokymo žinias. Per studentų pedagoginę praktiką, atsiskleidžia jų kaip mokytojo vaidmuo, kuris nėra tik naujos informacijos tiekėjas, klasės vadovas, padėjėjas ar patarėjas. Tyrimo objektas. Pedagogines studijas pasirinkusių studentų vadybiniai gebėjimai per pedagoginę praktiką mokykloje. Atlikta empirinė pedagoginės praktikos analizė atskleidžia pradedančiojo mokytojo praktinių, organizacinių gebėjimų ypatumus: mokymosi aplinkų kūrimą, vertinimo ir įsivertinimo svarbą. Tyrimu pagrindu suformuotos išvados ir rekomendacijos yra svarbios pedagogus rengiantiems dėstytojams, mentoriams, pedagoginę praktiką atliekantiems studentams. Tyrimas reikšmingas ugdymo proceso oraganizavimo tobulinimui. / For prepairing good future teachers practical training plays a very important role. While practicing students accept not only theoretical knowledge which they have got during their university studies, but same time they adopting to school life from inner side. On lectures students are introduced to various teaching and learning technics and concepts of education science. When doing practical training they have a wonderful possibility to use theoretical information but most importantly to reveal themselves as teacher who is not just an information supplier, but head of the class, helper, advisor. Research object: management skills of the students while doing practical training in schools. Empyrical analysis of pedagogical practice reveals beginners practical and organizing abilities: learning atmosphere creating, valuing students. Opinions and recomendations formed on a research basis are very useful for mentors, lecturers also for practicing students. Research is very meaningful for educational process organising improvement.