There was a time the beginning of XIX – XX century the training institutions (schools and families) rule authoritarian terms, witch point was childes unconditioned humility to educators in the most countries of the world. The public democratization touch upon a relation to educators and learners; gradually democratic and humanistic attitude of their became a rule. The problems of the educational communication and cooperation are study in this graduation dissertation. The leading edge of mordent educational communications is the strict and respect to learners. The democracy and humanity of the educational communications mean the trust in learner. In other side there are some handicaps for learner in his perfection way, so the democracy of the educational communications anticipate right help. The educator is looking for the best an individual style of person and that helps him to stimulate perfection of learner. The wooessful way of training is positive pedagogical communications, that is important for learner in the all stage of age.

The research by Lithuanian and foreign scientists justify the fact that instructional communication becomes a topical objective in the teacher-students’ professional self-development. Instructional communication is defined as a complex integral phenomenon, the most significant part of teacher’s activity, joining together all other activities into the whole and having an impact on pupil’s and teacher’s interaction, success of the self-developmental process. Teacher’s informative-communicative, perceptive, interactive skills of instructional communication perform a multifunctional role in pupils’ self-developmental process, while designing their world of values, motivating them to learn all life long, embed the attitudes of humanism, democracy, etc. Scientific literature data and legal documents‘ analysis substantiate theoretically the development of student-teachers’ instructional communication topical and points out the problem of its insufficient research. The aim of the research is to reveal peculiarities and dynamics of student‘s and teachers‘ instructional communication in the study process. The data of the empirical research revealed and substantiated prerequisites for student-teachers’ self-development of instructional communication skills: one’s self-determination to become a teacher, interpersonal relationship in a study group, carrying out practical tasks under the guidance of competent supervisors in particular. The integration of theoretical knowledge on... [to full text] / Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbai pagrindžia, kad pedagoginis bendravimas – aktualus siekinys būsimųjų mokytojų profesiniame ugdyme(si). Pedagoginis bendravimas apibrėžiamas kaip sudėtingas integruotas reiškinys, svarbiausia mokytojo veiklos dalis, jungianti į visumą visas kitas veiklas bei lemianti mokinio ir mokytojo sąveiką, ugdymo(si) proceso sėkmingumą. Mokytojo pedagoginio bendravimo informaciniai-komunikaciniai, percepciniai, interakciniai gebėjimai atlieka polifunkcinį vaidmenį mokinių ugdymo(si) procese, kuriant vertybinį pasaulį, motyvuojant mokymąsi visą gyvenimą, įtvirtina humaniškumo, demokratiškumo nuostatas ir kt. Darbe mokslinės literatūros analize aktualizuota būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ugdymo(si) aukštojoje mokykloje nepakankamo mokslinio ištyrimo problema, todėl išsikeltas tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ypatumus ir dinamiką studijų procese. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais atskleistos ir pagrįstos būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo gebėjimų ugdymo(si) prielaidos: pasiryžimas dirbti mokytoju, tarpasmeniniai santykiai studijų grupėje, savarankiškos praktinės užduotys konsultuojant kompetentingiems vadovams. Taip pat pagrįstas integruoto pedagoginio bendravimo ugdymo pozityvus poveikis studentams: jų profesiniam (stiprėjantis apsisprendimas būti mokytoju), dalykiniam (sąmoningas siekis gilesnio dalykinio išprusimo) apsisprendimui, tarpasmeninių santykių grupėje dinamikai ir kt.

Besikeičiančiame postmodernistiniame pasaulyje vykstantys intensyvūs socialiniai – ekonominiai, technologiniai, demografiniai, kultūriniai pokyčiai transformuoja visas žmonių gyvenimo sritis, jų tarpe ir žmogaus ugdymą. Ši pokyčių dinamika įsitvirtina ne tik kasdieninėje žmogaus veikloje, bet turi įtakos ir jų karjerai. Žmonėms svarbios tampa ne tik žinios, patirtis, įgūdžiai, bet ir gebėjimas rasti sau tinkamą veiklą, pasirinkti profesiją, kuri atitiktų jo individualius interesus, poreikius bei gebėjimus, atlieptų jų lūkesčiams. Profesinis apsisprendimas tampa viena iš svarbiausių žmogaus priimamų sprendimų. Toks apsisprendimas skatina atkreipti dėmesį ne vien į jauno žmogaus profesinį rengimą, bet ir jo tinkamą nuostatą ir kitų žmonių pagalbą sėkmingam karjeros projektavimui. / The subject is relevant, as there are no studies in Lithuania that would be detailed enough to reveal the role of communication in a family as a designing factor for students’ professional career.

Tyrimo tikslas – įvertinti neformaliojo ugdymo pedagogų profesinių kompetencijų raišką procese. Darbe iškeltas tikslas konkretizuojamas su šiais uždaviniais: atskleistos ir apibūdintos neformaliojo ugdymo institucijų pedagogų kompetencijų raiškos teorinės prielaidos, įvardintos ir išanalizuotos devynios neformaliojo ugdymo pedagogų kompetencijos:pedagoginis išprusimas, veiklos prognozavimas ir planavimas, ugdymo proceso organizavimas, pedagoginis bendravimas ir bendradarbiavimas, kūrybinė, asmeninė, edukacinė, socialinė ir profesinė. Remiantis Vyriausybės nutarimais, aptartos visos svarbiausios su nagrinėjama tema susijusios sąvokos, vadovaujantis švietimo sistemos lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo principais, švietimo tikslais ir uždaviniais. Pagal iš anksto susidarytą tyrimų programą buvo atliktas diagnostinis tyrimas, įgyvendinti iškelti tyrimo programoje tikslas ir uždaviniai, sudaryti klausimynas, aprašai. Apklausti šimtas dvylika Vilniaus vaikų ir jaunimo klubų ir moksleivių namų pedagogų ir dvylika vadovų. Diagnostinio tyrimo duomenys atskleidė, kad daugelis neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogų didelį dėmesį skiria kompetencijų plėtotei ir tobulinimui. Tyrimo rezultatai rodo, kad siekiant švietimo kokybės geresnių rezultatų, tobulinant veiklos planavimo, ugdymo proceso organizavimo, pedagoginio bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas, pedagogams derėtų dažniau derinti savo veiklą su tėvais, kolegomis, ugdymo institucija, mokėti ir gebėti... [toliau žr. visą tekstą] / In the Thesis, the set object is concretized through the following tasks: the theoretical preconditions for the expression of competences of pedagogues of informal education institutions are disclosed and defined, nine competences of informal education pedagogues, such as pedagogical sophistication, prognostication and planning of the activities, organizing of the educational process, pedagogical communication and cooperation, creative, educational, social and professional competence, were identified and analyzed. On the base of decisions of the Government, all key concepts related to the subject under discussion were discussed upon, following the principles of equal opportunities, contextualises, efficiency and succession of the system of education as well as the objects and tasks of education. According to the previously developed programme of the investigation, the diagnostic investigation was carried out, the object and the tasks set in the programme were implemented, a questionnaire and descriptions were developed. One hundred and twelve pedagogues and twelve heads of Vilnius children and youth clubs and schoolchildren centers were interviewed. The data of the diagnostic investigation disclosed that a majority of pedagogues of informal education institutions pays a great attention to extension and improvement of their competences. The results of the investigation show that pedagogues should more frequently coordinate their activities with parents of the children as well... [to full text]