Neįgaliųjų sportas – sportinė veikla apimanti daugybę metodų ir taisyklių skirtingų negalių sportininkams (Shule, Jochheim, 1996, citat iš Skučas 2003) Neįgaliųjų sporto plėtros procesas reikalauja daug pastangų bei laiko. Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta neįgaliųjų sporto infrastruktūra, trūksta klubų, kvalifikuoto personalo bei svarbiausio dalyko – finansavimo. Tyrimas parodė, kad Lietuvos neįgaliųjų sporto padėtis yra bloga, palyginus su Europos šalimis, nors kasmet daugėja dalyvių, klubų skaičius. Visos neįgaliųjų sporto valdymo ir organizavimo funkcijos perkeliamos neįgaliųjų sporto nevyriausybinėms organizacijoms bei savivaldos institucijoms, nenustatant niekieno atsakomybės. Taip pat matome, kad Lietuvoje kap ir daugumoje Europos šalių trūksta neįgaliesiems pritaikytos infrastruktūros bei profesionalių trenerių. Taip yra dėl to, kad trūksta finansavimo ir tinkamos vyriausybinės politikos. / -.

Darbo tikslas - išanalizuoti neįgaliųjų sporto būklę Lietuvoje ir tendencijas pasaulyje bei sukurti neįgaliųjų sporto plėtros modelį, kuris sudarytų sąlygas vystytis neįgaliųjų sportui Lietuvoje. Neįgaliųjų sportas yra žaidžiamas asmenų su negalia, įskaitant fizinę ir protinę negalią. Neįgaliųjų sporto plėtojimo procesas yra ilgas procesas, reikalaujantis daug pastangų. Mūsų šalyje trūksta sporto klubų, kurie būtų pritaikyti neįgaliems asmenims, taip pat kvalifikuotų trenerių, bet ir finansavimas nėra pakankamas. / Aim of the study - to analyze the situation of disabled sport and tendencies in Lithuania and in the world and to create a model of disabled sport development, which could help to develop disabled sport in Lithuania. Disabled sport is playing by people with disability, including a physical and a mental disability. The process of disabled sport development is a long-lasting process, which request a lot of efforts. In our country there is a lack of athletic clubs, which could be tailored to disabled people. We haven't enough qualified coaches and the sponsorship isn't sufficient.

Magistro darbo santrauka Darbe atlikta teorinė taikomosios fizinės ir sportinės veiklos poveikio neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo sampratos ir regėjimo negali�� turinčių asmenų taikomosios fizinės ir sportinės veiklos ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, kad, taikant taikomąją fizinę ir sportinę veiklą, galima pagerinti regėjimo negalią turinčių asmenų psichosocialinę sveikatą, biosocialinių įgūdžių, fizinio pajėgumo rodiklius. Hipotezė iškelta remiantis konceptualiu teiginiu: aktyvi fizinė veikla ir sportas turi teigiamą poveikį visapusiškam asmens vystymuisi. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – identifikuoti taikomosios fizinės ir sportinės veiklos poveikio ypatumus regėjimo negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybės aspektu. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 101 regėjimo negalią turintis respondentas, iš jų 55 aktyviai sportuojantys ir 46 neaktyviai. Empirinėje dalyje nagrinėjami sportuojančiųjų regėjimo negalią turinčių asmenų sveikata, fizinis aktyvumas, psichosocialinė sveikata, socializacijos agentai, požiūris į negalią, taikomosios fizinės ir sportinės veiklų poveikio priemonių veiksmingumas. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Sportuojantys regėjimo negalią turintys asmenys sportine veikla tenkina vieną iš svarbiausių socialinių poreikių – bendravimo poreikį; tai savo ruožtu gerina jų gyvenimo kokybę. 2. Neaktyviai sportuojantys neįgalieji sveikatą, fizinį aktyvumą ir fizinį... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s Degree Thesis Summary In the present thesis, there is performed the theoretical analysis of the concept of the effect of applied physical and sports activities on improvement of the life quality for the disabled and of the peculiarities of the applied physical and sports activities of people with vision disabilities. There is raised a hypothesis, that applying physical and sports activities, it is possible to improve the psychosocial health and rates of biosocial skills and physical fitness of people with vision disabilities. The hypothesis is raised with reference to the conceptual statement: active physical activities and sports have positive effect on comprehensive development of the person. Using the method of questionnaire survey, the research was performed. Its objective was to identify the peculiarities of the effect of the applied physical and sports activities in the aspect of life quality improvement for people with vision disabilities. The statistical (descriptive of frequencies, averages) analysis of data was performed. 101 respondents with vision disabilities participated in the research. 55 of them went in for sports actively and 46 – inactively. In the empiric part of the thesis, there are considered the health, physical activeness, psychosocial health, agents of socialisation, approach to the disability people with vision disabilities, who go in for sports, as well as the efficiency of the measures of the applied physical and sports... [to full text]

Darbe atlikta fizinę negalią turinčių asmenų socializacijos sampratos analizė, identifikuotos neįgaliųjų įsitraukimo į taikomąją fizinę veiklą problemos, atskleistas taikomosios fizinės veiklos poveikis neįgaliųjų gyvenimo kokybei teoriniu aspektu. Iškelta hipotezė, kad neįgaliųjų dalyvaujančių sportinėje veikloje fizinio aktyvumo, pasitenkinimo gyvenimu ir požiūrio į savo negalią rodikliai yra geresni nei nedalyvaujančių neįgaliųjų. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – palyginti sportuojančių ir nesportuojančių fiziškai neįgalių asmenų gyvenimo kokybės rodiklius. Tyrime dalyvavo 111 judėjimo negalią turinčių asmenų, patyrusių stuburo smegenų traumas. Empirinėje dalyje analizuojamas taikomosios fizinės ir sportinės veiklos poveikis judėjimo negalią turintiems asmenims psichosocialinių funkcijų aspektu. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Sportuojantys fizinę negalią turintys respondentai jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu nei nesportuojantys. Fiziškai aktyvūs respondentai palankiau vertina savo psichinę sveikatą, be to sportuojančių apklaustųjų įtampą sukeliančių veiksnių rodikliai žemesni nei nesportuojančių. 2. Sportuojančių neįgaliųjų požiūris į savo negalią, kur kas palankesnis nei nesportuojančių. Fizine bei sportine veikla užsiimantys neįgalieji linkę labiau pasitikėti savo jėgomis, net ir tuomet kai jiems nesudarytos palankios sąlygos. Tuo tarpu nesportuojantiems respondentams nepritaikyta aplinka dažniau trukdo pasijusti... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of socialization concept among persons having physical disability has been carried out in this work, in which the problems of the involvement of persons with physical disability into the applied physical activities have been identified, and the influence of applied physical activities on the quality of life of the disabled has been revealed in the theoretical aspect. The following hypothesis has been made: the index of quality of life of persons with physical disability and their approach towards their disability is better among the disabled who are involved in sports activities than among those who are not. Using the method of questionnaire survey the research has been carried out, where the main purpose was to compare the indexes of life quality among the disabled who were involved in sports activities than among those who were not. 111 persons who have the disability of movement have participated in this research. In the empirical part of this work the influence of the applied physical and sports activities for the disabled persons in the aspect of psychosocial functions has been analysed. The main findings of the empirical research are the following: 1. Respondents having the physical disability and involved in the sports activities feel the higher satisfaction in their life than those who are not. Physically active respondents evaluates their mental health more favourably; moreover, the indices of stress making factors are lower among those who are... [to full text]