Magistro darbe nagrinėjama tema – „Saugaus darbo organizavimo, vykdymo, kontroles teisiniai ir instituciniai pagrindai“ – itin aktuali ir reikšminga šiandien Lietuvoje, nes įmonių inspektavimai rodo, kad dalis darbdavių ir ypač tie, kurie vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ne visada nuosekliai seka, kada priimami nauji norminiai teisės aktai ir vykdo jų reikalavimus tuo nesudarydami darbuotojams saugių ir sveikų darbo sąlygų. Norint užtikrinti žmonių saugos darbe teisinį reguliavimą, tinkamai bei efektyviai vykdyti saugaus darbo organizavimą, vykdymą bei kontrolę, ypač svarbu išanalizuoti teisinius ir institucinius šios veiklos pagrindus. Atsižvelgiant į tai, šio magistro darbo tyrimo objektas yra teisiniai santykiai, kylantys vykdant valstybės politiką darbų saugos srityje bei įgyvendinant darbų saugos teisės normas. Magistro darbe, remiantis istoriniu-lyginamuoju ir analizės metodais nagrinėjami tarptautinės bendrijos dokumentai ir Lietuvos Respublikos teisinė bazė, reglamentuojanti darbų saugos klausimus ir teisės į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas užtikrinimą, taip pat įvairi teisinė ir vadybos mokslo literatūra. Sujungiant teisinės ir vadybinės literatūros analizę saugaus darbo organizavimo, vykdymo ir kontrolės teisinių ir institucinių pagrindų klausimais, darbe, visų pirma, nagrinėjama saugaus darbo organizavimo, vykdymo ir kontrolės samprata vadybiniu ir teisiniu aspektais, po to atskirose darbo dalyse analizuojami teisiniai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The analysed topic of the master‘s work „The Legal and Institutional Basics of the Organization, Execution and Control in the Safe Methods of Work „ is a very relevant and efficient issue in today‘s Lithuania , for the inspections of the firms show that a part of employers, and especially the ones who implement the functions of employees‘ safety and health service, do not always consistently follow when new regulations are enacted , and perform their requirements, thereby they do not create the safe, healthy working conditions for the employees.In order to ensure the legal control of people‘s safety at work , to implement the organization , execution and control of the safe methods of work in a a proper and effective way, it is especially necessary to analyse the legal and institutional basics of this activity. Considering this, the object of this research is legal relationship that arise while executing the government policy and implementing the legal regulations in the sphere of the safe methods of work . In the final work , in accordance with a historical-comparative method and the methods of analysis , the documentation of the international community and the legal database of the Republic of Lithuania, which finetunes the issues of the safe methods of work and the guarantee of the rights to the proper, safe and healthy working conditions, have been analysed. Other various legal and management scientific literature have been selected for the examination too. Conjoining the... [to full text]

Drausminė atsakomybė yra svarbus institutas darbo teisės teorijoje, nes juo nustatoma darbuotojų teisinė atsakomybė. Kadangi darbdaviai dažnai taiko šią teisinės atsakomybės rūšį, yra būtina atskleisti ir išnagrinėti esamo reglamentavimo ypatumus, remiantis teismų praktika, teisės aktais ir kita literatūra. Darbe nagrinėjama drausminės atsakomybės sąvoka, principai, tikslai, funkcijos, reglamentavimas, pateikiamas palyginimas su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, ypač tarnybine atsakomybe. Magistro darbe išskiriamos dvi drausminės atsakomybės rūšys: bendroji ir specialioji. Bendroji drausminė atsakomybė yra reglamentuojama darbo tvarkos taisyklėmis. Darbe aptariamas ir darbo drausmės reglamentavimas užsienio valstybių įmonėse. Specialioji atsakomybė yra įtvirtinta tik dviejuose teisės aktuose. Pagrindinis jų – Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas. Darbo autorė taip pat nagrinėja darbo drausmės pažeidimo bei šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvokas, elementus, aptaria Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šiurkščių darbo drausmės pažeidimų pavyzdinį sąrašą, teismų praktiką, išskiria keturias drausminės atsakomybės sąlygas: neteisėtą veiką, žalingas pasekmes, priežastinį ryšį ir kaltę. / Disciplinary liability is an important institution in labour law theory, because it sets liability for employees. It is essential to analyse the peculiarity of current legal regulation on the grounds of judicial decisions, laws and other literature since employers often apply this kind of liability. A concept, main principles, objectives, functions, legal regulation of disciplinary liability and comparison with other kind of legal liabilities, especially with liability of civil servants, are set in this paper. There are two categories of disciplinary liability: common and special. Common disciplinary liability is regulated by work rules. Besides the analysis of Lithuanian work rules, there is given a wide consideration about foreign countries experience in this work. Special disciplinary liability is set in a few laws. The most important law regulating special disciplinary liability is The Statute of The Rail Freight Workers Disciplinary Liability of the Republic of Lithuania. The author examines the concepts, elements of a breach of work duties and a gross breach of work duties, describes the sample list of such breaches situated in the second paragraph of Article 235 of Lithuanian Labour Code. Moreover, there are four conditions of disciplinary liability identified in this paper: illegal activity, adverse consequences, causality and guilt.

Laisvas kapitalo judėjimas kartu su kitomis pagrindinėmis laisvėms sudaro pagrindą vidaus rinkos, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Laisvė perkelti tam tikras kapitalo rūšis praktiškai yra sąlyga veiksmingam naudojimuisi ir kitomis Sutartimi garantuojamomis laisvėmis, ypač įsisteigimo teise, laisvo paslaugų judėjimo laisve. Darbas yra skirtas analizei laisvo kapitalo judėjimo teisinių pagrindų pagal Europos Sąjungos teisę. Darbe yra aptariama kapitalo judėjimo laisvės liberalizavimo ypatumai, analizuojama kapitalo judėjimo laisvės taikymo sritis ir įvairių priemonių patekimas į Sutarties 56 straipsnio taikymo sritį, taip pat laisvo kapitalo judėjimo teisės santykis su kitomis pagrindinėmis laisvėmis. Yra aptariami kriterijai, kuriais galima vadovautis atskiriant laisvo kapitalo judėjimo laisvę nuo laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo. Darbe yra aptariama įvairios nacionalinės priemonės, kurios gali sudaryti laisvo kapitalo judėjimo apribojimus - leidimo išdavimo sistemos, valstybės specialių teisų turėjimas privatizuotose bendrovėse, priemonės galinčios sudaryti papildomas išlaidas ir taip sulaikyti laisvą kapitalo judėjimą. Remiantis Sutarties nuostatomis ir Teisingumo Teismo praktika, darbe yra aptariamos nuo laisvo kapitalo judėjimo leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su bendrojo intereso reikalavimais, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimu, nacionalinių teisės aktų pažeidimų išvengimu, galimybės... [toliau žr. visą tekstą] / Free movement of capital with other fundamental freedoms constitute base of internal market in which is secured free movement of goods, of persons, of capital ant freedom to provide services. Free movement of capital is the condition for effective eojoyment of other freedom which is secured by Treaty specifically right of establishment, right to provide services. Work is designed for analysis of legal grouns of free movement of capital under European Union Law. In work is discussed the liberalisation of free movement of capital, is talk about the field of appilcation of free movement of capital and different regulation of means under the 56 article of Treaty. In work is discussed the relation of free movement of capital with other fundamental freedoms. In work is discussed different national measures which can constitute the restrictions of free movement of capital - the system of authorization, the enjoyment of special rights in company, the measures which can constitute additional costs. In work is talk about the restrictions of free movement of capital accordingly by necessity to take measures which are justified on grounds of public policy or public security or to take all requisite measures to prevent infringements of national law and regulations.

SANTRAUKA Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai - legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras. Įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią kandidatų kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkiminių ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus rinkimų santykius. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, nes antraip tai reikštų, jog yra apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška. Lietuvos Respublikoje yra viena pagrindinė, vieninga, universali nuolat veikianti valstybės institucija - Vyriausioji rinkimų komisija, kuri įstatymų nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja Seimo, Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, taip pat referendumus (taip ir rinkimus į Europos Parlamentą). Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina Seimo rinkimų įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir kitų teisės aktų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Democratic elections - is a very important citizens participation fonn in administration of the statė, Aš well aš a crucial factor in the formation of the representative institutions. Elections can not be democratic and their results legitimate and lawful, if elections are conducted without considering democratic principais and procedures of elections, which are Consolidated in the Constitution. Legislators have a duty to enshrine a system of elections, determine a procedure of elections, which includes: registration of candidates, agitation, procedure of voting, calculating votes, disputes solving, regulation of other elections relations. Legislators have a duty to act in conformity with Constitution. He can not refute, skew, restrict universal and eąual right to nor provide legal basis for other subjects to act in that way. If ignored, it would negate sovereign power of the State. There iš one permanent supreme statė institution for organizing and conducting elections and referendums provided in the Constitution of the Republic of Lithuania- the Central Electoral Committee. Tasks of the Central Electoral Committee are aš follows: 1) to organize and conduct parliamentary, presidential and municipal elections (hereinafter referred to aš elections") and referendums; and to ensure that elections and referendums would be hold adhering to the principles of democratic elections, enshrined in the Constitution and laws of the Republic of Lithuania; 2) in the manner and forms... [to full text]

Žmogaus teisių apsaugos standarto užtikrinimas baudžiamajame procese dėl pačio proceso ir taikomos atsakomybės pobūdžio yra labai svarbus. Poreikis užtikrinti baudžiamojo proceso dalyvių teises pripažįstamas visuotinai. Tai pasireiškia įvairių garantijų, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose įstatymuose, įtvirtinimu. Viena iš tokių procesinių garantijų, įtvirtinta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių baudžiamojo proceso kodeksuose, yra nušalinimo institutas. Deja ši tema beveik neanalizuota teisės moksle, o jei ir analizuota, tai daugiausia teisėjų (teismų) nešališkumo ir nepriklausomumo principų kontekste. Tačiau tai nesumažina jo svarbos. Nešališkumo principo įgyvendinimas neįmanomas neužtikrinus nepriklausomumo. Nepriklausomumas sąlygoja nešališkumą. Visi šie reikalavimai taikomi ne tik teisėjam, bet ir visiems baudžiamojo proceso subjektams, turintiems pareigą būti nešališkais, ne tik teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, bet ir visose baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose. Šiame darbe nušalinimas analizuojamas ne tik kaip institutas, bet ir kaip proceso dalyvių teisė bei pareiga, atskleidžiami šios teisės bei pareigos įgyvendinimo paskirtis, tikslai ir sąlygos. Detaliai analizuojama, kas ir kokia apimtimi gali reikšti nušalinimus, o kada subjektai patys privalo nusišalinti. Analizuojant tiek Europos žmogaus teisių teismo, tiek ir nacionalinių teismų praktiką, siekiama atsakyti į klausimą, ar šios teisės visada įgyvendinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Human rights protection standards in criminal proceedings by reason of the type of the process and the nature of responsibility are very important. The need to ensure the rights of participants in criminal proceedings is universally recognized. It affects the consolidation of various guarantees in international law and national laws as well. One of such procedural guarantees enshrined not only in Lithuania‘s but also in foreign criminal procedure codes is an Institute of the challenge. Although this subject is almost not analyzed in the science of law of Lithuania, and even if analyzed, it is mainly done in the context of the principles of impartiality and independence of the judiciary (courts). However, this does not diminish it‘s importance. Implementation of the principle of impartiality is not possible without ensuring independence. Independence results impartiality. All these requirements apply not only for judges, but for all entities of criminal procedure who are required to be impartial, not only in trial stage, but throughout the investigation and all criminal case proceedings. In this work the challenged is analysed as an Institute and as the right of the parties of criminal process and the obligation of responsible authorities as well, disclosing the purpose, goals and conditions on which the implementation of the challenge is possible. Detailed analysis of who and to what extent could constitute challenged, and when the subjects must disqualify themselves also is... [to full text]

SUTUOKTINIŲ ASMENINĖS IR BENDROSIOS JUNGTINĖS NUOSAVYBĖS ATRIBOJIMO PAGRINDAI IR TVARKA Šiame magistro darbe nagrinėjama sutuoktinių asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės atribojimo pagrindai ir tvarka, jų ypatumai, teorinės ir praktinės problemos. Darbe didelis dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai nagrinėjama tema. Lyginamajai analizei, siekiant pabrėžti esminius teisinio reguliavimo panašumus ar skirtumus, pasirinktos Estijos ir Latvijos valstybės. Pirmojoje darbo dalyje aiškinamasi sutuoktinių turto teisinio režimo samprata, įvertinami galimi sutuoktinių turto teisinio režimo modeliai bei rūšys, apžvelgiama istorinė Lietuvoje galiojančio sutuoktinių turto teisinio režimo raida ir vertinama jos įtaka dabartiniam reguliavimui. Antrojoje darbo dalyje aiškinamasi, kokiais atvejais kyla poreikis atriboti sutuoktinių asmeninę ir bendrąją jungtinę nuosavybę, taip siekiant parodyti atribojimo reikšmingumą ne tik teisės teorijai ir praktikai, bet ir visuomeniniams santykiams. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, aiškinamasi jo esmė bei atliekama įstatyme nustatytų sutuoktinių turto atribojimo pagrindų analizė per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3. 88, 3. 89, 3.90 bei 3.91 straipsnių prizmę, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką. Taip pat aiškinamasi registracijos viešajame registre reikšmė, atribojant sutuoktinių turtą, t. y. ar ją galima priskirti prie sutuoktinių turto... [toliau žr. visą tekstą] / GROUNDS AND PROCEDURE FOR DELIMITATION OF THE SEPARATE AND COMMUNITY PROPERTY OF SPOUSES This Master’s thesis examines the grounds and procedure for delimitation of the separate and community property of spouses, their characteristics, and theoretical and practical problems. The work focuses to a great extent on case law of the Supreme Court of Lithuania regarding this particular subject. Estonia and Latvia have been selected for comparative analysis in order to highlight essential similarities or differences in legal regulations. The first chapter of the thesis explores the concept of the matrimonial property regime; possible models and types of matrimonial property regimes are assessed. An overview of the historical evolution of the matrimonial property regime in Lithuania is provided and its affect on current legal regulation is assessed. The second part of the thesis examines the cases when the need for delimiting the spouses’ personal and community property arises. As a result, the importance of delimitation on the theory and practice of the law and social relationships is demonstrated. The third part of the thesis deals with the statutory matrimonial property regime, examines the essence of the regime, and analyses the grounds for delimitation of the separate and community property of spouses as per Articles 3.87, 3.88, 3.89, 3.90, and 3.91 of the CC while also taking into account the case law of the cassation court. The importance of property registration in a public... [to full text]

Kurdami teisinę visuomenę ir valstybę, visi piliečiai privalo turėti teisės žinių, išmanyti įstatymus, dorovės normas, jausti ir žinoti, kas yra gėris ir blogis, kaip reikia elgtis. Teisė yra glaudžiai susijusi su tautos istorija, gyvenimo būdu, nuosavybės formomis. Atsižvelgiant į šias nuostatas, bendrojo lavinimo programa bandoma sudaryti taip, kad jos pagalba būtų išugdyti pilnaverčiai visais atžvilgiais asmenys. Tuo tikslu buvo organizuota sistema papildomų (pasirenkamų) pamokų (modulių) prie pagrindinių dalykų, kad praplėstų mokinių akiratį, sustiprintų pilietiškumo jausmą ir geriau parengtų tolimesniam socializacijos procesui. Būtent tam tikslui ir yra skirtas toks dalykas kaip teisės pagrindai. / The science of law is full of assertions on the influence of law on social enviroment, and vice versa. Most often such asertions are based on the experience of judicial profession. Social psychology and sociology also deal with social influence. Social psychology treats social influence as an interpersonal possibility, or a specially created circumstances of influence, when an influence agent tries to influence several objects. Social psychology also investigates assertiveness, social learning, ways of behaviour reinforment. Sociology deals with social instruction. Ways of behaviour reinforment, assertiveness are categories known and investigated in law in their own way. Sociological theories of aggression explain, its learning in the socialization process, as social behaviour model’s cause. There are primary and secondary socialization. The primary socialization is a familly and the secondary- school, mass media, unformal groups. Social behaviour needsbalance between soviety’s standarts and position of personality.

Santuokos pripažinimo negaliojančia institutas nėra naujas šiuolaikinės civilinės teisės kūrinys. Šis institutas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar XVI amžiuje. Santuokos negaliojimo teisiniai pagrindai bei teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Šiame darbe sisteminės analizės būdu atskleidžiama santuokos pripažinimo negaliojančia instituto esmė bei jo išskirtinumas. Šis institutas apibrėžiamas kaip pačios valstybės atsisakymas asmenų sudarytą santuoką pripažinti ir ginti, išreikštas teismo sprendimu. Lyginamuoju aspektu analizuojami skirtingų užsienio valstybių santuokos negaliojimo pagrindai, Lietuvoje pripažįstant ar nepripažįstant santuoką, turinčią užsienio elementą, negaliojančia. Didėjant mišrių santuokų skaičiui, daugėja ir santuokos negaliojimo atvejų. Šiame darbe nagrinėjamos tarptautinių konvencijų, tarptautinių sutarčių nuostatos, taikomos užsienio valstybių teismų sprendimų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Ypatinga vieta skiriama ES teisei, o ypač – Briuselio IIbis reglamentui, kuriuo suvienodinama valstybių narių teismų sprendimų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia procedūra. / The institute of marriage annulment is not new basis regarding the end of legal relations between spouses. Marriage annulment was first mentioned in Lithuanian historical sources in 16th century. The grounds and procedures for declaring Marriage Null and Void are provided in the Article 3.37 of the Civil Code of Lithuanian Republic. In this work by the help of systematic method there is developed the substance of marriage annulment and its distinguishing points extracting this institute from the others institutes declaring the end of legal relations between spouses. This institute is being determined as the rejection of the country to accept and guard the alliance of spouses and to acclaim such alliance as marriage. Different grounds of marriage annulment are being analysed by the help of comparative method. Marrying a foreigners and getting married in the foreign countries becomes more and more popular nowadays. But also with this, the institute of marriage annulment becomes more applicable in practice. In this work we analyse international conventions, agreements and other international documents regarding acknowledgement of the court ruling. The special place in this work is set for European Union Law concerning marriage annulment, especially the new Brussels II (Council Regulation (EC) No 2201/2003 on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in matrimonial matters and in matters of parental responsibility for the children of both spouses).

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas populiariausiai privačių juridinių asmenų formai - bendrovei. Darbe nagrinėjama ribotos atsakomybės istorinė raida, analizuojami ribotos atsakomybės taisyklės netaikymo pagrindai Lietuvoje ir užsienio valstybėse. / This work concentrates on limited liability of the most popular form of private legal entities - corporate. This work introduces to historical development of limited liability and analyses the reasons not to apply the rule of limited liability both in Lithuania and foreign countries.

Ikiteisminio tyrimo pradėjimas Magistro darbe siekiama atskleisti baudžiamojo proceso instituto – ikiteisminio tyrimo pradėjimo – sampratą, išanalizuoti šio etapo metu priimamus sprendimus ir atliekamus veiksmus, bei su tuo susijusias teorines bei praktines problemas. Darbe analizuojami svarbiausi ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektai: ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, subjektai, turintys teisę inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ypatumai privataus ir privačiai viešo kaltinimo procesuose, veiksniai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pradėjimą (procesinės prielaidos). Analizuojamas atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą institutas, didelį dėmesį dėl padarytų paskutinių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų skiriant skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką patikslinimui. Analizuojama tokio patikslinimo samprata, buvusios, esamos ir būsimos problemos, susijusios su šio instituto taikymu: galimi asmenų teisių pažeidimai dėl patikslinamųjų veiksmų pagrįstumo ir atlikimo procedūrų apskundimo galimybės nebuvimo, taip pat tokių veiksmų prokurorinės kontrolės nebuvimo, aptariamos problemos dėl proceso greitumo principo įgyvendinimo šiame etape. Taip pat aptariama ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka ir fiksavimas – sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo būdai. Darbe bandoma parodyti, kad pasikeitus Baudžiamojo proceso kodeksui ir atsisakius baudžiamosios bylos iškėlimo, šią stadiją pakeitė... [toliau žr. visą tekstą] / The Initiating of Pre-trial Investigation The institute of a criminal procedure – initiating of pre-trial investigation – was studied in this master thesis in order to reveal its concept, to analyze all the decisions that are made and all the actions that are performed at this stage, also theoretical and practical problems that comes with it. The most important aspects of the initiating of pre-trial investigation have been analyzed in this thesis: the grounds of the initiating of pre-trial investigation, subjects that have the right to initiate the pre-trial investigation, features of the initiating of pre-trial investigation in the processes of private and public-private prosecutions, factors determining the initiating of pre-trial investigation (procedural assumptions). The institute of the refusal to initiate the pre-trial investigation is also analyzed, concentrating on the specification of a complaint, statement or report. The concept of such specification, also past, present and future problems that are related to the implementation of this institute are analyzed: possible violations of human rights because of the absence of the possibility to appeal against the validity of specification and performance of specifications procedures, also the absence of the control of public prosecutor and the problems of the implementation of a principal of procedure in a reasonable time. Also the procedure and fixation of the initiating of pre-trial investigation is discussed – forms... [to full text]