Tarptautinio arbitražo atveju susiduriama su arbitražo sprendimo pripažinimo procedūra ne jo priėmimo valstybėje. Svarbiausias tarptautinis instrumentas, reglamentuojantis užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką, yra 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Pagal 1958 m. Niujorko konvenciją funkcija pripažinti užsienio arbitražų sprendimus valstybėse paprastai priskiriama konkrečiam nacionaliniam teismui arba teismams. Pripažinimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintais atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimą pagrindais. Siekiant efektyvaus ir vieningo pripažinimo mechanizmo veikimo, stengiamasi vienodinti nacionalines teisės normas Susitariančiose šalyse. Prie šio siekio svarbia dalimi prisidėjo 1985 metais Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) priimtas Tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinis įstatymas, kurio paskirtis – būti orientyru valstybėms priimant nacionalinius aktus šiuo klausimu. Jame, be kita ko, integruotos ir nuostatos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo, parengtos vadovaujantis Niujorko konvencija. Ne mažiau svarbus ir vieningos teismų praktikos pripažįstant užsienio arbitražų sprendimus veiksnys. Tai kaip teismai taiko ir aiškina Niujorko konvenciją padeda įvertinti jos nuostatų efektyvumą, nustatyti ar tinkamai parengta nacionalinė teisinė bazė, reglamentuojanti užsienio arbitražų sprendimų pripažinimą. Šiuo... [toliau žr. visą tekstą] / In a case of foreign arbitration it is inevitable to face the procedure of recognition of foreign arbitral award in a country where it was not enacted. 1958 New York Convention on the Recognition and Enforcement of Foreign Arbitral Awards is the fundamental international instrument, which establishes the order of recognition of foreign arbitral awards. Pursuant to the 1958 New York Convention, the function to recognise foreign arbitral awards is attached to certain national court or courts. The question of recognition is solved following grounds on refusal to recognise foreign arbitral awards, which are set in the Article V of New York Convention. Due to the effective and united function of the recognition mechanism, it is endeavoured to uniform national law rules in the Contracting States. Contribution to this objective was added by 1985 UNCITRAL Model Law on Commercial Arbitration, adopted by United Nations Commission on International Trade Law. The mission of this Law is to be a guide for the states in establishing their national laws on the subject. The Model law, among other regulations, integrates the provisions on recognition of foreign arbitral awards, which are laid in accordance with New York Convention. Unanimous practice of courts also is a factor of significant importance. The way national courts apply and interpret New York Convention helps to evaluate the efficiency of its provisions, identify whether the national legal base regulating recognition of foreign... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas yra atskleisti bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo instituto esmę, išanalizuoti jo teorines ir praktines problemas, nurodyti galimus problemų sprendimo variantus. Magistriniame darbe be bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, kai sutuoktinių bendras turtas yra padalijamas teismo sprendimu, analizuojamas naujajame CK įtvirtintas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas, kai bendras sutuoktinių turtas padalijamas sutuoktinių susitarimu. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tvarka atskirai neanalizuojama, bet pateikiama, analizuojant bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principus. Magistriniame darbe išskirti ir analizuojami bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principai: turto balanso sudarymo, kompensacijų sudarymo, sutuoktinių bendrų prievolių tenkinimo, sutuoktinių turto idealiosios dalies nustatymo, turto padalijimo natūra principai, lygių dalių principas ir šio principo taikymo išimtys. Šių principų turinio atskleidimui pagrindinis šaltinis yra teismų praktika. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas probleminiams klausimams, kurie kyla praktikoje, taikant nagrinėjamo instituto normas. Probleminiai bendrosios jungtines nuosavybes padalijimo instituto aspektai yra bendro ir asmeninio sutuoktinų turto nustatymas, bendrų sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymas, lygių dalių principo taikymo išimtys, turto padalijimo natūra principo taikymas. / The purpose of this master thesis is to provide an analysis of Lithuanian legislation and judicial practice of partitioning of common joint property, identify theoretical and practical problems and come to the decisions. Besides the mode of partitioning of common joint property when the property of spouses is divided by a court judgement, the new mode implemented only in new Civil Code of the Republic of Lithuania is analysed when the common joint property is divided by spouse’s mutual agreement. The procedure of division of common joint property is disclosed by examination of appropriate principles of the partitioning of common joint property. The following principles of the partitioning of common joint property were determined and examined in this master thesis: principle of composition of property balance, principle of composition of compensation balance, principle of performance of common obligations, principle of determination of part from spouses property, principle of equal parts and exceptions of its application, and principle of partitioning of property in kind. The judicial practice is a main source of subject disclosing content of identified principles. The basic attention is paid to the problematic aspects arising in judicial practice on application the norms of partitioning of common joint property. The main practical questions are determination of common and the respective individual property of spouses, performance of obligations to the common creditors, the... [to full text]

Nenugalimos jėgos aplinkybės jau nuo senovės Romos laikų pripažįstamos civilinės atsakomybės netaikymo pagrindu. Nepaisant to, išsamus šio instituto reglamentavimas bei analizavimas įvairiose valstybėse prasidėjo tik XIX – XX a. Lietuvos teisinėje sistemoje, force majeure taip kaip ši doktrina suprantama užsienio šalių bei tarptautiniuose teisės aktuose, įstatymo lygiu pirmą kartą įtvirtinta 2000 m. liepos 18 d. priimtame naujajame LR CK. Kadangi civilinės atsakomybės netaikymas asmens, neįvykdžiusio prisiimtų įsipareigojimų ar padariusio žalą atžvilgiu, yra išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl tam tikrų aplinkybių pripažinimas nenugalima jėga reikalauja detalaus teorinio pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamos nenugalimos jėgos instituto susiformavimo aplinkybės, Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių teisės aktuose vartojamos force majeure sąvokos reikšmės, būdingi požymiai, atskleidžiami šios doktrinos praktinio taikymo ypatumai. Darbe formuluojama hipotezė, grindžiama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių moksliniais darbais, kitų valstybių teisės aktais, teismų praktika. / -. / Die Umstände von Force-majeure sind seit der alten römischen Zeit als Grundlage der Nichtanwendung von Zivilhaftung anerkannt worden. Ungeachtet dieser Tatsache ist die ausführliche Reglementierung und Analyse dieses Instituts in verschiedenen Staaten erst im XIX-XX Jh. im litauischen Rechtssystem angefangen, force majeure so als diese Doktrin wird in den internationalen und ausländischen Rechtsakten auf dem gesetzlichen Niveau das erste Mal am 18. Juli 2000 im neuveröffetlichten Zivilgesetzbuch der Republik Litauen zugrundegelegt . Da die Nichtanwendung der Zivilhaftung gegenüber der Person, welche die angenommenen Verpflichtungen nicht erfüllt oder den Schaden zufügt, ist die Außnahme aus der Allgemeinbestimmung, deshalb die Anerkennung entsprechender Umstände als Force-majeure verlangt die detailierte theoretische Begründun. In Verbindung mit dieser Tatsache werden in der Arbeit die Formierungsumstände von Force-majeure-instituts, die Bedeutungen des Begriffes force-majeure in den Rechtsakten der Republik Litauen und der ausländischen Staaten, charakteristische Merkmale analysiert , die Besonderheiten der praktischen Anwendung von dieser Doktrine dargelegt.

The main goal of this work is to research the accentuation in the “Grammar of the Lithuanian language” to analyse the words which contravene with the standards of modern accentuation. The attention is being paid as well to the morphonological principles of accentuation. There are not many detailed research works of this kind. Nevertheless, more language specialists appear now analysing the accentuation of the standard language based on the morphonological principles. The accentuation of the majority of nouns, given in the Grammar of the Lithuanian language is according to the rules of standard language. 257 words of different parts of speech are discussed in the work. The words for analysis were selected only those the accentuation of which controverse with accentutaion rules of the standard language or they have accent variations. Two accentuation tendencies of these words showed up: mostly (193 words) it was according to the accentuation of the period, given in the DŽ1, or it is based on the dialects (64 words), though it is not pointed out. The accentuation of some words can be proof‘s faults. The words given in the first volume of Grammar of the Lithuanian language are grouped into chapters according to word formation principles. Systematized and grouped material was described according to normative and morphonological aspects. The accentual power of the words collected is shown in formulas, schemes, discussed according to the morphonological principles of stressing... [to full text]

Prekių ženklas – įvairialypis darinis. Vis dažniau girdime, kad stiprus brandas – itin svarbus ginklas konkurencinėje kovoje. Specialistai pabrėžia, jog investuoti į prekių ženklo populiarumą tenka kryptingai ir ilgai. Adekvačiam vystančių procesų įvairiose rinkose supratimui bei kokybiškų prekių ženklo strategijų parengimui būtina gilintis į įvairių produktų rinkų raidos tendencijas. Šiuo metu alaus pramonė yra viena pelningiausių pramonės šakų Lietuvoje. Iš tiesų dabartinė alaus pramonės situacija yra tikrai gera – modernizuota gamyba ir išplėsta vartotojų rinka užtikrina teigiamus verslo pelno rodiklius ir stabilumą. Daugeliui vartotojų alus yra puikiai žinomas gaminys, tačiau jo funkcinių ypatybių supanašėjimas verčia gamintojus sukti galvas, kaip efektyviai kurti ir stiprinti savo prekių ženklą, išskirti jį iš konkurentų būrio. Tai suponuoja analitinius temos pasirinkimo motyvus. Tiriant pagrindinį darbo objektą - alaus prekių ženklų kūrimą ir valdymą Lietuvoje, siekiama pagrindinio darbo tikslo - išanalizuoti Lietuvos alaus rinką ir paaiškinti kaip prekių ženklo pagrindinė žinutė ir vertybės gali veikti jo vertę ir konkurencingumą. Darbe keliama hipotezė, jog žinutės vientisumo ir išskirtinumo trūkumas dažnai lemia alaus prekių ženklų konkurencinio pranašumo mažėjimą Lietuvoje. Jai pagrįsti: nagrinėjama teorinė literatūra, susijusi su prekių ženklo reikšme ir jo kūrimo strategijos pagrindais; stengiamasi ištirti, kokie faktoriai sąlygoja prekių ženklo vertę (ang. brand... [toliau žr. visą tekstą] / Brand is a miscellaneous formation. More and more often we hear that a strong brand is an especially important tool in the competitive struggle. Specialists emphasize that investments to popularity of brand require significant time and efforts. It is imperative to analyze the market development tendencies of different products, for adequate understanding of processes that take place in various markets, and for preparation of quality-based brand strategies. Currently beer industry is one of the most profitable industries in Lithuania. Indeed, the current situation in beer industry is very favourable – modernized manufacture and expanded consumer market secure the positive business profit indicators and stability. Beer for many users is a well familiar product, but similarities in its functional features lay manufacturers under necessity to invent efficient strategies for their brand development and consolidation, and distinguishing it from competitors. This implies the analytic motivation of topic selection. While researching the basic work object – development and management of beer brands in Lithuania, the main goal of work is pursued – to analyse the Lithuanian beer market, and explain the ways of how the main message of beer brand and values affects its equity and competitive ability. The work envisages a hypothesis that lack of message congruency and distinctiveness often determine the reduction of beer brand competitive ability in Lithuania for substantiation of this... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo galią ir nekintamumą. Tai užtikrina teismo sprendimo pagrindu atsiradusių santykių stabilumą, žmogaus teisių apsaugą. Tačiau atsiradus tam tikroms aplinkybėms įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia gali būti nutraukta, jis gali prarasti nekintamumo ir stabilumo savybes. Tokią galimybę suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymo (Toliau – ABTĮ) IV skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas. Jis yra taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebegali kitais būdais apginti savo pažeistas teises ir interesus, nes nebėra kitų teisinių priemonių. Magistro baigiamojo darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba atskleidžiama administracinės bylos proceso atnaujinimo instituto samprata, išskiriami jo ypatumai, analizuojami esami teoriniai ir praktiniai reglamentavimo trūkumai bei siūlomi jų pašalinimo būdai. Taip pat kompleksiškai ir glaustai analizuojami administracinės bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai, apžvelgiama, kaip šie pagrindai taikomi teismų praktikoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalys, išvados ir pasiūlymai. Pirmoji dalis skirta proceso atnaujinimo svarbai ir vietai administraciniame procese nustatyti, proceso atnaujinimo sampratai suformuluoti, esamam reglamentavimui ir jo trūkumams nustatyti. Antroji dalis skirta prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo procedūrą reglamentuojančių normų analizei, jų ypatumų nustatymui bei... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitution and the laws of the Republic of Lithuania establishe the power and stability of a final and binding decision of a court. This is to ensure human rights and stability of the relations whith arise on the grounds of such a decision. However, in case of certain circumstances, the legal effect of the decision can be dissolved, it may lose the characteristics of stability and immutability. This possibility is given by the Law on administrative proceedings, Chapter IV, which establishes the institute of the reopening of administrative proceedings. The institute is applied when an interested party has no legal means to protect its violated rights and legal interests. The thesis by the help of empiric and theoretic methods, discloses the conception of the institute of the reopening of administrative proceedings, emphasizes its peculiarities, examines existing theoretical and practical legal defects, as well as posible ways to eliminate them. The comprehensive and accurate analysis of the grounds for reopening the proceedings and case study of the application of these grounds is presented. Master's thesis consists of an introduction, three – enacting parts, conclusions and recommendations. The first part is to define the importance of the reopening of proceedings and its position in the administrative process, determine existing regulation and legal defects. The second part is to examine the legal regulations of the reopening of administrative proceedings that... [to full text]

Iki šiol bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimas teoriniu lygmeniu nebuvo sistemiškai išanalizuotas, daugeliu atveju tik menkai užsimenama apie sandorių ginčijimo specifiką bankroto procese analizuojant atskirus sandorių negaliojimo atvejus. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra numatyti specialūs bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo pagrindai, todėl tokie sandoriai yra ginčijami visais LR CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių negaliojimo institutas sukelia sunkias teisines pasekmes, šio instituto naudojimas turi būti pamatuotas, todėl įstatymų leidėjas nustatė asmenų ratą, kurie turi teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bankroto procese tokie asmenys yra bankroto administratorius, kreditoriai, bankrutuojančios įmonės akcininkai. Vertinant bankrutuojančios įmonės sandorių negaliojimo pagrindus, kuriais yra ginčijami sudaryti sandoriai, daroma išvada, kad dažniausiai taikomas pagrindas yra actio Pauliana, tuo tarpu netiesioginis ieškinys pažeistoms teisėms apginti taikomas retai. Analizuojant teismų praktiką, teisės aktus, daroma išvada, kad iki šiol įstatymo lygmeniu nėra tinkamai užtikrinamas teisių ir teisėtų interesų gynimas taikant šį institutą, kas sąlygoja šio instituto neefektyvumą. Darbe siūloma įstatymu įtvirtinti papildomus terminus, užtikrinančius civilinių bylų, susijusių su bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimu, spartesnį nagrinėjimą, lanksčiau taikyti teisės normas... [toliau žr. visą tekstą] / Up to now contesting of enterprise‘s in bankruptcy transactions has not been systematically analyzed on the theoretical level. In most cases specifics of transactions contesting in bankruptcy proceedings are only briefly mentioned when analyzing certain grounds of invalidity of transactions. Legal system of the Republic of Lithuania does not provide specific grounds for contesting the transactions of enterprise‘s in bankruptcy. Such transactions are contested on the basis of all invalidity of transaction grounds provided in RL CC. Taking into account the fact that the use of the invalidity of transactions institute causes serious legal consequences, legislation has been adopted to limit a range of individuals who are eligible to apply for the recognition of the transaction as invalid. In bankruptcy proceedings the ones eligible are bankruptcy administrator, creditors, shareholders of enterprise‘s in bankruptcy. The grounds for enterprise‘s in bankruptcy transactions to be recognized as invalid are used to contest discussed transactions. Analyzing this process leads to the conclusion that actio Pauliana is the most popular of all the grounds used to defend violated rights, while indirect action is rarely used in such cases. Based on the study of Court practice and legislation it can be concluded that when using the invalidity of transactions institute related rights and legitimate interests are still not properly ensured and that results in institute’s inefficiency. It is... [to full text]

Magistro darbo „Europos Sąjungos teisės aktų teisėtumo priežiūra pagal Europos Bendrijų steigimo sutarties 230 straipsnį” santrauka Darbe analizuojamos EB steigimo sutarties 230 straipsnio ypatybės, pabrėžiant šio straipsnio turinio dvilypį pobūdį, kuris, kalbant apie nuostatas, nustatančias teisės akto neteisėtumo pagrindus, suteikia plačias galimybes siekti neteisėto teisės akto panaikinimo, tačiau kita vertus, tas pats straipsnis atima iš privačių subjektų galimybę efektyviai pasinaudoti šiomis galimybėmis. Darbe atskleistas itin svarbus EBTT vaidmuo, darantis didžiulę įtaką 230 straipsnyje įtvirtintos teisės realizavimo galimybei. Čia plačiai aptariama susijusi teisminė praktika, formuluojanti esmines ieškinio dėl panaikinimo taisykles. Analizė pradedama atskleidžiant, kokie ES teisės aktai, atsižvelgiant į jų teisinę formą, galią ar autorių, gali būti ieškinio dėl panaikinimo objektais. Ypatingas dėmesys skiriamas teisės aktų teisėtumo kriterijams bei iš jų išplaukiantiems neteisėtumo pagrindams, atskleidžiama EBTT praktiką, kurioje matyti, jog šios Sutarties nuostatos interpretuojamos liberaliai, nuosekliai laikantis sisteminio Sutarties aiškinimo metodo. Aptariant ieškinio dėl panaikinimo skirtingų subjektų statusą, išryškinama ypač griežta nuostatų, susijusių su neprivilegijuotų subjektų padėtimi, interpretavimo kryptis. Darbe akcentuojama būtinybė liberalizuoti šių nuostatų aiškinimą, pagrindžiant tuo, jog tai išspręstų daugumą probleminių aspektų, susijusių su... [toliau žr. visą tekstą] / The Summary of Master Thesis “The Judicial Review of European Union Acts Under Art. 230 of the Treaty Establishing the European Community” The analysis is being focused on the specific features of the Art. 230 of the Treaty establishing the European Community with the main purpose of enlightening the dual nature of the said Article. The above mentioned specialty is disclosed on the one hand by exhibiting the vast possibilities in proving the illegal nature of the European acts and on the other hand by detecting the rather constricted locus standi of non – privileged persons. This thesis highlights the importance of the role of Court of Justice by interpreting the meaning of the Art. 230 though the Court’s precedents, which are being claimed to be the main source divulging the purport of the said Article. The analysis reveals what kind of legal acts could be challenged under the Art. 230. However the main attention is directed to the grounds of illegality by revealing the rather liberal interpretation in respect of the whole Treaty’s system. Later the thesis unfolds manifestly constricted nature of the Treaty’s interpretation by disclosing the rules of the status of non – privileged persons. The thesis highlights the exigency of loosening the nature of interpretation arguing that it would be helpful in solving problems relating to the restrictive status of private persons and would make more obtainable the application of the Art. 230 of the Treaty establishing the European... [to full text]

SUMMARY Extradition is the official process by which one nation or state requests and obtains from another nation or state the surrender of a suspected or convicted criminal. As between nations, extradition is regulated by treaties. As between states or other political subdivisions on a domestic level, extradition is more accurately known as rendition. The master thesis is a research of the concept of extradition in historical perspective, trying to overlook deeper the basics of this legal norm. The research of the concept of extradition in historical perspective, trying to overlook deeper the basics of this legal norm. The research is made by comparing the institute of extradition and institute of fugitives in the context of international law, other legal acts. Fundamental legal acts of extradition are thoroughly discussed in the master thesis. The author presents the analysis of conventions, bilateral, agreements, national laws of extradition, principle of reciprocity and moral human rights. The author presents opinions of various contemporary Lithuanian scientists such as V. Vadapalas, A. Nevera, A. Čepas, J. Žilinskas, G. Goda, M. Kazlauskas, P. Kuconis, G. Švedas, L. Visockienė. Also were used fundamental works about extradition by M. Akehurst, S. Bedi, G. Gilbert, H. Lauterpacht, I. A. Shearer, A. Boicov, R. Valejev, J. Vasiljev, B. Velčev, L. Galenskaja etc. International agreements, national criminal laws and laws of criminal procedure are also analyzed in the study... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas dar senovės Romos teisėje suformuotas vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamosios senaties institutas, jo taikymo sąlygos. Darbo tikslas – išnagrinėti įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų, t.y. sąžiningai atsiradusio bei sąžiningo, teisėto, atviro bei nepertraukiamo valdymo bei daikto valdymo kaip savo, turinį, apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Darbe analizuojama daikto valdymo kaip faktinės būsenos ir kaip savarankiškos daiktinės teisės samprata, jų atsiradimo ir pasibaigimo momentų ir pagrindų santykis. Didelis dėmesys yra skiriamas teismų praktikoje kilusioms įgyjamosios senaties instituto taikymo problemoms, pateikiami jų pavyzdžiai ir galimi sprendimo būdai. / This study is devoted to the analysis of the acquisitive prescription (its conditions) as the foundation of the acquisition of ownership. Acquisitive prescription derives from Roman law. The purpose of the study is to evaluate the subject-matter of conditions of the acquisitive prescription – the acquisition of the thing in good faith, the possession of it in good faith, legitimately, openly, continuously as its own, to summarize the practice of the Supreme Court of Lithuania. The fact of possession itself, also the possession as an independent right in rem, the relation of the acquisition and the termination moments and grounds are also analyzed. The extensive attention is given to problems araised from the practice of the Supreme Court of Lithuania, the examples of such problems and its possible solutions also are given.