Magistrinio darbo tikslas išanalizuoti akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto esmę, tikslą, atsižvelgiant į Lietuvos ir užsienio teisės doktriną bei praktiką atskleisti akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų turinį, išanalizuoti probleminius šio instituto klausimus, pasiūlyti galimus jų sprendimų būdus. Pirmoje darbo dalyje pateikiami akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto taikymo Lietuvos teismų praktikoje tyrimo rezultatai. Antroje dalyje nagrinėjama akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto samprata bei tikslai. Trečioje dalyje analizuojami subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir senaties termino akcininkų sprendimams ginčyti nustatymo ypatumai. Ketvirtoji darbo dalis skirta akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų analizei. Ši dalis suskirstyta į keturis poskyrius – pirmame poskyryje analizuojamas akcininkų sprendimų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, išskiriami imperatyvios normos atskyrimo kriterijai, aiškinamasi imperatyvios teisės normos pažeidimo pasekmės, akcininkų sprendimų priėmimo procedūrų pažeidimų reikšmė akcininkų sprendimų galiojimui. Antrame poskyryje analizuojamas protingumo bei sąžiningumo principų pažeidimas, trečiame – akcininkų sprendimų prieštaravimas bendrovės steigimo dokumentams, ketvirtame – bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Penktoje darbo dalyje analizuojama... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master thesis is to analyze the essence and the purpose of the declaring the shareholder’s decision void institute, to disclose the content of the shareholder’s decision invalidity grounds taking into consideration their concept presented in Lithuanian and foreign legal doctrine and practice, to analyze the problematical questions of this institute, to suggest possible solutions. The first part of the thesis presents the research results of the declaring the shareholder’s decision void in Lithuanian case law. The second part is devoted to an analysis of the concept and the purpose of the institute of declaring the shareholder’s decision void. The third part deals with the subjects, who have a right to bring an action for the invalidity of the shareholder’s decision, and the features how to determine the limitation of the right to challenge the shareholder’s decision. The fourth part is devoted to an analysis of the content of the shareholder’s decision invalidity grounds. This part is divided into four subdivisions: the first one contains an analysis of the conflict between shareholder’s decision and the mandatory norms, identifies main criteria how to distinguish a mandatory norm, analyze the consequence of the breach of the mandatory norms, the influence of the violation of the shareholder’s decision – making procedure to the shareholder’s decision validity. The second section analyzes the violation of the reasonableness and fairness, the third – the... [to full text]

Magistriniame darbe tiriamos sandorio negaliojimo pasekmės ir sandorio negaliojimo momento nustatymas. Kaip analizės pagrindas imamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos II dalies IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ nuostatos, tačiau sistemiškai analizuojamos ir kitų civilinio kodekso knygų normos. Lietuvoje įtvirtintas reguliavimas lyginamas su Ispanijos ir Italijos civiliniuose kodeksuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto nuostatomis. Nagrinėjamos Lietuvos aukščiausiųjų teismų praktikos tendencijos. Darbe, visų pirma, atskleidžiama sandorio negaliojimo samprata. Kartu tikrinama hipotezė, ar sandorio negaliojimo pasekmės skiriasi niekinių ir nuginčijamų sandorių atvejais. Atskira struktūrinė darbo dalis skirta sandorio negaliojimo momento nustatymo klausimui. Sandorio negaliojimo pasekmės skiriamos į tas, kurios kyla sandorio šalims, ir tas, kurios kyla tretiesiems asmenims. Kaip bendroji sandorio negaliojimo pasekmė analizuojama restitucija. Atkreipiamas dėmesys ir į galimas papildomas pasekmes: nuostolių atlyginimą, neturtinės žalos atlyginimą, viešosios teisės taikomą atsakomybę ir kt. Pasekmės tretiesiems asmenims aptariamos įvertinant šių asmenų sąžiningumą. / This thesis deals with consequences of invalidity of a transaction and determination of the starting point of its invalidity. The analysis is based on the provisions of First Book, Part II, Chapter IV “Invalid transactions” of Civil Code of Republic of Lithuania, however systematic analysis of other books of the Civil Code is also carried. Regulation in Lithuania is compared with the provisions of Italian and Spanish civil Codes concerning the institute of invalidity of a transaction. An overview of relevant case law of the Supreme Lithuanian courts is made. In particularly, this thesis reveals the concept of invalidity of the transaction. Altogether, it tests the hypothesis that the invalidity of the transaction differs depending on the separation of null and voidable transactions. Separate structural part of the work is devoted for the question of determining the starting point of invalidity of the transaction. The consequences of invalidity of the transaction are divided into those which arise towards the parties to the transaction, and those that arise towards third persons. Restitution is analyzed as a general consequence of the invalidity of the transaction. Attention is also paid to the possible additional consequences: damages, non-pecuniary damages, responcibility applied according to the public law, etc. Consequences of invalid transactions towards the third persons are assessed concidering whether these persons acted in good or bad faith.

Kiekvienam komercinių santykių subjektui yra svarbu žinoti arbitražinio susitarimo galiojimą / negaliojimą lemiančius veiksnius bei nacionalinėje teisėje įtvirtintą arbitražinio susitarimo sudarymo ir arbitražo proceso reglamentavimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisinėje bendruomenėje kilusias diskusijas dėl esamo ir Lietuvos Respublikos seimui tvirtinti pateikto siūlomo Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo, šiuo darbu siekiama išanalizuoti ir išsiaiškinti aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme įtvirtintų arbitražinio susitarimo formos ir turinio reikalavimų reglamentavimo ir praktinio taikymo Lietuvos Respublikoje ypatumus lyginant su gilias arbitražo proceso tradicijas turinčių užsienio valstybių teisine praktika. Šis mokslinis tiriamasis darbas skirtas įvertinti ar aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme įtvirtintas arbitražinio susitarimo sudarymo ir galiojimo pagrindų reglamentavimas atitinka šiuolaikinių verslo santykių praktiką ir tarptautinėje teisinėje bendruomenėje vyraujančius principus. Šio mokslinio tiriamojo darbo objektas yra esminiai arbitražinio susitarimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme, tačiau tiriamojo darbo objekto apibrėžtis siejama išimtinai su materialiosios teisės vertinimu, o dėl ribotos darbo apimties procesiniai arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimai nebus nagrinėjami. / For each subject of business relationship is important to know the subject of the arbitration agreement validity / invalidity factors and the regulatory environment of the arbitration agreement and the arbitration process enshrined in the national law. Taking into consideration the active debates of national legal community on the proposals for the Republic of Lithuania Commercial Arbitration Law submitted to the Lithuanian Parliament, the purpose of this work is to analyze and determine the regulation stipulated in the Republic of Lithuania Law on Commercial Arbitration including the arbitration agreement form and content requirements and the regulatory and practical application in the legal practice of the Republic of Lithuania compared to the foreign legal practice containing deep traditions of the arbitration proceedings within them. This research is intended to assess whether current regulatory determined in the Republic of Lithuania Law on Commercial Arbitration correspond with actual local and international business relations and foreign modern regulatory framework regarding arbitration agreement application. The main research objects of this work are major legal backgrounds of the arbitration agreement invalidity which are stipulated in the Republic of Lithuania Law on Commercial Arbitration. However the definition of the research object is exclusively related to the evaluation of substantive law only and because of this the procedural matters of arbitration agreement... [to full text]

Magistro darbe „Arbitražinio susitarimo negaliojimas“, remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais bei teismų praktika, pateikiama arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu analizė. Magistro darbo tikslas – įvertinti galiojantį arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu reglamentavimą, atkreipti dėmesį į pagrindines teorines ir praktines problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus. Nors Lietuvoje arbitražas dar nėra toks populiarus kaip Vakarų Europos valstybėse, JAV ar Kanadoje, tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vis daugiau verslo atstovų savo ginčus sprendžia arbitraže. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra privaloma sąlyga ginčą spręsti arbitraže, nepriklausomai nuo to, ar arbitražas yra tarptautinis ar nacionalinis, ad hoc arbitražas ar institucinis arbitražas. Be to, arbitražinio susitarimo negaliojimas yra vienas iš arbitražo sprendimo panaikinimo ar atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą pagrindų. Siekiant išsamiau išanalizuoti arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, magistro darbas suskirstytas į keturias dalis. Pirmos dvi darbo dalys yra teorinio pobūdžio. Šiose dalyse apžvelgiama arbitražinio susitarimo sąvoka, analizuojami svarbiausi arbitražinio susitarimo principai, atskiros arbitražinių susitarimų rūšys ir jų skirtumai. Taip pat nagrinėjamas sandorio negaliojimo institutas, skirtumai tarp niekinių ir nuginčijamų sandorių. Trečioje ir ketvirtoje darbo dalyse daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis „Void Arbitration Agreement“ analyses the recognition of void arbitration agreement in accordance with case law as well as international and national legislation. The purpose of the master thesis is to evaluate the legislation in force, drawing attention to the fundamental theoretical and practical problems of void arbitration agreement, and to propose possible solutions. Compared to Western Europe, the United States and Canada, arbitration as a method of dispute resolution in Lithuania is not as popular. It is however growing in popularity amongst commercial entities as alternative method of dispute resolution. It is known that a valid arbitration agreement is required when trying to achieve dispute resolution in arbitration regardless of whether the arbitration is international or local, ad hoc or institutional. Moreover, the void arbitration agreement is one of the grounds of setting aside the arbitral award or refusing the recognition or enforcement of the foreign arbitral award. In order to analyse the issue of invalidity of arbitration agreement further, the master thesis is divided into four parts. The first and second parts of the thesis are more theoretical in nature. They focus on the problems of interpretation and application of the notion of the arbitration agreement. Furthermore, they discuss the most important principles and categories of the arbitration agreement. The institute of nullity of a contract and the differences between absolutely... [to full text]

Santuokos pripažinimo negaliojančia institutas nėra naujas šiuolaikinės civilinės teisės kūrinys. Šis institutas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar XVI amžiuje. Santuokos negaliojimo teisiniai pagrindai bei teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Šiame darbe sisteminės analizės būdu atskleidžiama santuokos pripažinimo negaliojančia instituto esmė bei jo išskirtinumas. Šis institutas apibrėžiamas kaip pačios valstybės atsisakymas asmenų sudarytą santuoką pripažinti ir ginti, išreikštas teismo sprendimu. Lyginamuoju aspektu analizuojami skirtingų užsienio valstybių santuokos negaliojimo pagrindai, Lietuvoje pripažįstant ar nepripažįstant santuoką, turinčią užsienio elementą, negaliojančia. Didėjant mišrių santuokų skaičiui, daugėja ir santuokos negaliojimo atvejų. Šiame darbe nagrinėjamos tarptautinių konvencijų, tarptautinių sutarčių nuostatos, taikomos užsienio valstybių teismų sprendimų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Ypatinga vieta skiriama ES teisei, o ypač – Briuselio IIbis reglamentui, kuriuo suvienodinama valstybių narių teismų sprendimų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia procedūra. / The institute of marriage annulment is not new basis regarding the end of legal relations between spouses. Marriage annulment was first mentioned in Lithuanian historical sources in 16th century. The grounds and procedures for declaring Marriage Null and Void are provided in the Article 3.37 of the Civil Code of Lithuanian Republic. In this work by the help of systematic method there is developed the substance of marriage annulment and its distinguishing points extracting this institute from the others institutes declaring the end of legal relations between spouses. This institute is being determined as the rejection of the country to accept and guard the alliance of spouses and to acclaim such alliance as marriage. Different grounds of marriage annulment are being analysed by the help of comparative method. Marrying a foreigners and getting married in the foreign countries becomes more and more popular nowadays. But also with this, the institute of marriage annulment becomes more applicable in practice. In this work we analyse international conventions, agreements and other international documents regarding acknowledgement of the court ruling. The special place in this work is set for European Union Law concerning marriage annulment, especially the new Brussels II (Council Regulation (EC) No 2201/2003 on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in matrimonial matters and in matters of parental responsibility for the children of both spouses).

Sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimas įtvirtinamas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių nacionalinėje teisėje. Šis negaliojimo pagrindas valstybių nacionaliniuose teisės aktuose, o taip pat ir Europos sutarčių teisėje siejamas su itin svarbių teisės normų pažeidimu, kurių tikslas apsaugoti visos visuomenės mastu reikšmingas vertybes. Sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimo pagrindas Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje. Tai viena iš sutarties laisvės išimčių, nustatytų, siekiant užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, apginti asmens teises ir teisėtus interesus. Sandorio negaliojimas minėtu pagrindu dažniausiai konstatuojamas, esant suinteresuoto asmens prašymui. Be teisės, suteikiamos suinteresuotiems asmenims, teisė ex officio konstatuoti sandorio negaliojimą įtvirtinama teismui, tačiau svarbu, tačiau turi būti nustatyta šio pagrindo taikymui būtina aplinkybių visuma: aplinkybė, kad teisės norma yra imperatyvi, kad ši teisės norma yra pažeista ir, kad pažeidimas lemia sandorio negaliojimą. Europos sutarčių teisėje taip pat atsižvelgiama į pažeidimo pasekmes, sandorio šalių tyčią, pažeidimo rimtumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, nustatęs šią aplinkybių visumą, t.y., kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gali ji pripažinti negaliojančiu ab initio, arba ex nunc, jeigu pagal bylos aplinkybes ab initio sandorio pripažinti negalima. Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / Invalidity of transactions contrary to mandatory rules is recognized in European Contract Law, also in national legal systems. Ground of invalidity of the contract contrary to the imperative rules is introduced at Civil code of the Republic of Lithuania paragraph 1.80. This is one of exceptions of contracts freedom set out in order to ensure the legitimacy of civil relations, to protect individual rights and legitimate interests. The mostly transactions contrary mandatory rules are invalidated as a consequence of being concerned person request. In addition despite of the rights granted to persons, the right to invalidate transaction ex officio is provided to court at paragraph 1.78. The using of the right ex-officio invalidate the transaction is based on the obvious invalidity of the transaction. Therefore, the court decision by its own initiative to invalidated contact contrary to the imperative norms can be made only when all the circumstances by which is based the invalidity of the transaction are investigated and determined. When the court finds existing all the circumstances that the transaction infringes the mandatory rules of the law, it may be declared that transaction is void ab initio or ex nunc. Application of court right ex officio invalidate transaction is especially needed when the transaction violated mandatory rules ensuring the needs of society and protecting the public interest. A lot of such rules regulate state-owned land purchase agreements. Infringement... [to full text]

Darbe analizuojamas sandorių negaliojimo įmonės sudarytų sandorių klausimas tyčinio bankroto atveju. Darbo objektas – tai bankroto procesas bei bendri sandorių negaliojimo pagrindai, o taip pat sandorių negaliojimo kriterijai tyčinio bankroto atveju. Įmonė nuo pareiškimo dėl bankroto iškėlimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra sudėtingoje padėtyje, kadangi šiame pasirengimo laikotarpyje įvyksta daugiausiai sandorių pažeidžiančių įmonės interesus. Darbe keliama hipotezė, kad tyčinio bankroto atveju per parengiamąjį laikotarpį, t.y. nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudaryti sandoriai galioja. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti ir nustatyti sandorių negaliojimo kriterijus (ribas) tyčinio bankroto atveju ir atsakyti į klausimą ar sandoriai sudaryti pasirengimo laikotarpiu negalioja. Siekiant darbo tikslo keliami šie uždaviniai: • apibrėžti tyčinio bankroto sampratą bei požymius, pagal kuriuos jis nustatomas; • aptarti bendrus sandorių negaliojimo pagrindus; • aptarti atsakomybę už veiksmus nulėmusius tyčinį bankrotą; • išanalizuoti sandorių sudarytų parengiamuoju laikotarpiu galiojimą • išanalizuoti kada galima laikyti sandorius esant negaliojančiais tyčinio bankroto atveju • pristatyti kada iškėlus bankroto bylą sandoriai yra ginčytini ar negaliojantys užsienio valstybių teisėje Apibendrinat išanalizuotą teisinę literatūrą bei teismų praktiką, galima teigti, jog, reikalavimo perleidimo sandoriai sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis deals with a culpable bankruptcy and the issue of voidability of transactions of the company after qualifying its bankruptcy as a culpable under the Lithuanian law. The Bankruptcy Act of Lithuania neither provides explicit concept of the culpable bankruptcy, nor presents according to what features bankruptcy could be qualified as culpable one. Therefore it is a hard task for the courts of Lithuania to establish the culpable bankruptcy and to decide about the voidability of transaction in a culpable bankruptcy. The object of the present thesis is the law regulating bankruptcy procedure and the general grounds of voidability of transactions as well as voidability of contracts in a case of culpable bankruptcy. A company from the moment filing for a voluntary bankruptcy or from the moment when its creditors have filed for involuntary bankruptcy places itself into a vulnerable position till the court decides to start a bankruptcy procedure or to refuse to do that. This period is called a preparation period (a gap period), in which most fraudulent transactions take place and creditors’ interests are violated. The following hypothesis has been raised that transactions formed in the period of preparation to start a bankruptcy procedure are valid. The objective of the thesis is to answer to the question whether after qualifying bankruptcy as a culpable, transactions formed by the company are voidable. In order to achieve a defined objective, the following tasks have... [to full text]

Civilinė teisė jau nuo pat šios teisės šakos atsiradimo Senovės Romoje priskiriama privatinės teisės sričiai, tačiau tai nereiškia, jog valstybė civilinių teisinių santykių dalyviams negali daryti įtakos. Vienas būdų tam yra teisinis reguliavimas imperatyviomis teisės normomis. Toks reguliavimas gali apriboti civilinės apyvartos subjektams galimybę sudaryti jų norimus sandorius, jeigu šie prieštarauja viešajam interesui. Imperatyvią teisės normą identifikuoti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti – ją vertinant reikia atsižvelgti ne tik į gramatinę jos išraišką, bet ir į tikslus bei uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis. Tik nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą. Lietuvos ir užsienio teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, be to įstatymų leidėjas siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Šiuos abu tikslus praktikoje suderinti neretai tampa sudėtinga, todėl kyla klausimas, kaip rasti šių įstatymų ginamų vertybių balansą? Be to, minėtus... [toliau žr. visą tekstą] / Civil law is assigned to the area of private law since the emergence of this branch of law in Ancient Rome. But it does not mean that the state can not affect the participants of civil legal relationship. One way to do so is by legal regulation using mandatory rules. Such regulation may restrict ability for entities of civil circulation to create their desired agreements, if they are contrary to the public interest. It is not as easy as it seems to identify mandatory rule – to assess legal norm it is necessary to consider not only grammatical expression, but also goals, tasks, object and interests protected by the legal norm, as well as its systematic connections with other legal norms. After finding that a certain legal rule is imperative, it is necessary to examine if a particular agreement was made in violation of prescriptive requirement or prohibition stated by this mandatory rule and whether consequence of this is the invalidity of the agreement. Legal doctrine and case law in Lithuania and foreign countries recognizes that the purpose of this ground of illegality is to ensure legitimacy in civil relations, in addition to that, it ensures stability of civil circulation. It often becomes difficult to reconcile both of these goals in practice, and the question is how to find the balance between these values protected by law? In addition, these legal values are also protected by other grounds of illegality of agreements, so before choosing the right one, it is worth to... [to full text]

Consensualism (Lat. Consensus ad idem – agreement to the same thing, common opinion) means that the will of contracting parties is regarded to be the most important in a contract in contract law. Due to this reason mutual rights and duties can be set only by the actions of capable contracting parties. The principle of consensualism is at the core of Contract law. It claims to regard the intentions and the will of the parties rather than certain parts of a contract, while interpreting the contract. In cases where during the interpretation of contracts differences between the real intentions of the parties and the meaning of linguistic text of the contracts occur, priority should be given to the general and genuine intentions of the contracting parties. In this case formalism is negated, while formalism, being contrary to consensualism, instead of giving the priority to the will of parties, gives it to the outward form of that will’s expression. Despite formalism in contract law occurs more seldom nowadays, in some cases it is not enough for contracting parties just to come to an agreement in order to have a valid contract. Sometimes the certain form of its expression is needed too. This diploma work deals with peculiarities of the principle of consensualism in contract law. The main aspects discussed in the paper are: the importance of the principle of consensualism interpreting the contracts within the Continental and Common law systems, relation between consensualism and... [to full text]

Bendrovių reorganizavimas – tai bendrovių veiklos pasibaigimo būdas be likvidavimo procedūros, kai reorganizuojamų bendrovių turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms. Bendrovių reorganizavimo vykdymą ir vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Bendrovių reorganizavimo sąlygos yra pagrindinis dokumentas, kuriame atsispindi bendrovių reorganizavimo vykdymo tvarka ir ypatumai, kurie iš dalies priklauso nuo pasirinkto bendrovių reorganizavimo būdo. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi vykdant bendrovių reorganizavimą. Bendrovių reorganizavimo vykdymo ypatumus galima suskirstyti į dvi grupes: į ypatumus, susijusius su bendrovių reorganizavimo sąlygų rengimu, ir į ypatumus, susijusius su faktiniu bendrovių reorganizavimu. Rengiant bendrovių reorganizavimo sąlygas svarbiausias dėmesys turi būti atkreiptas į asmenų, kuriems bendrovių reorganizavimas turės tiesioginės įtakos, interesų apsaugą, t.y. bendrovių akcininkus ir kreditorius. Reorganizuojant bendroves turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme minėtų asmenų interesų apsaugai nustatytus reikalavimus. Kadangi reorganizavimas turi tiesioginės įtakos darbo santykiams bei jų tęstinumui, vykdant bendrovių reorganizavimą turi būti atsižvelgiama ir į tinkamą darbuotojų interesų apsaugą. Faktinio bendrovių reorganizavimo vykdymo ypatumai visų pirma priklauso nuo pasirinkto bendrovių reorganizavimo būdo. Nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Die Umgestaltung den Gesellschaften ist die Endung der Gesellschafttätigkeit ohne Liquidierungprozess. Das Gut, die Befugnisse und die Pflichten der umgestalteten Gesellschaften übergehen die Gesellschaften, die nach der Umgestaltung handeln. Die Ausfürung der Umgestaltung den Gesellschaften bestimmt das Aktiengesellschaftgesetz der litauische Republik. Die Bedingungen der Umgestaltung den Gesellschaften sind hauptsächliches Dokument, in dem die Ausführungsreihenfolge der Umgestaltung liegt. Das ist das hauptsächliches Dokument, von dem bei der Vollziehung der Umgestaltung ausgehen. Die Eigenarten der Vollziehung der Umgestaltung kann man in zwei Gruppen unterteilen: die Eigenarten, die mit der Vorbereitung der Umgestaltungbedingungen zusammenhängend sind, und die Eigenarten, die mit tatsächlicher Ausfürung der Umgestaltung zusammenhängend sind. Bei der Vorbereitung der Umgestaltungbedingungen muss das Hauptaugenmerk auf die Personen, den die Umgestaltung der Gesellschaften direkt auswirkt, gerichtet sein – auf die Aktionäre und Kreditoren. Während der Umgestaltung muss man auf die in dem das Aktiengesellschaftgesetz der litauische Republik vorgegebenen Bedingungen, die die Interesse genannten Personen schützten, berücksichtigen. Weil die Umgestaltung der Gesellschaften auch die Einflüss auf die Arbeitsverhältnisse hat, muss man auch auf die Schütztung der Interessen der Arbeiter berücksichtigen. Die Eigenarten der tatsächlicher Ausfürung der Umgestaltung abhängen zuallererst... [to full text]