Magistriniame darbe tiriamos sandorio negaliojimo pasekmės ir sandorio negaliojimo momento nustatymas. Kaip analizės pagrindas imamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos II dalies IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ nuostatos, tačiau sistemiškai analizuojamos ir kitų civilinio kodekso knygų normos. Lietuvoje įtvirtintas reguliavimas lyginamas su Ispanijos ir Italijos civiliniuose kodeksuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto nuostatomis. Nagrinėjamos Lietuvos aukščiausiųjų teismų praktikos tendencijos. Darbe, visų pirma, atskleidžiama sandorio negaliojimo samprata. Kartu tikrinama hipotezė, ar sandorio negaliojimo pasekmės skiriasi niekinių ir nuginčijamų sandorių atvejais. Atskira struktūrinė darbo dalis skirta sandorio negaliojimo momento nustatymo klausimui. Sandorio negaliojimo pasekmės skiriamos į tas, kurios kyla sandorio šalims, ir tas, kurios kyla tretiesiems asmenims. Kaip bendroji sandorio negaliojimo pasekmė analizuojama restitucija. Atkreipiamas dėmesys ir į galimas papildomas pasekmes: nuostolių atlyginimą, neturtinės žalos atlyginimą, viešosios teisės taikomą atsakomybę ir kt. Pasekmės tretiesiems asmenims aptariamos įvertinant šių asmenų sąžiningumą. / This thesis deals with consequences of invalidity of a transaction and determination of the starting point of its invalidity. The analysis is based on the provisions of First Book, Part II, Chapter IV “Invalid transactions” of Civil Code of Republic of Lithuania, however systematic analysis of other books of the Civil Code is also carried. Regulation in Lithuania is compared with the provisions of Italian and Spanish civil Codes concerning the institute of invalidity of a transaction. An overview of relevant case law of the Supreme Lithuanian courts is made. In particularly, this thesis reveals the concept of invalidity of the transaction. Altogether, it tests the hypothesis that the invalidity of the transaction differs depending on the separation of null and voidable transactions. Separate structural part of the work is devoted for the question of determining the starting point of invalidity of the transaction. The consequences of invalidity of the transaction are divided into those which arise towards the parties to the transaction, and those that arise towards third persons. Restitution is analyzed as a general consequence of the invalidity of the transaction. Attention is also paid to the possible additional consequences: damages, non-pecuniary damages, responcibility applied according to the public law, etc. Consequences of invalid transactions towards the third persons are assessed concidering whether these persons acted in good or bad faith.

SANTRAUKA Sandorių sudarytų per atstovą pasekmės Atstovavimo poreikis atsiranda ne visada, o tik tuomet, kai civilinių santykių dalyviai susiduria su tam tikrais sunkumais, kai atsiranda aplinkybės, lemiančios subjektų negalėjimą asmeniškai įgyvendinti savo subjektinių teisių ir pareigų. Priežastys, dėl kurių sandorį pavedama sudaryti atstovui, gali būti labai įvairios: liga, komandiruotė, didelis užimtumas ir t.t. Pavyzdžiui, užsienio investuotojas, negalėdamas atvykti į Lietuvą, paveda užsienio kapitalo įmonės steigimo sutartį sudaryti savo atstovui. Plėtojantis tarptautiniams santykiams atstovavimo institutas tapo dar svarbesnis. Nagrinėjant atstovavimo institutą vienas svarbiausių yra teisinių pasekmių kilimas dėl sandorių sudarytų per atstovą. Būtent šie klausimai ir nagrinėjami šiame darbe. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, kurie skirstomi į poskyrius ir išvados. Pirmajame skyriuje nagrinėjama atstovavimo samprata ir reikšmė, o taip pat aptariama įgaliojimų rūšys. Antrasis skyrius skirtas atskleisti sandorių sudarytų per atstovą pasekmės. Šiame skyriuje analizuojama sandorių sudarytų neviršijant įgaliojime numatytų teisių, viršijant jas, o taip esant interesų konfliktui, pasekmės. Kadangi komercinis atstovavimas turi tam tikrų ypatumų trečiame skyriuje analizuojama komercinio atstovavimo atveju, t.y. prokuristo, prekybos agento ir kt. sudarytų sandorių pasekmės. Darbo pabaigoje pateikiamos išsamios išvados. / SUMMARY The consequences of contracts concluded by agents The need of agency arose not always, but only when civil relations participants meet some kind of heaviness, when appears circumstances which settle the inability of a subject personally to implement his subjective rights and duties. Reasons why the contract is entrusted to conclude to an agent can be very different: illness, business trip, big employment and etc. For example, the foreign investment for the reason that he cannot arrive to Lithuania, entrusts foreign capital enterprise establishment contract to conclude through agent. During the development of international relationship the agency institute became even more important. In the analysis of agency institute one of most important questions is the arise of legal consequences of contracts made by agent. This question is analyzed in this work. The work consists of preface, three chapters, which are divided into smaller sections and conclusions. In the first chapter is analyzed the notion and meaning of agency, also discussed the kinds of power of attorney. Second chapter is designated for the disclosing of the circumstances of contracts concluded by the agent. In this chapter are analyzed the consequences of contract concluded without exceed of rights seen in the power of attorney and with exceed of these rights. Because commercial agency has some singularities so in the third chapter is discussed commercial agency case, when procurator, the trade agent and... [to full text]

SANTRAUKA Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama kaltė kaip santuokos nutraukimo pagrindas. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas kaltės sampratai, ją siekiama atskleisti lyginant kaltės sampratą šeimos teisėje su kaltės samprata civilinėje teisėje. Autorė analizuoja, kokią kaltės sampratą (objektyviąją ar subjektyviąją) įstatymų leidėjas įtvirtino šeimos teisėje. Tai daroma atskaitos tašku pasirinkus civilinėje teisėje įtvirtintą kaltės sampratą. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės taip pat analizuojamas kaip sankcija kaltajam dėl santuokos (kuri pripažįstama savotiška sutartimi) nutraukimo sutuoktiniui Siekiama atskleisti preziumuojamus ir nepreziumuojamus kaltės atvejus, išsamiai išanalizuojant ne tik įstatymines nuostatas, bet ir Lietuvos teismų praktiką. Nagrinėjama, kokiais atvejais pripažįstama abiejų sutuoktinių kaltė ir kokias teisines pasekmes sukelia šio fakto konstatavimas. Analizuojama, ar gali paduoti ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kuris remiasi savo kalte kaip pagrindu nutraukti santuoką pagal LR CK 3.60 straipsnį. Taip pat dėmesys skiriamas šalių teisei baigti savo ginčą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Darbe nagrinėjama, kokias specifines santuokos nutraukimo teisines pasekmes sukelia būtent santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės: ar turi įtakos kaltės pripažinimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui, išlaikymo sutuoktiniui priteisimui, kokios kyla neturtinės pasekmės, ar privalo grąžinti iš... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY This Master’s thesis presents fault as the basis of a marriage breach. The thesis concentrates on the conception of fault; this conception is revealed by making comparison of conception of fault in family law and in civil law. The author analyses what kind of fault conception (objective or subjective) is consolidated in the family law by the legislator. This is done by choosing the datum-line as the fault conception consolidated in the civil law. The breach of marriage due to the fault of a spouse is also analyzed as a sanction for the guilty spouse concerning the breach of the marriage which is a kind of a contract. The work seeks to reveal the presumptionable and dispresumptionable cases of fault; the work deals with the thorough analysis not only of legitimate attitudes, but also Lithuanian Law practice as well. The thesis researches the cases of the fault of both spouses, and also provides the juridical outcome of such a statement. Moreover, the thesis analyses the case of bringing a lawsuit against a spouse if a spouse appeals to his fault as a basis to break the marriage according to the Article 3.60 of the Lithuanian Civil Code. However, attention is paid to the rights of the parties to terminate their argument due to the breach of the marriage in common agreement. The Master’s Thesis provides analysis of specific legal outcome of marriage breach namely because of the marriage breach due to the fault of a spouse: if confession of the fault has any influence on... [to full text]

XX a. II p. prasidėjęs judėjimas už vaiko teises sąlygojo tėvų valdžios įgyvendinimo sampratos pokyčius ne tik Llietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio valstybėse. Vaikas buvo pripažintas savarankišku teisės subjektu, turinčiu autonomiškas teises ir pareigas. Todėl tėvai (įtėviai), kaip įstatyminiai vaiko atstovai, įgyvendindami tėvų valdžią privalo užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tėvų valdžios turinį, kuris susideda iš asmeninių neturtinių ir turtinių teisių ir pareigų, tėvams netinkamai įgyvevendinantiems tėvų valdžią yra taikomos skirtingos civilinės atsakomybės priemonės, pvz., už asmeninių neturtinių teisių ir pareigų netinkamą įgyvendinimą taikoma specifinė šeimos teisės atsakomybės priemonė - tėvų valdžios apribojimas. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių pripažįsta, jog lemiamą įtaką vaiko vystymuisi ir jo asmenybės formavimuisi turi šeimos aplinka, todėl būtina garantuoti vaiko teisę į šeimos ryšius. Tokią praktiką, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (toliau Teismas) jurisprudencija bylose, susijusiose su asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą gynimu, formuoja Lietuvos teismai. Lietuvos teismų praktikos analizė padės atskleisti Teismo įtaką, sprendžiant klausimus susijusius su teisės normų taikymu bei aiškinimu tėvų valdžios apribojimo bylose. Darbe bus atskleisti ne tik asmeninių neturtinių, bet ir turtinių netinkamos tėvų valdžios įgyvendinimo pasekmių taikymo bei aiškinimo ypatumai. LAT praktikos analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Movement for child‘s rights, which began in the second half of the twentieth century led to changes in the concept of the implementation of parental authority, not only in Lithuania, but in many other countries. The child was recognized as independent legal entities, having autonomous rights and obligations. Therefore, parents (adoptive parents) as the statutory representatives of the child, exercising parental authority is required to ensure the protection of children‘s rights and legitimate interests. According to the content of parental authority, which consists of the moral and economic rights and obligations, inappropriate implementation of parental authority are subject to different liability measures. For example, the limitation of parental authority is a specific measure of civil liability for inapproptiate implementation of moral rights and obligations. Lithuania, like many other European countries acknowledge that family plays the most important role in every child‘s development. The European Court of Human Rights (the Court) case law in the decisions of the protection of a person‘s right to respect for „family life“ take note of necessity to ensure the child‘s right to the care of the family. The practice of the Supreme Court of the Republikc of Lithuania (CSL), analized in the paper, shows that presently this particular derection is being taken. Lithuanian case law analysis reveals the influence of courts in cases relating to the application and interpretation of... [to full text]

Gyventojų senėjimas yra laikomas svarbiu žmonijos laimėjimu. Nors, gyventojų senėjimas yra sveikintinas reiškinys, tuo pat metu jis yra ir sudėtingas, sukeliantis įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių. Lietuvoje gyventojų amžiaus ilgėjimas fiksuotas kartu su gimstamumo mažėjimu, praeitame dešimtmetyje. Šie pokyčiai lėmė pagyvenusių žmonių dalies didėjimą, t.y. visuomenės demografinį senėjimą. Dėl ko, būtina peržiūrėti ir naujiems poreikiams pritaikyti turimus visuomenės išteklius, pirmiausia – ekonomikos ir socialinio saugumo. Siekiant sureguliuoti socialinę situaciją pasitelkiamas mokslas (atliekami demografiniai tyrimai), rengiamos socialinės ir ekonominės raidos prognozės, gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos ir pan. Pagal Statistikos departamento paskelbtus išankstinius duomenis 2004 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 246,9 tūkst. gyventojų mažiau, negu 2001-iųjų pradžioje (2004 m. – 3445,7 tūkst. gyventojų, 2001 m. 3692,6 tūkst.). Mažėjant gyventojų skaičiui (dėl mažo gimstamumo ir migracijos) ir keičiantis gyventojų amžiaus struktūroms iškyla naujų socialinių ir ekonominių problemų. Pirmiausia, didėja ekonomine našta darbingiems gyventojams. Darbe nagrinėjami Lietuvos demografiniai procesai (gimstamumas, vidutinio gyvenimo trukmė, migracija), socialinė statistika (gyventojų surašymo duomenys) ir raida, aptariamas gyventojų senėjimo pobūdis ir tendencijos, senstančių visuomenų problemos, analizuojama gyventojų senėjimo ir socialinių ekonominių procesų... [toliau žr. visą tekstą] / Ageing is considered to be one of the most important achievements of the manhind. Though, it is a very positive phenomenon, it is a very complex phenomenom too.It arises not one economical & social outcome. We marked the increase of the eldery at the same time when we stated the decrese of the newly born in Lithuania in the last decade. The changes determined the growing number of the eldery – it means it marked demographical ageing of the society. For this very reason we have to reconsider and adjust to the new needs our social resources mainly economical & social guarantees. Trying to regulate the social situation scientific research is being applied. ( demographical researh), Special social & economical development forecasts are being made, overcoming negative aspects of ageing, making strategies for thet & so on…According to the advanced data of the Department of the Statistics, there were 249,9 thousand inhabitants less than at the beginning of 2001.All this is because of decresing number of newborns. Due to the decrese of inhabitants and due to the changes in age structures, new social and ecinomical problems arise. The major problem is that the burden sits on employable people. Items being approached are : demographical aspects in LT , social statistics, migration, tendences due to age changes as well as goals and tasks of National Strategy.

Migracija vyko visais žmonijos istoriniais laikotarpiais, vyksta dabar ir vyks ateityje. Su laiku keičiasi viskas, o migracija ne išimtis. Tobulėjant mokslui migracija tampa greitesnė, prieinama daugeliui žmonių. Keičiantis žmonių gyvenimui, keičiasi ir migracijos kryptys bei pobūdis. Migracijos reikšmė pastaruoju metu stiprėja ir įgauna vis didesnį pagreitį, nes žmonių judėjimo mąstai laipsniškai auga. . Po įstojimo į ES Baltijos šalių gyventojams atsivėrė sienos ir migracija į kitas Europos valstybės pasidarė laisva. Emigracija iš Baltijos šalių padidėjo ir šiuo metu yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų tarp politikų, mokslininkų bei spaudos atstovų. Vieningos nuomonės nėra, nes migracija turi teigiamų ir neigiamų pasekmių.Darbo objektas - migracija Baltijos šalyse. Darbo tikslas – nustatyti migracijos sukeliamus padarinius Baltijos šalyse ir pateikti galimus migracijos sukeliamų problemų sprendimo būdus remiantis kitų šalių patirtimi. Hipotezių iškėlimas - Pagrindinis stūmimo veiksnys Baltijos šalyse – mažas darbo užmokestis. - Didėja emigracija, veikiama neekonominių veiksnių. - Gerėjant Baltijos šalių ekonominei padėčiai, darbo jėgos emigracija mažės, o imigracija didės. Darbo struktūra ir jos paaiškinimas. Pirmoje darbo dalyje yra aptariami migracijos istoriniai aspektai, migracijos teorijos, veiksniai. Yra pateikiamos formules, pagal kurias galima apskaičiuoti asmenų apsisprendimą migruoti. Šioje dalyje yra supažindinama su teoriniais migracijos aspektais, kurie... [toliau žr. visą tekstą] / Migration is considered one of the most discussed issues today. Migration has an essential effect to country by several sectors: economic, demographic, political, cultural, religion, social, cultural, moral, ecologic. When the Baltic States joined the European Union, movement among countries get free. Because of this, the Baltic States have lost a lot of people. Migration has positive and negative effect to every part that takes place in migration process. Object of the paper- migration in the Baltic States. Purpose of the paper- to evaluate consequenses made by migration in the Baltic States and suggest how solve them according to the countries experience. There are formed these hypotheses: Too small salary is the main “push” factor in the Baltic States. No economics factors became more important. If economic situation grows up in the Baltic States, migration will decline, but imigration increase. Structure of the paper: The first part of the paper presents theorical material about history and theories of migration. Migration factors are presented by Abraham H. Maslow pyramid. There are express by formula advantages and disadvantages of migration. This part is based by theorical material which will be used in the analitical part. The second part. There are analysed economics and migration statistical information by Baltic States, Norway and Ireland. This part of paper can be useful to find the ways how we can reduse negative effect made by migration. The third part. There is... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe lyginamuoju aspektu kalbama apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų teisinę prigimtį bei teisines pasekmes. Lyginimui su Lietuvos Respublika yra pasirinktas Lenkijos Respublikos bažnytinių santuokų teisinis reguliavimas. Ši valstybė yra pasirinkta dėl to, kad joje, kaip ir Lietuvoje, religija visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį, istorinis katalikybės vaidmuo Lietuvoje ir Lenkijoje yra labai panašus, abu kraštai yra vadinami katalikiškais. Darbe yra nurodomas santuokos sudarymo formos. Aptariama bažnytinės santuokos samprata, jos santykis su civiline santuoka. Yra apžvelgiamas bažnytinių santuokos statusas skirtingais Lietuvos ir Lenkijos istorijos laikotarpiais. Daug dėmesio yra skiriama bažnytinių santuokų pripažinimo sąlygoms, nurodoma, kokių materialinių santuokos sudarymo sąlygų reikia laikytis sudarant bažnytinę santuoką tam, kad ji sukeltų tokias pačias teisines pasekmes kaip ir civilinė santuoka. Taip pat aptariami procedūriniai reikalavimai, keliami bažnytinėms santuokoms. Yra apžvelgiami minėtų valstybių teisės aktai, reglamentuojantys bažnytinių santuokų kelią į pripažinimą. Darbe bandoma nustatyti, kokių problemų Lietuvoje ir Lenkijoje kyla pripažįstant bažnytines santuokas. Yra analizuojamos jų teisinės pasekmės, atsiradimo laikas. Aptariama bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų pabaiga bei joms taikoma jurisdikcija. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados bei pasiūlymai dėl... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit werden im vergleichenden Aspekt das rechtliche Wesen und die rechtlichen Folgen der Ehen, die in der von der Kirche (Konfession) festgelegten Ordnung abgeschlossen wurden, behandelt. Zum Vergleich mit der Republik Litauen wurde die rechtliche Regelung der kirchlichen Ehen in der Republik Polen herangezogen. Dieser Staat wurde deswegen gewählt, weil dort, wie auch in Litauen, die Religion eine wichtige Rolle in der Gesellschaft spielt, die historische Rolle des Katholizismus in Litauen und Polen sehr ähnlich ist und beide Länder als katholische Länder genannt werden. In der Arbeit werden die Formen des Eheabschlusses angeführt. Der Begriff der kirchlichen Ehe und ihr Verhältnis zur Zivilehe werden behandelt. Ein Übersicht des Status der kirchlichen Ehen in verschiedenen Zeiträumen der Geschichte von Litauen und Polen wird angeführt. Eine große Aufmerksamkeit wird den Bedingungen der Anerkennung der kirchlichen Ehen geschenkt, es wird angegeben, welche materielle Bedingungen zum Abschluss einer kirchlichen Ehe eingehalten werden müssen, damit sie dieselben rechtlichen Folgen wie eine Zivilehe hat. Ausserdem werden Vorschriften für Prozeduren des Abschlusses einer kirchlichen Ehen behandelt. Eine Übersicht von Rechtsakten der genannten Staaten, welche die Anerkennung der kirchlichen Ehen regeln, wird gemacht. Es wird versucht, in der Arbeit festzustellen, welche Probleme bei der Anerkennung der kirchlichen Ehen in Litauen und Polen entstehen. Die... [der volle Text, siehe weiter]

Auganti draudimo rinka ir draudimo reikšmė visuomenėje verčia valstybę pradėti reguliuoti santykius tarp draudikų ir draudėjų. Valdžios institucijos siekia apriboti draudiko galimybes piktnaudžiauti savo pranašumu sutartiniuose santykiuose. Yra stengiamasi, kad draudimo išmokos būtų išmokamos kaip įmanoma dažniau. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais prioritetinis draudėjo teisių gynimas draudiko ir draudėjo ginčuose pasireiškia nepagrįstu draudimo apsaugos išplėtimu ir draudėjo nebaudžiamumu. Draudikai gali bandyti pasinaudoti draudėjų silpnumu. Draudikai sudarydami draudimo taisykles, dažnai įtraukia neaiškias ir klaidinančias sąlygas. Bando įtvirtinti draudėjo pareigas draudimo sutartyje tokiu būdu, kad jų pažeidimas sudarytų sąlygas taikyti griežčiausias pasekmes. Naudodamiesi draudėjo ribotu teisiniu išsilavinimu, draudikai aiškina teises normas sau naudinga linkme. Tokia draudėjo padėtis kelia susirūpinimą. Darbo objektas – draudėjo pareigų pagal draudimo sutartį pažeidimo teisinės pasekmės. Yra analizuojamos bendrų prievolinių pažeistų teisių gynybos būdų ir specialių draudimo teisėje įtvirtintų gynybos būdų ryšys, jų taikymo galimybės, draudėjui pažeidus sutartį. Nagrinėjamos už draudimo sutarties pažeidimą skiriamų sankcijų taikymo sąlygos ir jų griežtumo nustatymo kriterijai. Draudimo sutarties pažeidimo teisinės pasekmės turi būti subalansuotas. Iš vienos pusės, jis turi sudaryti galimybes draudikui nubausti draudėją už sutartinių santykių nevykdymą ir efektyviai... [toliau žr. visą tekstą] / Legal Consequences of Breach of the Insured’s Obligations under an Insurance Contract Insurers can try to exploit policyholders’ lack of information on insurance. They incorporate ambiguous and misleading clauses in the insurance policy. Insurers try to imbed insured’s contractual obligations in such manner that their breach would evoke the strictest legal consequences. By using limited policyholder’s understanding of insurance contract law, insurers interpret terms of insurance contracts lucratively. Such abuse causes concern. Insurers are private enterprises. Insurers by seeking to increase their profits can attempt to impose stricter sanctions than it would be just on the insured for breach of his contractual obligations. Jeopardy arises that the insurer will impose sanctions on the policyholder in an abusive manner. The subject matter of this writing is legal consequences of the insured’s obligations under an insurance contract. Provisions of the Civil Code on breach of contractual duties and civil liability are being analyzed together with special provisions of insurance contract law. Their comprehensive and systematic study reveals the scope of sanctions available for insurer’s use and the conditions that must be met before applying the sanctions. At the present the number of disputes between insurers and policyholders is increasing. The reason behind the disputes often is lack of clearness in legal regulation. Insurers abuse the lack of clearness by abusively... [to full text]

Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės Šeima yra mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu akcentuojamas vaidmuo, priskiriamas šeimai, kaip natūraliai ir pagrindinei visuomenės grupei, užtikrinančiai visuomenės ir valstybės stabilumą. Santuokos nutraukimas yra vienas iš šeimos teisės institutų. Tinkamas santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas turi labai didelę reikšmę, nes leidžia užtikrinti asmeninės laisvės apsaugą, sąžiningo sutuoktinio teisių gynimą, sumažinti teisinių ginčų skaičių ir gali daryti įtaką šeimos stabilumui. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksui santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas pasikeitė, nes įtvirtinta daug naujovių. Viena iš tokių naujovių – santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (ių) kaltės. Taikymo praktika pagal šį kodeksą dar nėra pilnai susiformavusi. Todėl nagrinėjama tema ,,Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės” yra labai aktuali. Taigi darbe yra nagrinėjamas santuokos nutraukimo institutas, analizuojamos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pirmiausiai aptariama santuokos nutraukimo samprata, toliau analizuojamas sutuoktinio kaltės klausimas, galiausiai, per nagrinėjamus atskirų santuokos nutraukimo būdų ypatumus, siekiama išaiškinti santuokos nutraukimo teisines pasekmes kaltam sutuoktiniui... [toliau žr. visą tekstą] / The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse Family is the basis of our society and our state. This provision is established in the first part of the thirty-eighth particle of the Constitution of Lithuania. The role that is emphasized in such way is subsumed to the family as natural and main group of society, which secures the stability of society and country. Divorce is one of the institutes of Family Law. Proper legal regulation of divorce is very important, because it allows to warrant the security of personal freedom, the defense of conscientious spouse rights, it allows to reduce the number of legal issues and can influence the stability of the family. When in 2005-07-01 the new Civil code of Lithuanian Republic came into force the juridical regulation of conjugality abatement has changed, because it consolidates a lot of innovations. One of these innovations is a divorce by the fault of one (or both) spouse. The application practice according this code has not been totally formed yet. That is why the studied theme “The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse” is very important. The institute of divorce, the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse are under consideration in this work. Foremost, sets forth the conception of divorce, further analyses the issue of fault spouse and seeks to discover the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse by analyzing separated discipline of divorce, discuss the... [to full text]

Streiko teisėtumo, teisės streikuoti įgyvendinimo bei ribojimo klausimai yra svarstomi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Streikų reguliavimo šiose dviejose skirtingose jurisdikcijose problematika yra labai panaši, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema yra priskiriama kontinentinei teisės sistemai, o Jungtinės Karalystės teisinė sistema priklauso teisės tradicijai. Be abejonės, be panašumų šių valstybių streikų reguliavime yra daugybė ir skirtumų. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas yra palyginti streikų teisėtumo klausimus Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje bei atskleisti streikų reglamentavimo šiose jurisdikcijose panašumus bei skirtumus. Papildomas magistro darbo tikslas – identifikuoti problematinius bei kritikuojamus streikų reglamentavimo Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje klausimus. Šiekiant šių tikslų, vadovaujamasi šiose jurisdikcijose kolektyvinius veiksmus reglamentuojančių teisės aktų tekstais, darbo teisės mokslo doktrina, teismų praktika. Magistro darbe supažindinama su streiko samprata, prigimtimi ir šaltiniais Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės teisės sistemose, taip pat aprašomas teisės streikuoti istorinis vystymasis bei pateikiami teisės streikuoti įgyvendinimo apribojimai, paaiškinama streikų ribojimo būtiniausias paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose problematika. Toliau darbe nagrinėjami streiko tikslai ir priežastys, kas nulemia streiko teisėtumą arba, priešingai... [toliau žr. visą tekstą] / The legality of strikes, the implementation of the right to strike and the question of restrictions are debated both in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom. Issues in the regulation of strikes in these two divergent jurisdictions are very similar, inspite of the fact that the legal system of the Republic of Lithuania belongs to the continental legal system and the legal system of the United Kingdom is considered to be part of the common law tradition. Certainly, despite similarities there are many differences in the regulation of strikes in these two jurisdictions. The primary objective of this master thesis is to compare the understanding of the legality of strikes in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom and to reveal similarities and differences in the regulation of strikes in these jurisdictions. The subsidiary objective is to identify problematic and criticised aspects of the regulation of strikes in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, labour law doctrine, case examples of the courts in the regulation of collective actions have been analysed. In the master thesis the conception, nature and sources of strikes in the legal systems of the Republic of Lithuania and the United Kingdom are introduced, the historical evolution of the right to strike is described, restrictions of the implementation of the right to strike are provided and issues of the restriction... [to full text]