Atlikus tyrimą nustatyti dažniausi pagyvenusio amžiaus žmonių, hospitalizuotų į vidaus ligų skyrių, sveikatos sutrikimai: depresijos simptomai, dauginė patologija, atminties ir pusiausvyros sutrikimai, sensorinių pojūčių pokyčiai, judėjimo, suvokimo sutrikimai bei mažesnis arba didesnis funkcinis nesavarankiškumas. Vyresnių pacientų amžius, lytis bei potencialūs rizikos veiksniai neigiamai susiję su daugeliu pagyvenusio amžiaus žmonių fizinės ir psichinės sveikatos aspektų. Vyresnis amžius didino pagyvenusio amžiaus žmonių fizinės sveikatos bei funkcinės ir pažinimo funkcijų sutrikimus. Moterys dažniau nei vyrai nurodė svorio kritimą ir skundėsi skausmu. Pacientai, turėję atminties sutrikimų, dažniau patyrė griuvimą, atsirado pragulos, buvo nesavarankiški kasdienėje veikloje, turėjo depresijos ir delyro simptomų, nelaikė šlapimo ir išmatų bei skundėsi dvigubu nelaikymu. Nepakankamos mitybos, nelaikantys išmatų, turėję atminties, judėjimo sutrikimų ar ilgai negalėję vaikščioti dažniau turėjo pragulų (p<0,05). Staiga pablogėjus sveikatai gydymas stacionare nevienareikšmiai įtakojo paciento sveikatos būklę: sumažėjo (ar išnyko) ryškūs psichinės sveikatos sutrikimai. Bendravimo sutrikimai ir kasdienė funkcinė veikla nepakito, šlapimo nelaikymas išliko. Instrumentinė kasdienė veikla, lyginant paciento gebėjimus iki hospitalizavimo ir tyrėjo numatytus gebėjimus išrašant iš ligoninės, pablogėjo. Išrašant pacientus iš ligoninės, sumažėjo antibiotikų ir padidėjo psichotropinių... [toliau žr. visą tekstą] / Most common health problems of the hospitalized elderly are the following: symptoms of depression, polypathology, memory and balance disorders, changes of sensory organs, disorders of locomotion, disorders of perception, and the functional dependence of lower or higher degree. The older age of the studied subjects, gender and the potential risk factors had a negative influence on physical and mental health of the elderly.The disorders of physical health, functional and cognitive functions of the elderly increased with the older age. Women more frequently reported weight loss and complained of pain. Patients with memory disorders, more frequently had falls, were dependent in activities of daily living, had bedsores, symptoms of depression and delirium, bladder and bowel incontinence, and double incontinence. Patients with insufficient intake of diet, having bowel incontinence, disorders of memory or being confined to bed more frequently had bedsores (p<0.05). Treatment of acute health deterioration in in-patient clinic had the positive influence on patient‘s health condition: dramatic disorders of mental health (symptoms of delirium, disorders of perception, thinking, memory) reduced (or disappeared). Disorders of communication (self-expression and ability to understand others), problem of bladder incontinence, daily functional dependence did not change. Instrumental activities of daily living deteriorated for discharge period if compared to patient‘s abilities prior to... [to full text]

Tyrimo objektas -vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas (FA) ir fizinis pajėgumas (FPj). Tyrimo problema - Lietuvoje kaip ir daugelyje pasaulio šalių visuomenė sparčiai senėja, tačiau problema yra ne senstanti visuomenė, o problemos su kuriomis susiduria pagyvenę žmonės. Dėl milžiniškos mokslo, technikos ir medicinos pažangos XX a., beveik visiškai pakeitusios žmonių gyvenimą, įsivyravo fiziškai pasyvus gyvenimo būdas. Viena iš pagrindinių problemų yra fizinio pasyvumo didėjimas senėjant, dėl ko susiduriama su širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtimi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra viena iš trijų pagrindinių mirtingumo priežasčių pasaulyje. Tyrimo tikslas – nustatyti pagyvenusio ir vidutinio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo apimties sąsają su fizinio pajėgumo rezultatų atsako dėsningumais. Tyrimo autoriaus iškelti uždaviniai: 1. Nustatyti brandaus amžiaus žmonių fizinį aktyvumą. 2. Nustatyti ir palyginti pagyvenusio amžiaus fiziškai aktyvių ir vidutinio amžiaus fiziškai pasyvių žmonių fizinį pajėgumą. 3. Nustatyti sąsajas tarp fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo. 4. Nustatyti prie kokio fizinio aktyvumo dažnumo pasiekiami geriausi fizinio pajėgumo rezultatai. Tyrimo hipotezė – neatsižvelgiant į suaugusių žmonių amžiaus brandumą, egzistuoja fizinio aktyvumo apimties ir fizinio pajėgumo (judesių koordinacijos, raumenų pajėgumo, širdies kraujagyslių sistemos) rezultatų atsako sąsajos. Išvados 1. Dauguma, t.y. 28 %... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research – physical activity and physical potency of middle and mature aged people. Problem of research – society grow old rapidly in Lithuania as in many countries in the world. However the problem is not the senescent society, but the problems faced by mature aged people. Because of huge progress of science, technology and medicine in 20 century, what almost totally changed people life, passive lifestyle settled. One of the main problems is the growth of physical passivity while senescent, which results heart and vessel diseases and even death. It was confirmed by scientific research that physical passivity is one of three main reasons of mortality in the world The purpose of research – to identify the connection between middle and mature aged people physical activity extent and consistent pattern of reaction of physical potency results. The goals proposed by the author of research: 1. To assess the physical activity of mature aged people 2. To assess and compare physical potency of physically active and passive people 3. To identify the connection between physical activity and potency. 4. To assess what physical activity rate provides best results of physical potency. The hypothesis of research – not considering the maturity of adults’ age, there exist the connection between physical activity extent and reaction of results of physical potency (movement coordination, muscle potency, heart vessel system). Conclusion 1. Most that is 28 percents of... [to full text]

Tyrimo tikslas: ištirti viršutinių galūnių lūžius patyrusių pagyvenusio amžiaus pacientų gyvenimo kokybę ir jos pokyčius ambulatorinio gydymo metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti viršutinių galūnių lūžius patyrusių pagyvenusio amžiaus pacientų pagrindinius slaugos poreikius ir jų kaitą vieno mėnesio laikotarpiu nuo patirtos traumos. 2. Ištirti viršutinių galūnių lūžius patyrusių pagyvenusio amžiaus pacientų gyvenimo kokybę ir jos kaitą vieno mėnesio laikotarpiu nuo patirtos traumos. 3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos viršutinių galūnių lūžius patyrusių pagyvenusio amžiaus pacientų gyvenimo kokybei. Tyrimo kontingentas ir metodai. Tyrime dalyvavo 112 viršutinių galūnių lūžius patyrusių pagyvenusio amžiaus pacientų, gydytų ambulatoriškai VšĮ Kauno Klinikinės ligoninės priėmimo – skubios pagalbos ir traumų skyriuje – poliklinikoje 2013m. rugsėjo mėn. – 2014m. vasario mėn. Buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurią sudarė sociodemografiniai duomenys, slaugos poreikių klausimynas pagal gyvybines veiklas bei SF – 36 gyvenimo kokybės klausimynas, traumos dieną ir praėjus mėnesiui po jos. Tyrimui atlikti 2013-10-01 gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimas (BEC – KS (M) – 16). Rezultatai: Po mėnesio nuo viršutinių galūnių lūžių pagyvenusio amžiaus asmenų savarankiškumas gamintis maistą, klotis lovą, valgyti, vartytis, prakaitavimas, karščiavimas, judėjimą ribojantis skausmas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, nuskausminamųjų vartojimas, nemiga... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim: to research the quality of life and its changes of the elderly patients with upper limb fractures during out-patient treatment. Research goals 1. To identify the main nursing needs and their changes for the elderly patients with upper limb fracture in a month since incurred trauma. 2. To research the quality of life and its changes of the elderly patients with upper limb fractures in a month since incurred trauma. 3. To determine factors influencing the quality of life of the elderly patients with upper limb fractures. Research contingent and methods. There were 112 elderly patients with upper limb fractures on out-patient treatment in the reception – emergency and trauma department at VŠĮ ( public institution) Kaunas Clinical hospital participating in the research from September 2013 to February 2014. An anonymous questionnaire was conducted, including sociodemographic data, questionnaire on nursing needs according to vital activities and SF-36 health related quality of life questionnaire on the trauma day and in a month it incurred. A permission (BEC-KS(M)-16) of 01-10-2013 to conduct a research was given by the center of Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences Results: In a month since the elderly patients incurred upper limb fractures, their independence to prepare meals, make the bed, eat, turn over, perspiration, fever, pain restricting movements, taking anesthetics, insomnia, need of other persons help in order to comb, take a bath, change... [to full text]

Darbe nagrinėjama socialinio darbo kokybė ir jos vertinimas institucinės socialinės globos įstaigose senyvo amžiaus asmenims. Darbo tikslas - vadovaujantis socialinių darbuotojų vertinimais, išryškinti socialinių paslaugų kokybės charakteristikas institucinės socialinės globos įstaigose senyvo amžiaus žmonėms. Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų paslaugų kokybės sampratos charakteristikas ir užtikrinimo praktikoje bruožus, atliktas kokybinis tyrimas. Duomenys surinkti interviu metodu. Jame dalyvavo 5 institucinės socialinės globos įstaigose senyvo amžiaus dirbantys socialiniai darbuotojai. Tyrimu atskleista, kad socialinių paslaugų kokybė (įstaigos perspektyva) yra suprantama kaip subjektyvus, pasitenkinimą keliantis, kūrybiškas, pagrįstas kvalifikacija ir profesine patirtimi, socialinis darbas. Formalusis išorinis paslaugų kokybės vertinimas suprantamas kaip privalomas, neformalusis – kaip naudingas dėl galimybės vertinti kitų darbą ir įsivertinti save. Kokybės vertinimas laikomas probleminiu veiklos aspektu, nes atlikti trūksta laiko, vertinimo įrankių, vienodo vertinimo prasmės suvokimo. Socialinių darbuotojų veiklos suvokime profesiniu lygmeniu išryškėjo atliekamo vaidmens sudėtingumas, neapibrėžtumas, plačios atsakomybės sritys, vaidmens nuvertinimas ar neįvertinimas sąveikoje su kitų sričių specialistais, neigiamos patirtys dirbant kompetencijos neatitinkantį darbą. Atskleidžiant socialinių darbuotojų ir jų klientų sąveikos bruožus, reikšmingus kliento gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper examines the quality of social work and its assessment in the residential care homes for the elderly. The goal of the paper is to stress the main aspects of quality social services in the residential care homes for the elderly from social workers point of view. Qualitative study was conducted in order to reveal the social worker service quality concept, its characteristics and features of the assurance. Data collected using the interview method. Five individual interviews were carried out with social workers, working at residential care homes for the elderly. The results of the study revealed that the quality of social services is understood as a social work: subjective, gratifying, creative, based on qualifications and professional experience. Social workers understand that formal external assessment of quality of social services is mandatory. Nonformal they perceive as useful. The key challenge of the quality assurance is the lack of time, quality assessment tools and equal understanding. Social workers are aware of their professional role as a complex, uncertain, covering broad areas of responsibility, impaired or lost, when there are interactions with other specialists. Social workers feel frustrated when working on an inappropriate job. From social workers point of view, the client's quality of life associated with long-term and professional contact with an experienced social worker. Customer confidence in the quality of services when faced with a social worker... [to full text]