Baigiamajame bakalauro darbe analizuojamos Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos ir veiksniai turėję poveikį jų kitimui 2003-2012 m. laikotarpiu. Teorinėje dalyje analizuojama socialinio draudimo samprata, socialinio draudimo rūšys, Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo sistema, administravimas, fondo biudžeto struktūra bei indentifikuojami Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamas lemiantys veiksniai. Praktinėje dalyje, remiantis teorinėje dalyje išanalizuota literatūra, siekiant išskirti esmines priežastis, kurios lemia fondo finansavimą, atlikta išsami Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo pajamų dinaminė bei struktūrinė analizė. Su identifikuotais pagrindiniais veiksniais, kurie lemia VSDF pajamas atlikta koreliacinė bei regresinė analizė. Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad fondo finansavimas labiausiai priklausomas nuo ekonominių veiksnių t.y. nedarbo lygio, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir gyventojų užimtumo, taip pat nuo kitų veiksnių: įmokų tarifų bei įsteigtų privačių pensijų fondų. Taikant matematinį prognozavimo metodą, nustatyta VSDF pajamų kitimo tendencija 2013-2014 metams, darant prielaidą jog kiti veiksniai artimiausioje perspektyvoje nesikeis. Nustačius jog VSDF pajamos artimiausiu laikotarpiu mažės, remiantis gautais koreliacinės ir regresinės analizės rezultatais bei ekspertų atliktais tyrimais, siūloma skatinti smulkiojo verslo plėtrą, siekiant padidinti VSDF pajamas. / The income of the Lithuanian State Social Insurance Fund and the factors predetermined its shifting within the period from 2003 to 2012 are analysed in this final paper. A conception of social insurance, types of social insurance, system of the Lithuanian State Social Insurance, its administration, structure of the Fund budget are analysed and the factors predetermining the income of the Lithuanian State Social Insurance Fund are identified in the theoretical chapter. In the practical chapter, referring to the literature analysed in the theoretical chapter, in order to analyse the main reasons which predetermine financing of the Fund, the exhaustive dynamic and structural analysis of the income of the Lithuanian State Social Insurance was performed. Correlative and regressive analysis was performed referring to the main factors identified which predetermine the income of the Lithuanian State Social Insurance Fund. According to the results achieved it is possible to state that finansing of the Fund mostly depends on the economic factors, namely on the level of unemployment, average monthly salary and occupation of residents, and also from other factors, such as payment rates and private pension funds established. When applying the mathematical forecasting method, a tendency of shifting of the income of the Lithuanian State Social Insurance Fund for years 2013-2014 was established, when presuming that other factors would not change in the nearest perspective. Having established... [to full text]

Socialinė apsauga užima laibai svarbią vieta žmogaus gyvenime. Ši sistema lydi žmogų nuo jo gimimo iki mirties. Socialinė apsauga egzistuoja tam, kad užtikrintų būtiną pagalbą pajamomis, maistu, kompensacijomis būstui, kai žmogų ištinka socialinė krizė. Skirtingose šalyse socialinės apsaugos sistema organizuojama skirtingai. Lietuvoje ši sistema daugiausia vykdoma per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Sodrą (Valstybinio socialinio draudimo fondą). Kiekvienais metais Sodra sudaro visų pajamų ir išlaidų, reikalingų apsaugoti piliečius nuo socialinės krizės, biudžetą. Mano darbo objektas - socialinės apsaugos sistema. Analizuodama duomenis aš pastebėjau keletą problemų. Paskutinėje dalyje aš pateikiau keletą egzistuojančių problemų sprendimus. Darbo tikslas - išanalizuoti socialinės apsaugos sistemą, jos finansavimą Lietuvoje bei pateikti galimas sistemos finansavimo gerinimo kryptis. Darbo tikslui atskleisti nusistačiau tokius uždavinius: vertinti socialinės apsaugos sąvoką, reikšmę, vertinti socialinės apsaugos sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse, nagrinėti socialinės apsaugos finansavimą Lietuvoje, pateikti socialinės apsaugos sistemos finansavimo gerinimo kryptis bei suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Pirmoje savo darbo dalyje apžvelgiau socialinės apsaugos sistemą. Taip pat pateikiau istorinę raidą. bei socialinės sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse. Antroje dalyje nagrinėjau Lietuvoje veikiančią socialinės apsaugos sistemą, jos o finansavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Social security takes very important place in human’s life. It goes near from the day of birth till the last day. Social security exist to safeguard necessary help of earnings, food, housing and etc. at the moment when human suffers from social crisis. In the different countries the social security system is organized in different ways. In Lithuania this system is mostly dispensed by Ministry of Social security and labour and Sodra (The Fund of National Social Insurance). In every year the same fund budgetes all expenses and incomes necessary for securing citizens from social crises. So the object of my paper is the system of social security. and it’s sponsorship in our country. During the researches I noticed some serious problems. So at the final part of paper I sugest some ways of solutions of the existing problems. Purpose of my paper – to analyse system of social security, it‘s sponsorship in Lithuania and to suggest the possibles ways of sponsorship improving. To reach the purpose I stated objectives: to give description of social security, to value sponsorship of social security system in European Union, to analyse sponsorship of social security system in Lithuania, to present the ways of social security sponsorship improving and to draw a conclusions and suggestions. In the first part I overlooked system of social security in general. Also I gave it’s historical development and sponsorchip of the system in the European Union. In the second part I studied system of... [to full text]

Tyrimo objektas – tiesioginių išmokų reikšmė ūkininkų ūkių pajamoms. Tyrimo tikslas – įvertinti tiesioginių išmokų reikšmę ūkininkų ūkių pajamoms. Uždaviniai: 1) išanalizuoti tiesioginių išmokų žemės ūkyje paskirtį bei apskaičiavimo principus; 2) atlikti ūkininkų ūkių pajamų pagal pasirinktus kriterijus analizę; 3) nustatyti tiesioginių išmokų reikšmę ūkininkų ūkių pajamoms. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizės ir sintezės, grafinio vaizdavimo bei apklausos metodai . Tyrimo laikotarpis. 2004 - 2009 metai. Tyrimo rezultatai: • pirmoje darbo dalyje išnagrinėtos ir aptartos mokslinėje literatūroje tyrinėtos žemės ūkio pajamos ir jas įtakojantys veiksniai. Taip pat aptarta tiesioginių išmokų paskirtis, jų apskaičiavimo principai bei tiesioginių išmokų turinio kaita; • antroje dalyje atlikta ūkininkų ūkių pajamų analizė, nustatyta kokią dalį pajamose sudaro tiesioginės išmokos bei parama investicijoms. Taip pat parodomi ūkininkų ūkių pajamų pokyčiai 2004 – 2009 metais. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ir žemės ūkio produktų kainų svyravymų, ūkininkų ūkių pajamos kito nevienodai, tačiai išliko bendra didėjimo tendencija; • trečioje dalyje atliktas tiesioginių išmokų reikšmės ūkininkų ūkių pajamoms tyrimas, anketinės apklausos pagalba nustatyta, kad tiesioginių išmokų reikšmė ūkininkų pajamoms yra didesnė ūkininkų ūkiuose, kurie vysto savo veiklą mažiau derlingose vietovėse, kurie užsiima ekologiniu ūkininkavimu bei naudoja mišriuosius... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – influence of direct payments on income of farmers' farms. Aim of the research – to evaluate the impact of direct payments on incomes of farmers’ farms. Objectives: 1) to analyze purposes and calculation of direct payments for agriculture; 2) to analyze income of farmers’ farm’ according to specific criteria; 3) to determine the influence of direct payments on farmers’ farm income. Research methods: analysis of scientific literature, statistical data analysis and synthesis, graphical representation and interviewing techniques. Research period: 2004 - 2009 Research results: • The first part analyzes and discussed income from agricultural and influencing factors, discusses the purpose of direct payments, principles of their calculation and change of direct benefits content. • The second part analyzes income of farmers’ farm, determines the proportion of direct payments and investments support in the income, shows changes in farmers’ farm income in 2004 - 2009. Due to unfavorable weather conditions and fluctuations of agricultural production prices, the income of farmers’ farms varied, however, the overall increasing trend remained. • The third part investigates the importance of direct payments for the farmers’ farm income. The questionnaire results provide that direct payments are of greater importance in the for farmers' farms, which develop activity in less fertile areas, which are involved in organic farming and in mixed farming. Direct... [to full text]

Amounts of pine sawlogs, pine pulpwood as well as spruce pulpwod can be estimated rather precisely. The accuracy of the prognosis is as high as 90%. The amount of spruce sawlogs can be prognosed with less accuracy (75%). The biggest errors are obtained by prognosis of smal dimensions softwood and hardwood as well as of birch pulpwood. Prognosis of birch pulpwood differs from actuall volume 3.7 times. When prognosed income is being compared with the actual one, very small discrepancies are found, though the assorment composition is different. The difference between actual and theoretical income were 2.4% and -0.5% respectively for 2004 and 2005.

The accurate (exact) prediction of tax revenue is a very important task for state budget planning. Both underestimation and overestimation of the planned revenue could cause problems in case the revenue is used to finance government functions. In the past few years planning of profit tax revenue was not very exact: the sum of the profit tax collected was considerably smaller or considerably larger than the planned profit tax revenue. The difference between the actual and planned revenue was about 12–56 % every year. There are several related factors which aggravate profit tax revenue modelling. It is doubtful if the indicator of profit tax revenue is stationary. The assumption of the stationarity of indicators is usually made when applying econometric models to the indicators. This problem is caused by a frequent change of the Profit tax law. In addition, transitional processes, invoked by privatization, integration to EU, and etc were typical of the Lithuanian economy in the past few years. Therefore very general equations used to describe the profit tax revenue of macroeconometric models of many countries are not relevant to model and predict the profit tax revenue in Lithuania. In order to predict budget revenues accurately, their modelling methodology needs to be created so as to be effective in the situation where regression relations are complicated while disposable series of observations are rather short (the quarterly profit indicators have been known since 1998 in... [to full text]

Ekonominio nuosmukio sąlygomis, fiskalinės politikos sprendimai ypač svarbūs, nes vienokie ar kitokie žingsniai gali sutrumpinti arba pailginti ir pagilinti ūkio nuosmukį. Tokiu metu ekonomikos dalyviai labai jautriai reaguoja į fiskalinės politikos klaidas. Taigi svarbu tinkamai įvertinti kiekvieno sprendimo pasekmes. Dabartinės sąlygos neleidžia didinti valstybės išlaidų bei biudžeto deficito ir taip skatinti ekonominį atsigavimą. Tenka mažinti išlaidas ir stengtis didinti pajamas labai tam nepalankiu metu. Siekiant padidinti mokestines pajamas didinant mokestinę naštą, įvertinti tik aritmetinį to rezultatą nepakanka. Teorija ir empiriniai Lietuvos ir kitų šalių biudžeto surinkimo duomenys rodo, kad didesni mokesčiai ne visada lemia didesnes mokestines pajamas dėl dviejų priežasčių: dėl sumažėjusio ekonominio aktyvumo ir dėl šešėlinės ekonomikos dalies didėjimo. Viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos plėtros priežasčių, kaip parodė daugelis tyrimų visame pasaulyje, yra mokestinė našta ir valstybės reguliavimas. Apibendrinus visas sąlygas Lietuvoje - ekonomikos smukimą, neigiamus ekonomikos dalyvių lūkesčius ir kita - paaiškėja, kad susidaro gana palanki aplinka šešėlinės ekonomikos plėtrai. Atsižvelgiant į biudžeto surinkimo duomenis ir atliktus tyrimus, galima daryti prielaidą, kad šešėlinės ekonomikos plėtra Lietuvoje galėjo lemti didesnį nei prognozuota ekonomikos smukimą. Turint omenyje mažesnį nei planuota biudžeto surinkimą ir padidinus mokesčius, galima... [toliau žr. visą tekstą] / During the economic slowdown, fiscal policy decisions are very important because they can shorten or lengthen and deepen economic downturn. At these times economic actors are very sensitive to fiscal policy mistakes. So it is important to evaluate the consequences of every single decision. Today’s situation does not allow stimulation of economy by increasing government expenditure and budget deficit. One must reduce expenditure and increase revenue in such unfavourable time. While trying to increase tax revenue by increasing tax burden, it is not sufficient to evaluate only arithmetical effect. Theory and empirical Lithuanian and other countries budget collection show that higher taxes do not always bring higher tax revenue because of two reasons: lower economic activity and increase in shadow economy. According to numerous surveys, the main reason of shadow economy is tax burden and state regulation. By summing up all the conditions – economic slowdown, negative expectation of economic actors and other – it is quite clear that the conditions for shadow economy are quite favourable. Considering budget collection and surveys, increase in shadow economy could have encouraged higher than forecasted economic slowdown. Lower than planned budget collection even with higher taxes allow to forecast that further increase in tax burden would only decrease tax revenue. Furthermore, collection of separate taxes shows that the collection of those taxes which were increased, differed from... [to full text]

Mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, todėl varta panagrinėti kodėl per ilgą laikotarpį susiklostė tokia situacija ir valstybės neranda ar tiesiog negali rasti kitų pajamų šaltinių. Daugelyje pasaulio valstybių kartu ir Lietuvoje naudojamos panašios mokesčių sistemos, dažniausiai vyrauja tie patys pagrindiniai mokesčiai. Vėlgi kyla klausimas, kodėl pasirenkami tokie mokesčiai kaip PVM, akcizai ar pajamų mokesčiai? Kodėl šių mokesčių reikšmė tokia didelė? Mokesčiai yra pagrindinis pajamų šaltinis. Nuo šio pajamų šaltinio priklauso valstybės teikiamų paslaugų kiekybė, kokybė bei visuotinė gyventojų gerovė. Todėl svarbu išanalizuoti kaip kito lėšų gaunamų iš pagrindinių mokesčių surinkimas, kokios yra kitimo pagrindinės priežastys, kurie faktoriai yra esminiai, o kurie pervertinami. Kyla darbo problema. Kurie ir kokie veiksniai yra svarbiausi surenkant mokestines lėšas iš didžiausią svorį biudžete turinčių mokesčių? Ar pagrįstai mokestinių lėšų surinkime ypač akcentuojamas mokesčio tarifas? Darbo objektas- priežasčių, lemiančių mokestinių lėšų surinkimą iš didžiausią svorį biudžete turinčių mokesčių, analizė. Darbo tikslas- atlikti didžiausią svorį biudžete turinčių mokesčių ir iš jų gaunamų įplaukų analizę, išskirti pagrindinius surinkimą lemiančius veiksnius, nustatyti jų įtaką surinkimo procesui. Darbo uždaviniai: apžvelgti mokesčių reikšmę formuojant valstybės finansų išteklius; apibūdinti mokesčių kaip reiškinio įtaka valstybės pajamoms; nustatyti svarbiausių... [toliau žr. visą tekstą] / Tax is the most significant source of a state income, so it is important to analyse the reasons why year after year this situation has settled that countries do not find or simply can not find an alternative source of an income. Usually similar tax systems are used and the same taxes are applied in many countries as well as Lithuania. The question is why taxes like VAT, excise duty or income tax are used. Why is the importance of these taxes so great? Tax is the main source of income. The quantity and the quality of social services provided by the country and the wellbeing of citizens depend on this source of income. That is why it is so important to analyse how tax collection has been changing, what the reasons of that change were and which factors are essential and which ones are overestimated. The problem of employment arises. Which factors are the most important in fund collection from taxes having the greatest importance to the state budget? Is the rate of tax emphasised reasonably in fung collection? The object of the work – the analysis of reasons, determinant to fund collection from taxes having the greatest importance to the state budget. The goal of the work – to perform the analysis of taxes having the greatest importance to the state budget and funds received from them; to accentuate the main factors determining tax collection, and to designate their impact to the process of collection. Work tasks: to review the meaning of taxes while forming state finance... [to full text]

The accurate (exact) prediction of tax revenue is a very important task for state budget planning. Both underestimation and overestimation of the planned revenue could cause problems in case the revenue is used to finance government functions. In the past few years planning of profit tax revenue was not very exact: the sum of the profit tax collected was considerably smaller or considerably larger than the planned profit tax revenue. The difference between the actual and planned revenue was about 12–56 % every year. There are several related factors which aggravate profit tax revenue modelling. It is doubtful if the indicator of profit tax revenue is stationary. The assumption of the stationarity of indicators is usually made when applying econometric models to the indicators. This problem is caused by a frequent change of the Profit tax law. In addition, transitional processes, invoked by privatization, integration to EU, and etc were typical of the Lithuanian economy in the past few years. Therefore very general equations used to describe the profit tax revenue of macroeconometric models of many countries are not relevant to model and predict the profit tax revenue in Lithuania. In order to predict budget revenues accurately, their modelling methodology needs to be created so as to be effective in the situation where regression relations are complicated while disposable series of observations are rather short (the quarterly profit indicators have been known since 1998 in... [to full text]

Vyriausybės veikla reiškiasi jos vykdoma politika, kuri gali suteikti ekonominiam ciklui kilimo arba smukimo reiškinį. Naudodama fiskalinę politiką, arba kitaip iždo politiką, kuri reiškiasi mokesčiais ir biudžeto išlaidomis, gali reguliuoti valstybės ekonominę padėtį. Tai Vyiausybės įrankis, padedantis įtakoti ekonomikos veiklą per jos vykdomą išlaidų ir mokesčių kontrolę. Magistro darbe nuspręsta išanalizuoti ir įvertinti fiskalinės politikos pokyčius Lietuvai įstojus į ES, tuo pačiu palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Šiuo magistro darbo tyrimu siekiama išsamiai ir nuosekliai, atlikti Lietuvos fiskalinės politikos analizę ir suformuluoti išvadas. Siekiant į analizę įtraukti kuo naujesnius duomenis, buvo pasirinkti laikotarpiai: Lietuvos fiskalinės politikos analizei 2004–2013 m. laikotarpis, o lyginamąjai Baltijos šalių analizei 2004–2012 m. Siekiant analizės nuoseklumo bei išvadų pagrįstumo, buvo iškelti uždaviniai: išnagrindėti fiskalinės politikos atsiradimo priežastis, tikslus, ištirti bei įvertinti pagrindines fiskalinės politikos priemones ir jų poveikį ekonomikai, ištirti Lietuvos fiskalinės politikos įgyvendinimo ypatumus bei fiskalinės politikos pokyčius, Lietuvai įstojus į ES, atlikti lyginamąją Baltijos šalių fiskalinės politos analizę po įstojimo į ES. Darbo metu nagrinėjant fiskalinės politikos sampratą, teorinį jos priemonių panaudojimą, valstybės biudžeto struktūrą ir jo sudarymo bei vykdymo procesus, buvo atlikta mokslinės literatūros analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Government action is manifested in its policies, which may give rise to economic cycles or downward phenomenon. By using fiscal policy, otherwise exchequer policy, which is manifested fees and budget costs, it can regulate the state economic situation. This is the government tool that helps to influence economic activity through its ongoing monitoring of costs and fees. In this master's thesis was decided to analyze and assess fiscal policy in Lithuania's accession to the EU, while compared with the other Baltic countries. In this master's thesis research is aimed to comprehensively and to consistently perform a Lithuanian fiscal policy analysis and to formulate conclusions. In order to include an analysis of the most recent data were selected periods: for 2004-2013 Lithuanian fiscal policy analysis, and 2004-2012 comparative analysis of the Baltic countries. In order to analysis the consistency and validity of the conclusions was identified objectives: to examine the causes of fiscal policy objectives, to examine and evaluate the main fiscal policy measures and their impact on the economy to explore Lithuania's fiscal policy peculiarities and fiscal policy developments in Lithuania's accession to the EU, the Baltic comparative national fiscal policy analysis after accession to the EU. During the examination of the concept of fiscal policy, the theoretical instruments its uses, the structure of the state budget and the establishment and implementation processes were carried... [to full text]

Tyrimo objektas – pridėtinės vertės mokestis. Tyrimo tikslas – nustatyti pridėtinės vertės mokesčio pokyčių įtaką valstybės pajamų formavimo kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti mokesčio svarbą valstybės pajamoms bei aptarti pridėtinės vertės mokesčio vertinimo modelius, išskiriant jų taikymo galimybes; 2) parengti pridėtinės vertės mokesčio vertinimo metodiką; 3) įvertinti Lietuvoje taikomo pridėtinės vertės mokesčio prognozavimo modelio pakeitimo tikslesniu modeliu galimybes ir šio pokyčio įtaką valstybės pajamoms bei sumodeliuoti galimas mokesčio tobulinimo kryptis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminės, lyginamosios, loginės analizės metodai, apibendrinimas, sintezės, statistinis grupavimas, vienfaktorė, daugiafaktorė, koreliacinė, lyginamoji analizės, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai: o pirmoje darbo dalyje išnagrinėta pridėtinės vertės mokesčio reikšmė valstybes pajamoms, nustatytos apmokestinimo principų ir uždavinių suderinamumo problemos bei pateikti pridėtinės vertės mokesčio vertinimo modeliai; o antroje darbo dalyje pateikta mokesčio vertinimo metodika; o trečioje darbo dalyje pateikta pridėtinės vertės mokesčio Lietuvoje analizė, įvertintas pridėtinės vertės mokestis Lietuvoje, pateiktas mokesčio modeliavimas bei pasiūlytas naujas pridėtinės vertės mokesčio prognozavimo modelis. / Objectof the research – value-added tax. Aim of the research – to establish the impact of value-added tax changes in the context of revenue formation. Objectives of the research: 1) to reveal the importance of value-added tax in state revenue and to discuss the models of value-added tax evaluation; 2) to develop the methodology of value-added tax evaluation; 3) to evaluate the possibilities to replace the model used in Lithuania with more accurate model and the influence of this change on state income, to model possible trends of value-added tax policy development. Research methods: systematic, comparative, logical analysis of scientific literature, summary and synthesis, statistical grouping, correlation, graphical representation. Research results: o The first part of the research analyzes the importance of value-added tax in state income, identifies problems of taxation principles and objectives‘ compatibility and provides models of value-added tax evaluation. o The second part of the research presents the methodology of value-added tax evaluation. o The third part of the research analyzes value-added tax in Lithuania, evaluates value-added tax in Lithuania and proposes new model of value-added tax forecasting.