The object of research - the means of small agriculturalists income and employment rising politics. The aim of the research – to examine and evaluate the means of and small agriculturalist employment and income rise politics and to maintain its improvement: · to analyze agriculturalists employment and income level, their influence and rising problems · to explore the means of social and economic support to smallholding and to identify the possibilities of smallholding to use them · to evaluate state‘s support and social benefit influence to agriculturalists income · to evaluate the possibilities of state‘s support and employment increas diversifying agriculture · to present the proposal to improve small agriculturalist income and employment rise politics The research methods – the analysis and synthesis of nonfiction, the analysis of documents, grafic presentation: common scientific abstract methods, hypothetic, nonfictional analysis methods, statistical – mathematical data analysis and graphic presentation, treatises, legal acts, material from internet . To indentify the means for the support for small holdings and the possibilities to use them are based on legal acts, implemented programmes or the programmes that are still in process, statistic information sources.

Darbo objektas – žemės ūkio viešosios gėrybės mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Darbo tikslas – išanalizuoti žemės ūkio viešųjų gėrybių kūrimo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse poveikį žemdirbių pajamoms. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: 1. Išnagrinėti viešųjų gėrybių koncepcijos esmę ir pagrįsti reguliavimo būtinumą. 2. Identifikuoti ir išanalizuoti BŽŪP finansinius instrumentus, skatinančius viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. 3. Išanalizuoti BŽŪP finansinių instrumentų, skatinančių viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, poveikį ūkininkų pajamoms Lietuvoje. 4. Atskleisti 2007 – 2013 metų BŽŪP vaidmenį skatinant viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentų analizė ir sintezė, lyginamosios analizės, indukcijos, dedukcijos, monografinis, duomenų sisteminimo ir statistinės analizės, grafinio vaizdavimo, apibendrinimo ir kiti metodai. Remiantis viešųjų gėrybių ir žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcijomis bei Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinių dokumentų, reglamentuojančių BŽŪP finansinius instrumentus analize, identifikuoti ir išanalizuoti BŽŪP finansiniai instrumentai, skatinantys žemės ūkio viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Kartu įvertintas Europos Sąjungos paramos poveikis ūkininkų, ūkininkaujančių mažiau palankiose vietovėse... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – agriculture public goods in less favoured areas. The aim of work – to analyze the impact of production of agriculture public goods in less favoured agricultural areas on the income of farmers in Lithuania. Seeking the aim, the tasks are: 1. To analyze the point of the public goods concept and substantiate the necessity of regulation. 2. To identify and analyze the financial instruments of CAP, which promote the production of public goods in less favoured areas. 3. To analyze the impact of CAP financial instruments, which promote the production of public goods in less favoured areas, on the income of farmers in Lithuania 4. To identify the role of CAP in 2007 – 2013 on the promotion to produce public goods in less favoured areas. Methods of research – the analysis and synthesis of scientific literature and the EU and Lithuanian agricultural and rural development documents, comparable analysis, induction, deduction, monographic, data systematization and statistical analysis, graphical depiction, summarizing and other methods. With a reference to the analysis of the concepts of public goods and multifunctional agriculture and EU regulations, CAP financial instruments, which have an impact on production of public goods in less favoured areas, have been analyzed. Also the impact of EU support on the income of the farmers in the less favoured areas has been evaluated.

Individuali veikla, kaip teisinė kategorija, Lietuvoje egzistuoja nuo 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo GPMĮ. Teisinės prielaidos užsiimti savarankiška veikla nesteigiant juridinio asmens fiksuojamos ir anksčiau – iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojo patentų sistema. Veikla su patentu buvo traktuojama per daug siaurai – tai lėmė savarankiškos veiklos teisinio reguliavimo pokyčius pereinant prie individualios veiklos instituto. Galima teigti, jog pagal dabartinį teisinį reguliavimą ši verslo organizavimo forma yra visapusiškai inkorporuota į verslo sistemą, ji sudaro smulkiausiąjį verslo segmentą, o jos subjektai yra pilnateisiai verslo atstovai, galintys pasinaudoti pakankamai plačiomis verslo galimybėmis. Individualios veiklos sąvokos įtvirtinimas įstatymuose bei bandymas formalizuotai pateikti atskirus tokios veiklos požymius sukūrė kritišką visuomenės požiūrį dėl sąvokos apibrėžtumo stokos bei galimybės kiekvieną iš požymių traktuoti itin plačiai. Netobula individualios veiklos definicijos formuluotė doktrinoje įvardijama kaip pagrindinė priežastis dėl nuolat augančių mokestinių ginčų skaičiaus, kuriuose ginčo dalykas – gautų pajamų pripažinimas iš individualios veiklos gautomis pajamomis. Magistro darbe darbo autorė problematikos užuomazgų ieško platesniame kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo – identifikuoti individualios veiklos ribas, darbe nuosekliai analizuojami visi individualios veiklos požymiai (tęstinumas, savarankiškumas, ekonominės naudos siekimas), remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Individual activity, as legal rank, has being prevailed in Lithuania since 1 January 2003 when the Law on Personal Income tax was inured. Legal premise to perform an independent activity without establishing a legal entity was fixed earlier, because till 31 December 2002 it was available under patent system. Activity with patent was treated too much constricted and this determined changes in juridical regulation of independent activity by passing to insitute of Individual Activity. It can be stated, that this form of business today is fully incorporated in the enterprise system and today it forms the smallest section of business, moreover it must be pointed up, that representatives of individual activity have wide possibilities to operate in business market. When the definition of individual activity appeared in the Law on Personal Income tax and the features of it were determined, the critical public opinion arose because of lack of specification and possibility to interpret each of the features very widely. The widespread opinion of imperfect definition is considered as the main reason of frequent litigations. In the master’s work author tried to look for the primary reasons of this problem in much wider way. Having an aim to find the framework of individual activity, author analysed all features of the definition of an individual activity (succession, independence, economic benefit) according to the practice of institutions which judge taxation related issues, judgments of... [to full text]

During the process of globalization and trade liberalization, when the countries become more integrated and depended on each other, it is very important to know and analyze the agriculture policy tendencies, programs and future perspective in other countries. United States of America is the largest word exporter and importer of agriculture products and in future it stays as very important player in world agriculture market. The American agriculture policy influences the rest of the word, as well EU and Lithuania. Therefore is has to be analyzed agriculture policy of agriculture in USA The object of research – the agriculture of United States of America. The main task of master thesis is to analyze the liberal United States of America agriculture model and compare to European Common agriculture policy (CAP) and influence to other countries. To achieve these goal have set tasks: To present the conceptions of economical policy; To research the scientific aspects of the agriculture policy formation; To analyze the liberal agriculture and food policy model in United States of America; To compare the Farm policy in USA and the Common Agriculture Policy in EU and to evaluate the influence to the other countries. Different economical, social, environmental approaches have created different agriculture models: the multifunctional model is established in EU and some other countries and the liberal agriculture model which is popular in USA and some other countries, where: dominate big... [to full text]

Tyrimo objektas – ekologinio ūkininkavimo vystymasis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo vystymąsi Lietuvoje ir identifikuoti ekologinį ūkininkavimą skatinančius veiksnius. Darbo tikslas suponavo šiuos uždavinius: 1) identifikuoti ekologinio ūkininkavimo vietą darnaus žemės ūkio vystymosi kontekste; 2) nustatyti ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidas, vystymosi motyvus; 3) išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo mastą ir jo pokyčius Lietuvoje; 4) identifikuoti ir įvertinti ekologinį ūkininkavimą skatinančius veiksnius šalyje. Tyrimo metodai: • analizuojant ekologinio ūkininkavimo vystymosi Lietuvoje teorinius pagrindus, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė ir sintezė; • įvertinant ekologinės gamybos ūkių skaičiaus, jų ploto bei specializacijos pokyčius, naudoti statistinių duomenų rinkimo, analizės bei sintezės metodai; • įvertinant veiksnius, turinčius įtakos ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų pajamoms bei ekologinio ūkininkavimo vystymuisi Lietuvoje, naudotas statistinis – matematinis duomenų analizės metodas; • statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Tyrimo rezultatai: • pirmoje darbo dalyje išnagrinėtos ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidos, motyvai. Apibendrinama mokslininkų nuomonė apie ekologinio ūkininkavimo vystymosi veiksnius ir problemas; • antroje darbo dalyje išanalizuoti ekologinės... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: the development of organic farming in Lithuania. Research aim: to analyze the development of organic farming in Lithuania and to identify the factors stimulating organic farming. The research object supposes those objectives: 1) to identify the positive territory for organic farming; 2) to determine the rise (origin) presumptions of organic farming, the motives of the development; 3) to analyses the extent of organic farming and its changes in Lithuania; 4) to analyses and evaluate the factors stimulating the organic farming in the country. Research methods: • common scientific methods such as analysis and synthesis of the scientific references and juristically documents were used while analyzing the theoretical reasons of the organic farming’s development; • to evaluate the number of organic farms, their territory and problem - oriented changes, the methods of search for statistical data, analysis and synthesis were practiced; • statistical – mathematical ways of analysis were used to evaluate the factors influencing the income and development of the organic farms • the ways of blocking, comparisons and graphic representations were taken to process and structure statistical information. Research results: • In the first part of the work coming (origin) presumptions and motives are presented as well as generalized scientific opinion about the developing factors and problems of organic industrial farming. • The second part analyses the number of organic... [to full text]

Lietuvoje vykdoma viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, kurios tikslas sudaryti teisines, administracines ir finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie apskaitos tvarkymo kaupimo principu, yra aktuali tema viešojo administravimo magistro baigiamajam darbui. Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra vientisa ir turi eilę trūkumų, reglamentavimas nepakankamas ir neaiškus. Todėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacija ir finansinė atskaitomybė tampa nenaudinga jų vartotojams, nes nėra tiksli ir teisinga. Pagrindinė ilgalaikio materialiojo turto apskaitos problema, nagrinėjama darbe, ne visas viešojo sektoriaus turtas įtraukiamas į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis įtraukiama neteisingai. Tyrimo objektas: ilgalaikio materialiojo turto apskaita. Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto apskaitą reglamentuojančias nuostatas ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus, pateikti esminius skirtumus ir pranašumus. Darbe iškeltos hipotezės: viešojo sektoriaus atskaitomybės formose įrašyti turto apskaitos rodikliai, kuriems, pagal nustatytas apskaitos tvarkymo taisykles, negalima sukaupti informacijos, todėl atskaitomybė sudaroma netiksliai; registruojant ilgalaikį materialųjį turtą įsigijimo verte ir periodiškai jį perkainojant, turto apskaita atitiks... [toliau žr. visą tekstą] / The reform of accountancy and financial accountability system of the public sector is being performed in Lithuania, the purpose of which is to create legal, administrative and financial conditions in whole the public sector to turn to account management by principle of accumulation. The Lithuanian accountancy and financial accountability system of public sector isn’t solid and has a line of defects, the regulation is not safisfactory and clear. Therefore, the information of accountancy and financial accountability becomes useless for their customers, because it is not correct and right. The main problem of the long-term material property, which is explored in this work, is the fact that not all the property is included into the accountancy and financial accounts, and a part of it is included wrong. The object of exploration: the accountancy of a long-term material property. The purpose of the work: to analyze and evaluate the rules regulating the accountancy of a long-term material property of the public sector of Lithuania and the requirements concerning the Standards of the accountancy and financial accountability system of the public sector, to provide their essential differences and similarities. The hypotheses raised in the work: the indices of property accountancy written in the forms of accountability of the public sector, for which it is impossible, according to the established rules of accountancy management, to accumulate any information, therefore, the... [to full text]

Magistro darbe tiriama ūkinės veiklos apribojimų II – III grupių miškuose įtaka ekonominiams ūkinės veiklos rezultatams. Darbo objektas – II ir III grupių miškai bei juose taikomi ūkinės veiklos apribojimai. II miškų grupei priskiriami specialios paskirties miškai (ekosistemų apsaugos miškai ir rekreaciniai miškai), o III miškų grupei priklauso apsauginiai miškai. Darbo tikslas – atlikti ūkinės veiklos apribojimų II – III grupių miškuose įtakos ekonominiams ūkinės veiklos rezultatams analizę. Darbo metodai – taikant alternatyviųjų kaštų metodą, apskaičiuojamos miško valdytojų ir savininkų potencialios grynosios pajamos iš II ir III grupių miškų. Apskaičiuotos grynosios pajamos palygintos su pajamomis, kurios būtų gaunamos, kirtimus atliekant pagal IV miškų grupės apribojimus. Rezultatai – nustatyta, kad medienos vertės priklausomybę nuo vidutinio skersmens geriausiai nusako antro laipsnio polinomo lygtis: y = a₀+a₁*x+a₂*x² (y – medienos vertė, Lt/m³; x – vidutinis medyno skersmuo, cm). Naudojant skirtingus ūkinius režimus, apskaičiuota medynų renta II ir III grupės miškams. Gauti rezultatai palyginti su tų pačių medynų miško renta, jei jiems būtų taikomi IV miškų grupės ūkiniai apribojimai. Nustatyta, kad didžiausi yra II miškų grupės pušynų alternatyvieji kaštai. Negaunamos grynosios metinės pajamos (miško renta) iš II grupės pušynų sudaro 15,4 mln. Lt arba 137 Lt/ha, lyginant su IV miškų grupės ūkiniu režimu. Kituose medynuose negaunamos grynosios pajamos gerokai... [toliau žr. visą tekstą] / Influence of forestry restrictions on economic results in forests of II and III forest groups is being investigated in this study. The subject of study – Lithuanian forests of II and III groups as well as forestry restrictions applied to those forests. Forests of II group are are assinged for ecosystems protection and recreation, and forests of III group are protective forests. The objective of master thesis – to carry out analysis of economic impact made by forestry restrictions applied to forests of II and III groups. Methods of sudy – potential net annual income (forest rent) from forests of II and III groups was calculated. Alternatively, the same indicators were calculated, assuming that the forest were managed as commercial forests of IV group. Results of study – ir was concluded, that the value of standing timber can be described as a function of mean diametre of the stand using polynomial function of 2nd order: y=a₀+a₁*x+a₂*x² (y – value of timber, Lt/m³; x – mean diametre, cm). Forest rent for forests of groups II and III was calculated, using different forestry regimes. The results were compared to forest rent if the forests were managed as commercial forest. It was found, that the biggest alternative costs are related to pine forests of II group - 15,4 mill. Lt, or 137 Lt/ha, comparing with forestry regime of IV forest group. Alternative costs in other stands are considerably lower.

Tyrimo objektas – VSDF pajamas įtakojantys veiksniai. Tyrimo tikslas – išnagrinėjus socialinio draudimo pajamas įtakojančius veiksnius, įvertinti jų įtaką VSDF pajamoms. Tyrimo uždaviniai: 1. Atliktus teorinę VSDF pajamas įtakojančių veiksnių ir jų vertinimo metodų analizę, išskirti pagrindinius veiksnius ir jiems įvertinti tinkamus vertinimo metodus; 2. Parengti veiksnių įtakos VSDF pajamoms vertinimo metodiką; 3. Nustatyti identifikuotų veiksnių reikšmingumą VSDF pajamoms; 4. Numatyti veiksnių kitimo tendencijų įtaką VSDF pajamoms ir pateikti pasiūlymus VSDF pajamų didinimui. Tyrimo metodai: mokslinės ir periodinės literatūros bei teisės aktų analizė, sintezė, koreliacinė ir regresinė analizė, ekspertinė apklausa, grafinio vaizdavimo, dinamikos eilučių analizė, indukcijos ir dedukcijos bei modeliavimo. Tyrimo rezultatai: pirmojoje dalyje pateikiama teorinė analizė apie VSDF pajamas įtakojančius veiksnius bei išskiriami juos apibūdinantys rodikliai. Antrojoje dalyje yra parengta metodika, kaip identifikuoti VSDF pajamas įtakojančius veiksnius bei juos apibūdinančius rodiklius, parengta jų svarbumo įvertinimo metodika. Trečioje dalyje pritaikoma sukurta metodika, atliekami skaičiavimai bei vertinimai. Nustatomas veiksnių ir identifikuotų rodiklių reikšmingumas. Pagal sudarytus regresinius modelius ir kitus statistinius metodus atliekamos prognozės bei pateikiamos rekomendacijos, į kuriuos veiksnius ir rodiklius reikia atkreipti dėmesį, kad būtų padidintos VSDF pajamos. / The object of the research is the factors affecting SSIF’s revenue. The aim of the research is to analyze the factors affecting the social insurance revenue and to evaluate their impact on SSIF’s revenue. The objectives of the research: 1. To carry out the theoretical analysis of the factors affecting SSIF’s revenue and their evaluation of methods analysis, also to point out main factors and evaluate them in the appropriate methods. 2. To develop the methodology for evaluating the factors and the impact of their indicators on SSIF’s revenue; 3. To determine the significance of the identified factors for SSIF’s revenue; 4. To forecast the indicators’ change trends and to make suggestions on how to increase SSIF’s revenue. The research methods are the following: analysis of scientific and periodic literature and legal acts, correlation and regression analysis, expert survey, graphic depiction, dynamic line analysis, logical thinking, etc. The results of the research: in the first part the theoretical analysis of the factors affecting SSIF’s revenue is presented and the indicators that define those factors are identified. In the second part the methodology for identifying the factors affecting SSIF’s revenue and the indicators that define those factors and the methodology for evaluating their significance are developed. In the third part the developed methodology is applied, calculations and evaluations are made. The significance of the factors and the identified indicators is... [to full text]

The object of research - the forms of the profit (loss) statements, which are valid in foreign countries and in Lithuania, and their analysis methodics. The purpose of research - to investigate the forms of the profit (loss) statements, which are valid in foreign countries and in Lithuania; to make the suggestions for the profit (loss) statements, which are valid in Lithuania, and their analysis methodics improvement. The tasks of research:  to disclose the principles of the profit (loss) statement formation, to analyse the clasification of the information of the profit (loss) statement, to analyse the formation of the statement;  to analyse the guidelines of the International acconting standarts and the demands of the Fourth directive of the European Union to the profit (loss) statement;  to analyse the reglamentation of the profit (loss) statement in Lithuania;  to analyse the formation and content of the profit (loss) statement which are valid in foreign countries and Lithuania;  to analyse the content of the profit (loss) statements of the subjects of agricultural activity;  to frame the projects of the profit (loss) statements for the non-agricultural enterprises, for the agricultural enterprises and for the farms;  to investigate the methodics of the profit (loss) statement analysis. The methods of research - logical comparable analysis of literature, synthesis, logical abstraction, comparision, graphic, poll, projection and other methods. While studying the... [to full text]

Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive model (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, government investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations.