Magistro baigiamajame darbe analizuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamos paramos reikšmė Lietuvos ekonomikai, iškeltos esminės struktūrinės paramos įsisavinimo problemos ir iššūkiai bei pateiktos rekomendacijos, siekiant efektyvesnio struktūrinių lėšų įsisavinimo. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama ES regioninės politikos turinys, ES struktūrinių fondų sąvoka, jų rūšys, apžvelgiama ES Struktūrinių fondų paramos administravimo sistema Lietuvoje. Antroje dalyje analizuojamas struktūrinės paramos panaudojimas Lietuvoje 2004-2006 m. programavimo laikotarpiu, ir dabartiniu 2007-2013 m. paramos laikotarpiu, pateikiami esminiai struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvoje prioritetai naujuoju 2014-2012 m. paramos laikotarpiu. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjama ES struktūrinių fondų įtaka pagrindinių Lietuvos makroekonominių rodiklių kaitai: BVP, biudžeto balansui, infliacijai, užimtumui ir eksportui. / In Master’s final work were analyzed the meaning of the assistance allocated by the European Union Structural Funds for Lithuanian economy, were raised essential problems and challenges of structural assistance reclamation, and recommendations were given on purpose of reaching a more effective reclamation of structural resources. The first part of the work analyzes theoretically the content of EU policy, the correlation of EU Structural Funds and their kinds, one takes into account the system of EU Structural Funds support administration in Lithuania. The second part analyzes the usage of structural assistance in Lithuanian in programming period of 2004-2006 and in present supportive period of 2007-2013, it presents essential priorities of structural support usage in Lithuania in the new supportive period of 2014-2012. The third part analyzes the influence of EU Structural Funds on the fluctuation of main rates of Lithuanian macro-economics: GDP, budget balance, inflation, employment and export.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama atliekų panaudojimo teisinio reguliavimo problema ir jos aspektai, jame taikant dokumentų analizės, istorinį bei lyginamąjį metodus išsiaiškinta ES atliekų tvarkymo teisinių ir strateginių priemonių įtaka Lietuvos vykdomai atliekų panaudojimo politikai, atskleista ,,atliekų panaudojimo“ samprata, atskleistos kylančios problemos Lietuvoje, įgyvendinant atliekų tvarkymo ir panaudojimo teisinį reguliavimą, taip pat atskleistas atliekų tvarkymo ir panaudojimo modelis Danijoje. Magistro baigiamajame darbe, įvertinus Europos Sąjungos ir Lietuvos teises aktus, teismų praktiką, padarytos tokios išvados: Lietuvoje esantis atliekų panaudojimo teisinis reguliavimas tik iš dalies atitinka Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, probleminių aspektų yra pakankamai daug, ir juos reikia spręsti, Danijos pavyzdys atliekų tvarkymo ir panaudojimo teisinio reguliavimo prasme yra sektinas. / This Master‘s thesis focuses on problemical aspects in waste reuse legal regulation. Invoking analysis of documents, historical and comparative methods the impact of EU waste management implements in law and strategic implements towards waste management in Lithuania was found out, therefore the conception of ,,waste reuse“ was disclosed, furthermore were shown waste reuse legal regulation problems in Lithuania and was revealed Danish model on waste legal regulation. Conclusions were made: the waste legal regulation model corresponds to EU model only partly, there are too many problemical aspects in this area, which need to be resolved, Danish example is the one to strive to.

Darbo tikslas. Atskleisti LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikoje dirbančių šeimos gydytojų ir besilankančių pacientų požiūrį į gydytojo medicininės konsultacijos tikslus ir pacientui skirto laiko panaudojimą apsilankymo metu.
Uždaviniai: 1.Atskleisti gydytojų ir pacientų požiūrį į medicininės konsultacijos tikslus; 2.Atskleisti gydytojų ir pacientų lūkesčius, susijusius su gydytojų/pacientų elgesiu konsultacijose; 3.Išryškinti pagrindinius veiksmingo gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinius; 4.Atskleisti ir aptarti šeimos gydytojo konsultacijai skirto laiko panaudojimo optimizavimo galimybes.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojai ir klinikos pacientai. Tyrimas atliktas pagal kokybinio tyrimo metodologiją. Duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimo analizė atlikta naudojant teminės analizės metodą.
Rezultatai. Tyrimo metu atsiskleidė, kad kreipdamiesi į šeimos gydytoją pacientai tikisi gauti gydymą ir pagalbą įveikiant ligą. Gydytojams pagrindinis tikslas yra suteikti pagalbą. Paaiškėjo, kad gydytojai tikisi iš pacientų bendradarbiavimo ir pasitikėjimo, o pacientai – dėmeso pacientui kaip asmeniui bei jo problemai ir galimybę gauti reikiamą informaciją. Atskleidėme, kad veiksmingo gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinių yra tarpasmeninėje gydytojo ir paciento sąveikoje bei netobuloje sveikatos priežiūros... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study. Reveal general practitioners' and outpatients' attitude to aims of medical consultation and to outpatients' given time use effectiveness during visitation at Clinic of Family Medicine, LUHS Kaunas Clinics. Objectives: 1. Reveal general practitioners’ and outpatients’ attitude to aims of medical consultation; 2. Reveal general practitioners’ and outpatients’ expectations which are related to their behaviour during consultation. 3. Emphasize main obstacles of effective physician’s consultation. 4. Reveal and discuss the given time use optimization opportunities for general practitioners’ consultation. Methodology of the study. Object of the study – general practitioners and outpatients at Clinic of Family Medicine, LUHS Kaunas Clinics. The study was conducted by qualitative research methodology. The data was collected using a semi-structured interview method. The study was examined using thematic analysis. Results. The study revealed that patients who see a general practitioner expect to receive treatment and assistance to overcome a disease. The main aim of general practitioners is to give assistance to patients. It was identified that physicians expect cooperation and trust from patients while patients - attention to their complaints and to be treated as individual persons as well as to receive the necessary information. We have estimated that obstacles of the effective use of medical appointments are interpersonal physician-patient interaction and... [to full text]

Magistro darbo objektas – ryšių su visuomene panaudojimo galimybės prekinio ženklo komunikacijoje. Darbo tikslas - išanalizuoti ryšių su visuomene panaudojimą prekinio ženklo komunikacijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: identifikuoti prekinį ženklą bei ryšius su visuomene, jų elementus bei ypatumus; išanalizuoti ryšių su visuomene panaudojimo prekinio ženklo komunikacijai galimybes ir daromą poveikį; ištirti ryšių su visuomene naudojimą Lietuvos prekinių ženklų komunikacijoje. Naudojantis literatūros šaltinių analizės bei lyginamuoju metodais bei kiekybine publikacijų analize, prieita prie išvados, kad efektyviausiai ryšiai su visuomene panaudojami prekinio ženklo sukūrimo, įvedimo į rinką stadijoje. Prekinis ženklas - tai prekės ženklas su pridedamąja jo verte, kuri sukuriama naudojant įvairias marketingo komunikacijos priemones, todėl prekinis ženklas egzistuoja tik vartotojo sąmonėje. Stiprus prekinis ženklas sukuriamas atsižvelgiant į tam tikrus dėsnius: vienas prekinis ženklas gali asocijuotis tik su vienu produktu ar produktų kategorija (kategorijoje produktai turi būti panašūs savo charakteristikomis); prekinio ženklo komunikacija turi būti nuoseklus procesas; sukurtą prekinį ženklą reikia įvesti į rinką ir palaikyti atitinkamai ryšių su visuomene ir reklamos pagalba; kiekvienas prekinis ženklas turi atrasti ir „pasisavinti“ tam tikrą žodį, kuris vėliau sukeltų norimas asociacijas vartotojo sąmonėje bei sukurti kokybės iliuziją, naudojant vardą ir aukštą kainą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work – public relations practice opportunities in brand communication. Aim of this work – to analyze public relations practice in brand communication. The fundamental objectives are to identify brand and public relations, their elements and peculiarities; to analyze public relations practice opportunities and impacts in brand communication process; to analyze public relations practice in Lithuania’s brands communication. Using survey of analytical-theoretical method, there was come to a conclusion, that the most effective public relations practice exist in brand establishing and in introducing stage. Brand is the product or services with added values, which is created through marketing communication elements and exist only in consumers mind. Strong brands are created using special laws, which determines that: one brand could be connected only with one product or service; brand communication should be a consistent process; public relations should be used in brand introducing to the market stage while for the brand maintenance it is effective to use advertising; every brand should be associated with one main word. Organization should plan brand communication, its process and tools in advance. The main tools of brand communication are elements of marketing communication. The particularity of brand, the stage of its life cycle and stakeholders influences decision which components will be used in brand communication. Brand identity should be used properly. When... [to full text]

Santrauka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašytas reikalavimas gerbti privatų gyvenimą reiškia nuostatą be reikalo neapriboti asmens teisių. Egzistuojant galimybei įstatymų leidėjui pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas už juos nustatyti, asmuo privatumą gali ginti pasitelkęs civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės normas. Galimais privataus gyvenimo pažeidimais baudžiamosios teisės kontekste laikomi nepagrįstas įsibrovimas, neteisėtas asmens susižinojimo teisės apribojimas, neleistinas faktų apie privatų asmens gyvenimą rinkimas ir paviešinimas. Tikslinga ir adekvati gynyba saugant asmens privatumą turi būti siejama su baudžiamosios atsakomybės pagrįstumu abejojant dėl jos proporcingumo už tokius pažeidimus. Kaip alternatyva galėtų būti administracinė atsakomybė, numatant Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokią atsakomybės rūšį ne tik už tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik tada, kai padaryta veika tiksliai atitinka Baudžiomojo kodekso nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Asmuo, padaręs nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui pagal Baudžiamąjį kodeksą, dažniausiai dar yra įtariamas padaręs ir kitą nusikalstamą veiką. Įstatymų bazė, iš esmės atitinkanti asmens privatumo apsaugos standartus, kartais netinkamai aiškinama ir interpretuojama, taip sukuriant tam tikras problemines situacijas. Asmens privatumo teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Right to have private life defense at all criminal law points In Republic of Lithuania Constitution is a demand to respect private life. That means attitude without necessity limit person’s rights. If there is a possibility to a law publisher to make a choice, which law aspect norms define some sort of law breaches and which sanctions for them ascertain, person private defends invoke of civil, administrational or criminal law norms. Presumable private life breaches criminal law clues reputed baseless intrusion, illegal person’s communication right restraint, unallowable facts about private person’s life picking and publicity. Expedient and fidelity defense protecting person’s private must be related with criminal responsibility legitimacy when doubting about it’s proportion for such a breaches. As alternative it may be administrational responsibility , anticipating Administrational law breaches codex such a responsibility sort not for only particular person’s facts handlement breaches. Criminal responsibility must be applied only then, when done action exactly answers Criminal codex regulations criminal act composition attributes. Man, who have done crime person’s private life immunity according to Criminal codex, mostly is suspected for another criminal act. Acts base, mainly adequate person’s private safeguard standards, sometimes is not correctly explained and interpreted. It can cause some sort of problematic situations.

The main objective of this dissertation is to analyse the legal acts of European Union and the Republic of Lithuania concerning the use and financial control of the support of European Social Fund, to estimate their implementation peculiarities and submit recommendations in order to improve the legal regulation. Trying to implement this objective the author disperses the dissertation into three parts.

Šiame darbe analizuojamos neviešų tyrimo veiksmų, Lietuvoje vadinamų operatyviniais, teisėtumo problemos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad slaptų tyrimo veiksmų naudojimas pats savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nes būtent dėl jų neviešo pobūdžio tokie tyrimo veiksmai yra efektyvūs, tačiau naudojant neviešus tyrimo veiksmus svarbiausias valstybės uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų lygiaverčių teisinių vertybių: visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų veikų ir žmogaus teisių apsaugos. Tam, kad neviešų tyrimo veiksmų naudojimas netaptų nekontroliuojamu valstybės institucijų slapto asmenų sekimo įrankiu, valstybės įpareigotos savo nacionalinius įstatymus suderinti su EŽTT praktikoje suformuotais neviešų tyrimo veiksmų reglamentavimo bei naudojimo reikalavimais. Šiame darbe Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nagrinėjamas atitikimo EŽTT reikalavimams aspektu, taip pat aptariamas operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso santykis, kadangi dalis neviešų tyrimo veiksmų įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Aptariamos esminės tokiu reglamentavimu keliamos praktinės problemos. Nagrinėjama, ar OVĮ įtvirtintos atskirų operatyvinių veiksmų naudojimo sąlygos užtikrina tokią asmens teisių apsaugą, kokios reikalauja EŽTT jurisprudencija. Analizuojant įstatymus bei teismų praktiką, identifikuojami esminiai Lietuvoje egzistuojančio operatyvinių veiksmų reglamentavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this research the problem of the legitimacy of the non-public actions of investigation which in Lithuania refers to “operational actions” is analyzed. The European Court of Human Rights recognizes that the use of non-public actions of investigation itself does not violate the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms because of its non-public nature, these actions of investigation are effective, yet the most important task for the state in the use of non-public actions of investigation is to maintain a balance between the two equivalent legal values: the protection of society from criminal acts and protection of human rights. Whereas the use of non-public actions of investigation would not become uncontrolled secret surveillance tool of the state institutions, the states are obliged to coordinate its national laws with the requirements on regulation and use of non-public actions of investigation, that are formulated by the practice of ECHR. In this paper, the Law of the Republic of Lithuania on operational activities is analyzed in respect to the accordance to the requirements of ECHR. Also the relation between the operational activities and the the criminal proceedings is discussed because the elements of non-public actions of investigation is included into the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The substantial problems of practice of these regulations are disputed. The research concerns with... [to full text]